Daugiau kaip 40 metų advokate dirbusi Zita Šličytė nesupranta, kokia logika remdamasis Kėdainių rajono apylinkės teismas galėjo nuspręsti mergaitę skubos tvarka perduoti motinai Laimutei Stankūnaitei, kai šios advokatas Gintaras Černiauskas keletą metų iš eilės tvirtina, kad jo klientei grasoma susidorojimu.
„Juk jei šaus į L. Stankūnaitę, tai klius ir mergaitei. Tad kaip mažametė gali būti su motina, kurios gyvybei gresia pavojus“, – svarstė Z. Šličytė.
– Kokios yra pedofilijos bylos perspektyvos? – Balsas.lt paklausė žinomos Klaipėdos miesto politinės ir visuomenės veikėjos Z. Ščilytės.
Zita Šličytė (nuotr. Elta)
– Visiems yra akivaizdu, kad pedofilijos byla turėjo būti seniai išnagrinėta. O L. Stankūnaitei turėjo būti pareikšti įtarimai. Tikrai netvirtinu, kad ji bendrininkavo su dabar jau mirusiu Andriumi Ūsu. Bet yra mergaitės parodymai, kuriais remiantis įtarimai turėjo būti pareikšti. O teismas jau turėjo arba išteisinti L. Stankūnaitę, arba ją nuteisti. Supraskite, tauta reikalauja, kad būtų atsakyta, ar L. Stankūnaitė galėjo pardavinėti pedofilams savo dukrą? Bet kuriuo atveju mergaitė nėra daiktas, iš kurio būtų galima pasipelnyti.
– Kas kaltas dėl šiuo metu susiklosčiusios situacijos?
– Prokuratūra 2010-aisiais padarė apibendrinimą ir viešai pripažino, kad praranda seksualinio vaikų išnaudojimo bylose įrodymus, nes neatskiria nusikaltimo aukos nuo smurtautojo. Dažnai seksualinį smurtą vaikai patiria artimoje aplinkoje. Todėl kai liko neatsakytas klausimas dėl L. Stankūnaitės veiksmų šioje istorijoje, o teisėjas Vitalijus Kondratjevas liepė skubiai vykdyti teismo sprendimą perduoti vaiką mamai – daug kam liko neaišku, kaip taip galima elgtis?
– Kaip šiuo metu vertinate mergaitės situaciją?
– Vaikas buvo pasiųstas į mirtino pavojaus zoną. Visuomenę per advokatą G. Černiauską yra bandoma įtikinti, kad L. Stankūnaitei gresia mirtinas pavojus. Pabrėžiama, kad 2–3 metus ji yra saugoma valstybės. Jeigu taip yra iš tikrųjų, tai tas, kas šaus į L. Stankūnaitę, pataikys ir į mergaitę. Tad kaip galima paaiškinti teismo sprendimą, išsiųsti aštuonerių metų mergaitę pas mamą, kurią grasinama nužudyti. Tą daryti vien todėl, kad ji yra biologinė motina, atleiskit, man nesuvokiama...
– Ar stebėjote teismo sprendimo vykdymą?
– Tiesiogiai nemačiau, tačiau vėliau pažiūrėjau užfiksuotus kadrus. Buvau tiesiogine to žodžio prasme sukrėsta. Daugiau kaip savaitę neatsigavau. Visi su kuo tuomet kalbėjau jautėsi panašiai. Žmonės nėra abejingi. Juk visi matė smurto aktą prieš mergaitę. 240 smogikų. Gėda! Sąjūdžio laikais šaukdavome „Gėda!“, bet dabar pagalvojus tokios gėdos dar tikrai neturėjome. O kas dabar ištirs nusikaltimus prieš mergaitę, kai prokuratūra viską dengia?
– Kaip vertinate N. Venckienės teisinės neliečiamybės svarstymą?
