Aiškėja, ką Lietuva siųstų į Iraną: „Esame įsipareigoję, reikalui esant, žūti vienas už kitą“

Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. 

Viso pasaulio akys dabar nukreiptos į Hormūzo sąsiaurį, kurį vis dar blokuoja Irano režimas. Dėl to brangsta nafta, degalai, o iš paskos ir visa kita. Donaldas Trumpas iki šiol negali jo atblokuoti ir koneveikia europiečius, kad NATO sąjungininkai jam nepadeda. Apšaukti ir pažeminti europiečiai jau sukruto – vakar Jungtinė Karalystė surengė 41 šalies pasitarimą, ką daryti. Dalyvavo ir Lietuva. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Melagio etiketę atmetantis Kaunas: politikai ne meluoja, o interpretuoja

To nebuvo daugiau nei 50 metų: NASA raketa sėkmingai pakilo į Mėnulio misiją

Sujudimas Šilutės rajone: 92-ejų vyras paleido šūvius į žentą, prireikė „Aro“ pareigūnų

„Yra ekonominio spaudimo priemonės Iranui nutraukti šią veiklą. Ir tai yra sankcijų politika. Sankcijų politikoje mes tikrai turime, ką padėti ant stalo, esame viena iš valstybių, kuri taip pat rengia sankcijų paketus Iranui. Tuos paketus, kuriuos patvirtina Europos Sąjungos Taryba, peržiūri teisininkai“, – komentuoja užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.

+3

Bet ar daugybę metų su sankcijomis gyvenantis Iranas išsigąs dar keleto jų – neaišku. Todėl D. Trumpas prašo kitų valstybių sąsiaurį atblokuoti jėga. 

„Lietuva viena pirmųjų pasakė, kad jeigu Amerikai reikia paramos, ir ji įvardija, mes privalome apie tai diskutuoti kaip sąjungininkai. Mes turime veikti sąjungininkų dvasioje. Tai NATO kol kas tas klausimas nėra svarstomas, yra kitoje šalių grupėje svarstomas“, – teigia K. Budrys.

Galime siūlyti išminuotojus

Ką pasiūlyti turi ir Lietuva. Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivynas nėra itin platus, bet turime neblogai išvystytą išminavimo pajėgumą. 

„Lietuvos karinis jūrų laivynas tam ir skirtas, kad vykdytų išminavimo operacijas. Ir išminavimo operacija Hormūzo sąsiauryje yra visai realus dalykas ir visai įmanomas“, – komentuoja atsargos majoras Darius Antanaitis.

Lietuva turi 4 priešmininius laivus, tiesa, vienas jų paverstas štabo ir aprūpinimo laivu, o kitam užsakinėjamos modernizavimo procedūros. Bet „Skalvis“ ir „Kuršis“ jau dabar sėkmingai atlieka išminavimo misijas Baltijos jūroje. 

K. Budrys sako, kad Lietuva laukia, ar sąjungininkai mūsų kažko paprašys. Bet kol kas neprašo. Be išskirtinės patirties mūsų kariams, tai iš esmės būtų ir parodymas sąjungininkams, kad ne vien tik prašome jų pagalbos. Galime padėti jiems ir mes.

+12

Laukiame, kol mūsų paprašys pagalbos

Nors kai kurios Europos šalys demonstratyviai pareiškė, kad tai ne jų karas ir prie D. Trumpo pastangų neprisidės, mūsų situacija kitokia – Amerika yra mūsų pagrindinis saugumo garantas, todėl ministras sako, kad turime ir būti su Amerika. 

„Jeigu, galų gale, esame įsipareigoję, reikalui esant, žūti vienas už kitą, kaip tu gali nepadėti tokioje situacijoje. Dėl to Lietuva tikrai nebus niekada tokia valstybė, kuri atmes iš principo kokią nors paramą.

Kaip kažkas pasakė: ne, žinote, čia ne mūsų ir mūsų tai neliečia. Taip būti negali, mes sąjungininkai esame“, – tikina K. Budrys. 

TV3 Žinios kreipėsi į Krašto apsaugos ministeriją bei Prezidentūrą su prašymu atskleisti Lietuvos žmonėms, ar ministras bei prezidentas siūlo Lietuvos karinę pagalbą sąjungininkams, ar tik tyliai laukia, kol bus paprašyti. Tačiau tiek ministro, tiek prezidento patarėjai pareiškė, kad jokių komentarų nebus. 

Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.