Skelbiama, kad dėl klimato kaitos dalis Nyderlandų gali paskęsti, o kai kuriuose Pietų Europos regionuose bus nebeįmanoma gyventi dėl karščių, sausros ir nuolatinių gaisrų. Kaip Lietuvą realiai paveikė klimato kaita? Ar galime išskirti kokį nors regioną?
Visą Lietuvos teritoriją veikia klimato kaitos procesai. Galima išskirti pietų ir vidurio Lietuvą, kur dažnesnės karščio bangos virš 30 laipsnių.
Per paskutinius 60 metų Lietuvoje žiemos sezonas sutrumpėjo apie 15 dienų, o vasaros sezonas pailgėjo 10–15 dienų.
Taip pat padaugėjo škvalų, viesulų, kurie pasitaiko nuo balandžio iki spalio. Stiprios liūtys, sukeliančios potvynius upėse, taip pat tapo dažnesnės visoje Lietuvoje.
Dėl vandenynuose užsisukančių srovių kasmet nukenčia Šiaurės Amerikos pakrantės. Ar iki Lietuvos gali ateiti tokie procesai?
Procesai Šiaurės Amerikoje ne visada tiesiogiai veikia Europą, bet orų anomalijos visame žemės rutulyje pasidarė dažnesnės.
Į Baltijos regioną atslenka pačios įvairiausios oro masės: arktinės, tropinės, jūrinės iš vakarų ir žemyninės iš rytų. Mes turime visą rinkinį kontrastingų orų masių, todėl staigios orų permainos susidaro visais metų laikais.
Ekspertai jau įspėja dėl „El Nino“ reiškinį, kuris lemia rekordinius karščius ir su tuo susijusias negandas. Ar mes galime nuspėti „El Nino“ judėjimą mūsų šalies link?
Šiuo metu „El Nino“ reiškinys dar nėra prasidėjęs. Tai reiškinys Ramiajame vandenyne, kai pakyla vandens temperatūra.
Tai paveikia viso žemės rutulio orų sąlygas ir sukelia tam tikrą chaosą. Yra scenarijus, kad „El Nino“ turėtų prasidėti antroje metų pusėje, bet prognozės dar preliminarios.
Kaip manote, ar Lietuva gerai pasiruošia žalą keliantiems orų reiškiniams: karščio bangoms, uraganams?
Tai klausimas apie prisitaikymą. Valstybiniu lygiu strategijos rengiamos jau daugiau kaip 20 metų, bet jų įgyvendinimas ne visada sėkmingas.
Be valstybinio lygmens mes turėtume išskirti ir kiekvienos savivaldybės pareigą rūpintis savo gyventojais, savo teritorijos pritaikymu prie klimato kaitos procesų.
Trečias lygmuo – ką kiekvienas gyventojas gali padaryti, kad prisitaikytų prie ekstremalių sąlygų arba patirtų mažesnį nuostolį. Galima savo teritorijose įsirengti dirbtinio laistymo sistemas, kondicionierius, kurie atvėsintų patalpas ir t. t.
Svarbu pabrėžti, kad valstybinės priemonės ne visada yra iki galo įgyvendinamos, todėl daug kas priklauso nuo mūsų pačių iniciatyvos. Politikai dažnai turi kažkodėl skeptišką požiūrį į klimato kaitą: jei reiškinio nebuvo metus, galvoja, kad jo niekada nebus.
Kitais metais vyks savivaldybių rinkimai. Pamatysime, kaip atrodys programos, bet dažniausiai jose neatsiranda vietos sprendimams, kaip prisitaikyti prie pasikeitusio klimato. Kodėl politikams neįdomu? Tai nepelninga?
Apčiuopti pelną išvis yra sudėtinga. Šitos priemonės sumažina žalą, rizikos laipsnį, todėl šių projektų pelningumas nėra toks akivaizdus. Dėl to jie ne visada gali būti patrauklūs.
Jeigu reiškinys vyksta ne kiekvienais metais, reikia gilaus suvokimo, apie tai, kokios grėsmės, kokios priemonės būtų efektyviausios. Aš manau, politikams dažnai pritrūksta tiesiog išmanymo.
Be to, politikai keičiasi ir, matyt, nemato reikalo domėtis. Po to tenka apeliuoti į centrinę valdžią, kad ji kurios nors stichinės nelaimės metu paremtų ir padengtų nuostolius.
Aš palinkėčiau politikams visgi nepamiršti, kad ir koks sudėtingas dabartinis politinis fonas, klimato kaita niekur nedingo. Ji yra šliaužianti grėsmė, kurios poveikis tik stiprėja.
Dažnai sakoma, kad klimato kaitą skatina žmogaus veikla. Ar karai, kurių metu vyksta sprogimai, gaisrai ir kt., gali padaryti reikšmingą poveikį klimatui?
Klimatas šyla dėl antropogeninio poveikio – iškastinio kuro deginimo, kuris sustiprino šiltnamio efektą. Karo veiksmai tiesiogiai prisideda prie klimato kaitos, nes jų metu į atmosferą išmetami papildomi degimo produktai (anglies dioksidas, sieros junginiai, aerozolio dalelės). Tai daro neigiamą poveikį visai klimato sistemai.
Kalbėjome apie neigiamą klimato kaitos poveikį, bet galbūt globalinis atšilimas Lietuvai gali suteikti ir kažką teigiamo?
Pirmiausia reikėtų paminėti turizmo sektorių. Prisiminkime, kas vyksta mūsų pajūrio kurortuose, kai prasideda karščio bangos – ten plūsteli didžiuliai poilsiautojų kiekiai. Tuo metu likusi Lietuvos dalis kenčia nuo sausros.
Taigi turizmo sektorius, pripažįstama, patiria teigiamą poveikį dėl klimato kaitos. Vidutinėse platumose, Baltijos regione – ypač, nes čia labai trumpas vasaros sezonas. Jam pailgėjus bent pora savaičių, efektas tikrai yra teigiamas.
Turizmo sektorius galės džiaugtis ir artimiausias dešimtmečiais, nes Viduržemio jūros kurortai taps mažiau patrauklūs dėl karščio bangų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
