Pasak A. Bilotaitės, buvęs Viešojo saugumo tarnybos vadas R. Pocius praleido 10 iš 21 įvykusių nepaprastųjų situacijų komisijos posėdžių, nebuvo niekaip pasiekiamas, nors galiojant nepaprastajai padėčiai statutinės tarnybos vado pasiekiamumas turi būti užtikrintas visą parą.
„Kol buvau išvykusi į Europos vidaus reikalų ministrų susitikimą iš pareigų atleistas Viešojo saugumo tarnybos vadas viešoje erdvėje mano ir ministerijos adresu paskelbė daug melo. Buvusio Viešojo saugumo tarnybos vado samprotavimai jau panašėja į liguistus kliedesius, kuriuos būtina stabdyti. Desperatiška generolo gynybinė taktika ima kenkti statutinių tarnybų ir šalies įvaizdžiui. Dabartiniame geopolitiniame kontekste tai darosi pavojinga“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė A. Bilotaitė.
Bilotaitė tikina, kad neliepė prasisegti Pociui marškinių
„Galiu pasakyti, kad vadu nepasitikėjau ir tas nepasitikėjimas augo. Ir tai niekaip nesusiję su pernykščiais neramumais prie parlamento. Viešojo saugumo tarnybos darbo organizavimo bėdos pasireiškė per krizines situacijas, nepaprastąją padėtį. Viešojo saugumo tarnyba yra statutinė tarnyba, kuri atsakinga už strateginių objektų apsaugą ir turi būti dieną-naktį pasirengusi reaguoti į grėsmes viešajai tvarkai. Man yra nepriimtina, kad tokios svarbios tarnybos vadas praleisdavo nepaprastosios padėties komisijos generolų pasitarimus, kur buvo priimami sprendimai dėl grėsmių valdymo“, – pridūrė ministrė.
Konservatorių politikė teigia, kad tais retais atvejais, kai generolas R. Pocius dalyvaudavo nepaprastųjų situacijų komisijos posėdžiuose, jis nepateikė nė vieno pasiūlymo, ignoravo kolegas. Buvusį Viešojo saugumo tarnybos vadą A. Bilotaitė užčiupo, kai 2022 m. spalio 10 d. 11 val. jis nepasirodė kiekvieną pirmadienį vykstančiame statutinių staigų vadovų susitikime, nepranešė, kodėl negali jame dalyvauti ir nedelegavo jokio atstovo.
Kai vado imta ieškoti, R. Pociaus pavaduotojas Valentinas Kudrevičius ministerijos vadovybę informavo, kad R. Pocius yra susitikime su Vokietijos ambasados atstovais. Bet Vidaus reikalų ministerijos atstovai susisiekė su ambasada ir sužinojo, kad toks susitikimas tikrai buvo, bet prieš dvi savaites.
Todėl A. Bilotaitė tą pačią dieną davė nurodymą patikrinti, ar R. Pocius yra darbo vietoje. Vado kabinetas Viešojo saugumo tarnyboje buvo užrakintas, vadas nekėlė telefono ragelio, neatsiliepė elektroniniu paštu. Galiausiai, šiaip ne taip su juo susisiekė vienas iš viceministrų, o vadas nurodė esantis Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje, tai vienas strateginių objektų, kuriuos saugo Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai. Jis taip pat atsisakė per protingą laiko tarpą atvykti į ministeriją, motyvuodamas savo buvimo vieta. Kitą dieną R. Pocius atžygiavo su prašymu jį atleisti, o kadangi pareigas jis paliko šalių susitarimu, gavo trijų atlyginimų dydžio išeitinę kompensaciją.
„Nėjimas į darbą nėra smulkmena“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė A. Bilotaitė.
„Viešojo saugumo tarnybos vadas vienašališkai nuspręsdavo skirti ar neskirti pajėgas į pagalbą policijai, kai jos reikėjo viešajai tvarkai užtikrinti ar atkurti. Vadas buvo kurčias profesinių sąjungų keliamoms problemoms ir jo durys buvo užrakintos klausimų turintiems pareigūnams“, - aiškino ministrė.
A. Bilotaitė taip pat kategoriškai paneigė R. Pociaus teiginius, kad ji persekiojo generolą, kad norėdama išvengti pokalbio įrašymo liepė prasisegti marškinius kabinete, kad abejojo jo vyriškumu. Visa tai R. Pocius buvo išdėstęs interviu portalui delfi.lt.
„Kategoriškai paneigiu vado kliedesius apie persekiojimą, marškinių praseginėjimą, grasinimus sunaikinti ar abejones vyriškumu. Tai yra šmeižikiški išsigalvojimai. 21 amžiuje gyvenančiam generolui dažnai kilo keblumų dėl vadovės moters. Bet tikrai neverčiau vadovo nei lūpų dažytis, nei aukštakulnių dėvėti“, – teigė ministrė.
Nepasitikėjimą vadu pareiškė jau pavasarį
A. Bilotaitė pripažįsta, kad apie savo nepasitikėjimą R. Pociui ji atvirai prakalbusi dar šių metų pavasarį. 2022 m. gegužę ministrė prieš R. Pocių pradėjo tarnybinį patikrinimą, nes 2022 m. kovo 21 d. R. Pocius nesudalyvavo statutinių pareigūnų susitikime, neinformavo apie nedalyvavimo priežastis. Pats vadas teigė, kad buvo Kaune.
