Tiek opozicija, tiek koalicijos partneriai tokiais grynųjų kiekiais stebisi, mat skaidrumą garantuoja tik bankinės operacijos.
„Aušrietis“ A. Gedvilas pasižymėjo ne tik solidžiomis grynųjų pinigų sumomis, bet, kaip skelbia naujausias žurnalistinis tyrimas, galimai vengė mokėti mokesčius. Apie tai jau kalba ir kiti Seimo nariai.
„Visa „Nemuno aušros“ partija yra pastatyta ant grynųjų. Galima taip pasakyti“, – kalbėjo liberalų pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Aušriečiams“ advokataujantis jų vedlys Remigijus Žemaitaitis tam turi paaiškinimą.
„Gryni pinigai garantuoja ramybę, garantuoja saugumą ir, esant ekstra situacijai, galėsite patenkinti būtiniausius savo šeimos poreikius“, – pasakojo R. Žemaitaitis.
Atskleidė kam leidžiami grynieji pinigai
Kai kurie „aušriečiai“ turi tiek grynųjų, kad vietoj būtiniausių poreikių patenkinimo šiai dienai išeitų neblogas namas Vilniaus priemiestyje. R. Puchovičius turi beveik pusę milijono eurų santaupų ir visus šiuos pinigus, kaip pats sako, laiko grynaisiais.
A. Gedvilas yra deklaravęs, kad iš 185 tūkst. eurų net 175 tūkst. laiko grynaisiais. R. Žemaitaitis deklaravo turintis daugiau nei 250 tūkst. eurų, tačiau neaišku, kiek iš šių pinigų sudaro grynieji.
Tačiau, pasak R. Žemaitaičio, grynųjų dažniausiai reikia smulkioms išlaidoms – kad ir Kaziuko mugei.
„Pirkau daug sūrio... Vaikai bulvyčių daug valgė. Tam ir yra Kaziuko mugė, kad svorio du kilogramai už“, – juokėsi R. Žemaitaitis.
Pastaruoju metu „aušriečius“ tikrina pareigūnai – atnaujintas tyrimas dėl partijos finansavimo prieš Seimo rinkimus. Teisėsaugai kyla klausimų, ar partija nebuvo finansuojama grynaisiais, nes „aušriečių“ aukotojai prieš pervesdami pinigus į partijos sąskaitą iki tol savo banko sąskaitose turėjo vos kelis eurus arba nieko.
Mokesčių inspekcija yra sakiusi, kad inspektoriams paprastai įtarimų kelia namuose laikomos didelės grynųjų sumos – tuomet aiškinamasi, ar pinigai gali būti pagrįsti teisėtomis pajamomis.
Namo statybos už įmonės lėšas
A. Gedvilas pasižymėjo ne tik didelėmis grynųjų sumomis, bet, kaip rodo naujas žurnalistinis tyrimas, galimai vengė mokesčių statydamas namą už įmonės lėšas.
Namą A. Gedvilas statė iš savo ir tuometinės žmonos valdomos degalų prekybos įmonės lėšų. Jis nupirko sklypą, o namo statybas finansavo žmonos įmonė.
„Kitas turbūt būtų pasiuntęs rusų laivo kryptimi, bet aš to nedarysiu“, – tikino A. Gedvilas.
A. Gedvilui šis tyrimas, panašu, labai nepatiko. Jis netgi pradėjo šaipytis iš žurnalistinio tyrimo autoriaus.
A. Gedvilo buvusi žmona valdė keletą degalinių Žemaitijoje, o vėliau tas degalines A. Gedvilas pardavė sūnui. Sūnus, kaip žinia, 2016 metais vieną iš šių degalinių pardavė tinklui „Jozita“.
Ir sutapo taip, kad 2024 metų vasarą A. Gedvilas priešinosi biodegalų įstatymo pataisoms, kuriomis buvo siūloma gerokai padidinti Lietuvos įsipareigojimus didinti šalyje parduodamų biodegalų kiekį. Tuo metu „Jozita“ bylinėjosi dėl paskirtos 300 tūkst. eurų baudos už įstatymo pažeidimą.
Tuo metu žiniasklaidai „Jozitos“ vadovas tikino A. Gedvilą pažįstantis, tačiau esą jokios įtakos jo sprendimams nedarantis.
„Na, iš esmės laikosi tokio principo – catch me if you can (liet. pagauk mane, jei gali). Bet, kaip žinome iš Holivudo filmo, anksčiau ar vėliau tokie veikėjai paprastai būna sugaunami už uodegos“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame video.
