Savo ruožtu politikai melo kaltės kratosi ir vieni kitus kaltina melagystėmis.
O psichologas paaiškina: melas yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, tačiau per dažnai meluojant gali išsivystyti rimtos nerimo problemos.
Saulėtą Melagių dieną lietuviai su šypsena pasakojo, kaip patiems yra tekę apsimeluoti.
„Na, kartais vyras paklausia, koks oras, kai dar guli... Sakau: oi, jau sninga! O ten saulė šviečia. Toks lengvas melavimas.“
Gyventojų klausėme, kaip jie mano, kas meluoja daugiausiai.
Neretai, paklausus apie melagius, rodomasis pirštas krypsta į Seimo narius.
„Ai, tai vienareikšmiškai – politikai, aišku!“
„Apskritai labiausiai meluoja, be abejo, politikai!“
Į kampą spaudžiami politikai kraipo galvas ir neprisipažįsta meluojantys.
„Visko yra. Yra didesnių ar mažesnių melagių. Didžiausiems melagiams, nusidėjėliams, esu siūlęs eiti prie Seimo bažnyčios atgailos akmens – daužyti galvą į jį. Bet šiaip linkiu neprasiskelti“, – kalbėjo liberalas Eugenijus Gentvilas.
„Nemanau, kad politikai meluoja. Jie galbūt interpretuoja“, – sakė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Psichologas: melas – neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis
Psichologas paaiškina – melas yra neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis, visiškai nemeluoti negalime.
„Mes meluojame, kai norime, kad būtų kitaip“, – teigė psichologas Artūras Deltuva.
Visi kartais meluojame, tačiau dažnas melavimas gali turėti rimtų pasekmių.
„Pagrindinė melo žala ta, kad kaupiame nerimą būti demaskuoti.
Kuo tas „bagažas“ didesnis, tuo stipresnis nuolatinis nerimas, kuris mus lydi ir vargina“, – kalbėjo A. Deltuva.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame video.