– Ji padaryta nusikaltėle, nors savo veiksmais gynė mergaitę. Atsiprašau, ne televizorius buvo paimtas Garliavoje, o gyvas vaikas. Nebuvau tą gegužės 17-osios rytą Garliavoje. Bet galiu pasakyti, kad antstolė buvo „protingiausia“ iš visų. Jis leido fizinį smurtą, kurį įvykdė motina ir jos advokatas. O apie G. Černiauską iš vis reikėtų patylėti. Tokį asmenį po to, kas įvyko, reikia vyti iš advokatūros, kad neterštų šios srities specialistų vardo. Advokatas negali vykdyti teismo sprendimų. Jo paslaugos yra intelektualinės. Jis neturi teisės net šluostyti savo klientui ašaras. Ką jau kalbėti apie prisilietimą prie kliento.
Manęs viena pažįstama moteris klausė, kaip suprasti, kad advokatas mergaitės perdavimo motinai dieną vaikščiojo su raudonomis širdelėmis kišenėje. Po to G. Černiauskas nusifilmavo, kaip duoda mergaitei širdelę ir siūlo ją užklijuoti ant L. Stankūnaitės drabužių. Tokiu elgesiu advokatas peržengė visas teisines, padorumo, žmogiškumo ribas.
– Koks buvo ir yra visuomenės vaidmuo?
– Visuomenė šioje istorijoje yra labai svarbi, nes ji nėra abejinga. Todėl ir toliau žmonės turi nenusileisti. Visuomenė turi ginti konstitucinę santvarką. Matome, kad prokuratūra ir teismai neapgins. Pažiūrėkite, kokius nuosprendžius jie priima. Tie piliečiai, kurie nori gyventi demokratinėje, saugioje valstybėje turi pasipriešinti. Todėl Klaipėdoje įkūrėme komitetą N. Venckienei ginti, nors nė vienas asmeniškai jos nepažįstame. Manome, kad teisėja netaikydama prievartos prieš savo mylimą mergaitę įstatymo nepažeidė. O jei sambo vicečempionui sudavė, tai tikrai pasielgė nesąmoningai, ištikta šoko.
– Kaip vertinate antstolės veiksmus, kai ji atsisakė Seimo nariams pateikti filmuotą medžiagą?
– Antstolė akivaizdžiai slepia savo padaryto nusikaltimo įrodymus. O gauti minėtus įrodymus turi teisę tik prokuratūra. Tačiau nors jie turi tokią galią, bet Lietuvos prokuratūra yra tuščia vieta. Ir jie ta galimybe nepasinaudos.
– Kaip vertinate, kad L. Stankūnaitė pati galės spręsti su kuo matytis mergaitei?
– L. Stankūnaitė neturi teisės drausti matyti su artimaisiais ir giminaičiais. Juolab, kad mergaitė užauginta ne pačios L. Stankūnaitės. Ji užauginta ten, Garliavoje. Ir ji prie jų yra prisirišusi. Atskirta mergaitė labai kenčia. Ji psichologinį skausmą išgyvena. Tegul L. Stankūnaitė nepasakoja, kad mergaitė ją apsikabinusi miega. Ji apsikabinusi baltą triušiuką. Matėte tą įrašą? Ne motiną ji buvo apsikabinusi. Tiesiog L. Stankūnaitė su advokatu net nesugebėjo tautą mulkindami parodyti, kaip mergaitė yra apsikabinusi motiną, o ne triušiuką. Tauta nėra kvailių tauta. Ir tikrai pasipriešins. O tada drebėkit visi pedofilai ir jų globėjai!
– Ko galime tikėtis toliau?
– Toliau laukia labai rimtas apsisprendimas rinkimuose į Seimą. Šluosime partijas stovėjusias po medžiu, kurios negynė konstitucinės santvarkos, stebėjo vaikų teisių pažeidimus. Klaipėdoje surinkta 1000 parašų, kur žmonės pasirašo, kad nebalsuos nė už vieną kandidatą ir partiją, kurie pritars N. Venckienės patraukimui baudžiamojon atsakomybėn.