Tarnybiniame patikrinime figūravo ir tai, jog 2021 m. spalį Lauryno Kasčiūno vadovaujamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pasiūlė Vidaus reikalų ministerijai parengti Viešojo saugumo tarnybos veiklos tobulinimo gaires. Ministerija su tuo sutiko, bet 2022 m. vasario 23 d. Viešojo saugumo tarnyba išsiuntė parengtas gaires L. Kasčiūno komitetui su kopija Vidaus reikalų ministerijai. Ministerijos vadovybė tuo labai pasipiktino, nes tarnybos vadas pavaldus yra ministrui, bet reikalus derino su Seimo komiteto vadovu. Šias gaires pirmiausia tikėjosi peržiūrėti ministerija ir jau toliau kalbėtis su Seimo komitetu.
Ministerijai taip pat nepatiko, kad šių metų vasarį vadas neigiamai atsakė į ministerijos raštą, esą negali vykdyti specialaus plano ekstremalios energetinės padėties atveju, nes neturi resursų, o kovo mėnesį nesiteikė atsakyti į laišką, ar dalyvaus pasitarime dėl Rūdininkų poligono. Atlikus tarnybinį patikrinimą pavasarį R. Pociui buvo skirtas papeikimas.
„Apie nepasitikėjimą jam buvo atvirai pasakyta dar pavasarį, tačiau jis kaip niekur nieko tęsė darbą ir tai darė iki spalio 10 dienos. Ir kai eilinį kartą neatvyko į generolų pasitarimą ir visą dieną neatsiliepė telefonu, kai apsimelavo dėl savo darbotvarkės ir į melų karuselę įtraukė ne tik kad savo pavaldinius, bet ir užsienio diplomatą...Tačiau kitą dieną pasiprašė atleidžiamas šalių sutarimu“, – aiškino ministrė.
Politikė sako nejaučianti jokių asmeniškumų, tačiau kai svarbios institucijos vadas negeba bendradarbiauti su kitais generolais, yra nepasiekiamas, ignoruoja pasitarimus, jai neliko kitos išeities. „Noriu pabrėžti, kad organizuojami pasitarimai nėra ministrės užgaida. Tai yra nepaprastosios padėties komisijos posėdžiai, susiję su grėsmių valdymu, kuriuose dalyvauja visos institucijos, dalyvauja ministerijų atstovai ir ignoravimas aiškiai iliustruoja požiūrį“, – teigia A. Bilotaitė.
Po vado atleidimo A. Bilotaitė sako neplanavusi viešinti, kad R. Pocius spalio 10 dieną nebuvo darbe, bet dabar sako suprantanti, jog tai buvo klaida: „Visuomenė turi teisę žinoti, su kokiu generolu mes turime reikalą“.
Vidaus reikalų ministrė teigia, kad dabar ketina atlikti Viešojo saugumo tarnybos veiklos auditą ir pasižiūrės, kaip tarnyba dirbo iš tikrųjų. Po to bus sprendžiama, kaip sustiprinti tarnybą.
Bilotaitė: politikai negali nurodyti riaušių malšinimo taktikos policijai
R. Pocius vidaus reikalų ministrę kaltino nekompetencija, ypač buvo pabrėžiamas prastas vadovavimas per 2021 m. rugpjūčio 10 d. vykusias riaušes prie Seimo. Pačios riaušės iš tiesų buvo valdomos prastai, per jas nukentėjo tiek žurnalistai, tiek pareigūnai, tačiau remiantis teisės aktais riaušių malšinimui vadovauja operacijos vadas, o juo buvo teritorinės policijos įstaigos viršininkas arba paskirtas asmuo.
R. Pocius labiausiai prieštarauja, kad riaušių malšinimui nebuvo įvestas planas „Vėtra“, kuriame labai tiksliai apibrėžiama, kas ir ką turi atlikti. Toks planas iš tiesų gali būti įvedamas, kai tik pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį „Riaušės“, bet iki šiol nėra viešai aišku, kodėl to nebuvo padaryta.
„Joks politikas, nei ministras, nei Seimo narys negali nurodinėti pareigūnams, kokią taktiką naudoti malšinant neramumus ir užtikrinant viešąją tvarką“, – dėl riaušių aiškino A. Bilotaitė.
Ministrė sako, kad apie riaušių malšinimo taktinius sprendimus gali papasakoti Lietuvos policija, bet įstatymai leidžia pasitelkti Viešojo saugumo pareigūnus žodiniu ministro įsakymu. „Taip ir buvo padaryta, pastiprinimas atvyko laiku ir procedūrinis formalumas žodinį pavedimą įforminti raštu tikrai neturėjo jokios įtakos neramumų suvaldymui. Tai aptarta įvairiuose formatuose“, – teigia A. Bilotaitė.
Ji taip pat kėlė abejones, kuriam iš įtariamųjų talkina atleistas Viešojo saugumo tarnybos vadas, kuris praėjus daugiau nei metams po riaušių vėl iš naujo prikelia šią istoriją.
