Pokalbis su profesore – TV3 žinių „Dienos komentare“.
Agresyviai nusiteikę protestuotojai vakar gadino Sausio 13-osios minėjimą ir tai jau ne pirmas agresyvus protestas prieš valdžią per pastaruosius metus. Beje, ir Andriaus Kubiliaus kadencijos metu žmonės daužė Seimo langus. Kaip jūs manote, ar tiesiog Tėvynės sąjungai nesiseka ateiti į valdžią per krizes ir todėl įvyksta tokie dalykai, ar tai yra kažkoks šitos partijos išskirtinumas – sugebėti sukelti šitiek dalies visuomenės neapykantos?
Iš dalies tai yra savotiškas išskirtinumas, nes, ko gero, nuoskaudos, prisikaupusios šios partijos atžvilgiu, yra dar nuo labai seniai, nuo pirmojo nepriklausomybės dešimtmečio. Turbūt neatsitiktinai viskas taip klostosi, nes, ko gero, viena iš didžiausių problemų yra, kad Tėvynės sąjunga niekada neįvertino, kokio masto sudėtingumą ir socialinius padarinius atnešė ta ekonominė transformacija, ir niekada neužjautė ir neįvertino tų socialinių aukų.
Tos nuoskaudos yra tokios gilios, kad kiekviena nauja kibirkštis vėl pakursto tą ugnį. Manau, kad tai viena iš priežasčių, kodėl taip vis nutinka.
Vytautas Landsbergis apie Sausio 13-osios minėjime politikus nušvilpusią minią sakė, kad nereikėtų jų vadinti Lietuvos žmonėmis. Yra nemažai pritariančių tokiam požiūriui. Kaip jūs paaiškintumėte šį reiškinį?
Šiuo atveju tiek Vytautas Landsbergis, tiek konservatorių partija mato pasaulį per tam tikrą schemą ir tą schemą, kuri gal ir buvo relevantiška 1991 metais, pritaiko dabarčiai. Bet neatsižvelgia, kad aplinkybės yra vis dėlto kitos, ir iš tikrųjų tie žmonės, kurie protestavo dabar, tikrai nėra „jedinstvininkai“. Nereikėtų taip sakyti, nes tai dar labiau kursto šį konfliktą ir labai įžeidžia tuos žmones.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
