Partijų rinkimines programas skaityti verta, tačiau reikia atidžiai vertinti kiekvieną pažadą, kadangi dažniausiai partijos nesako kitų pasekmių, kurios lauktų žmonių, jei vienas ar kitas pažadas būtų įgyvendintas, sako ekonomistė Aušra Maldeikienė.
Kaip pavyzdį ji pateikė Darbo partijos pasiūlymą panaikinti nedarbą per dvejus metus ar pakelti minimalų atlyginimą iki 1500 Lt - anot jos, tai padaryti tikrai įmanoma, bet reikia kalbėti ir apie tai, kas būtų po to.
„Pasiekti, kad nebūtų nedarbo, pakankamai realu - tereikia pakeisti santvarką. Problema yra ta: tu gali padaryti, kad nedarbo nebūtų, bet tu turėsi to kainą. Nemokamų pasirinkimų nebūna. Tu pasirenki, ir tu gauni kainą. Kaina bus tuščios parduotuvės. Sovietų Sąjungoje nedarbo nebuvo. (...) Mes galime sukonstruoti praktiškai bet ką. Tačiau kai kurie dalykai bus labai skaudūs. Va čia ir yra visa esmė skaitant partijų programas: suprasti, ko jie jums nepasako (...) Kai V. Uspaskichas kalba apie 1500 Lt minimalų atlyginimą, tai yra tuščias kalbėjimas, nes jis nepaaiškina, kaip tai padarys, nesako, ką tas duos“, - trečiadienį paskaitoje Vilniaus universitete kalbėjo ekonomistė.
Taip pat ekonomistė pabrėžė, kad nors Lietuvoje partijos dažnai kaltinamos rinkiminių pažadų nevykdymu, didelė problema egzistuoja ne tik partijose, bet ir rinkėjuose: partijos juos pripratino prie nerealių pažadų ir to, kad apskritai egzistuoja kažkokie vieninteliai geri sprendimai, ir dėl to rinkėjai ima kelti per didelius lūkesčius.
A. Maldeikienė teigė, kad ekonomika - pasirinkimų mokslas, kuriame vien gerų sprendimų nebūna ir priimant kiekvieną sprendimą kažką rinktis neišvengiamai kažkas prarandama, ir svarstant visus klausimus turi būti iškeliami keli skirtingi keliai ir pristatomi kiekvieno jų privalumai ir trūkumai.
„Ekonomika - mokslas apie pasirinkimus. Niekas negali rinktis už jus. Aš, kaip ekonomistė, negaliu jums pasakyti, kas yra gerai. Aš galiu klausti: ko jūs norite? Kokios jūsų preferencijos? Galiu pabandyti tada jums sukonstruoti, kas būtų gerai“, - sakė A. Maldeikienė.
Ekonomistės teigimu, kiekviena partija, užuot kalbėjusi apie alternatyvas, dažniausiai pristato tik vieną kelią ir sako, kad jis - vienintelis teisingas ir atves į geresnį gyvenimą, o kiti keliai klaidingi.
„Šiandien per radiją girdėjau, kad viceministras sako, kad jų siūloma pensijų reforma todėl ir yra siūloma, kad turi teigiamas puses. (...) Ką jis iš tikrųjų pranešė? Jis pranešė, kad egzistuoja daiktai, kurie yra tik teigiami. Atrodo, tik kvailas nesirinktų daikto, kuris yra tik teigiamas. Tai ir yra tokio rėkimo esmė. Tokiais atvejais galima prisiminti partijos suvažiavimus prieš 30 metų, kuomet irgi pareigūnai kalbėdavo, kad viskas gerai“, - tvirtino A. Maldeikienė.
Ekonomistės teigimu, toks žmonių tikėjimas universaliai gerais visiems sprendimais ir leidžia politikoje atsirasti įvairiems „gelbėtojams“, bet dėl to kalti ne tokie „gelbėtojai“, o visuomenė.
„Jeigu žmogus 20 metų iš visų gauna signalą, kad egzistuoja kažkoks teigiamas sprendimas, tai, be abejo, yra gera terpė atsirasti vadinamiesiems gelbėtojams. (...) Labai gražiai šitai logikai atstovauja “Drąsos kelio„ partija, jų programoje tiesiog taip ir surašyta. Yra teisingumas panaikintas, visur sėdi ne tie asmenys, pakeiti asmenis - viskas susitvarko. (...) Čia yra labai didelė problema, ir ta problema yra ne politikų, o mūsų visų problema“, - aiškino ji.
Pasak A. Maldeikienės, rinkėjai turėtų ne ieškoti universalių sprendimų ir partijos, kuri patekusi į valdžią išspręstų visas problemas, o suvokti savo pačių problemas ir tada žiūrėti, kuri partija yra geriausiai pasiruošusi jas išspręsti.
Kaip pavyzdį A. Maldeikienė pateikė „Sodros“ įmokų klausimą. Pasak jos, Lietuvoje daug dirbančiųjų susiduria su situacija, kuomet įmokos „Sodrai“ yra didelės, o išmokos, atsitikus nelaimei, mažos, tačiau žmonės per retai kelia konkretų klausimą partijoms, kaip su tuo būtų galima kovoti.
„Jeigu mes, visuomenė, duosime tiems žmonėms, kurie eina į politiką, klausimą, labai aiškų ir konkretų - kodėl aš, taip daug mokėdamas, realiai į kokią nors situaciją pakliuvęs gausiu mažai, tas klausimas skambėtų įdomiai. Tačiau mes keliame kitokį klausimą - ar jūs padarysite, kad Lietuvoje visiems būtų geriau? To padaryti jie negali“, - kalbėjo ekonomistė.
Kalbėdama apie atskiras partijas A. Maldeikienė pabrėžė, kad socialdemokratai visą savo rinkiminę programą grindžia tuo, kad jie su krize būtų susitvarkę geriau negu dabartinė valdančioji koalicija, bet kaip - jie nesako.
„Socialdemokratai savo programoje labai daug rašo, kad A. Kubilius blogai tvarkėsi su krize, o jau jie būtų kažkaip labai gerai ją sutvarkę. Kaip konkrečiai, jie nerašo, galima spėti, bet tarp eilučių galima rasti įsitikinimą, kad reikėjo sumažinti mokesčius, tai padarius verslas turėtų daugiau paskatų kurti darbo vietas. Žinote, visame pasaulyje tai yra tų pačių labai konservatyvių ekonomistų mintis. Ką jie visu tuo nori pranešti, man lieka paslaptis“, - sakė A. Maldeikienė.
Kaip didžiausią konservatorių problemą ekonomistė įvardino tai, kad jie jaučiasi neklystančiais, nors sutiko, kad Premjeras Andrius Kubilius su viešaisiais finansais tvarkėsi neblogai. Ji taip pat pabrėžė, kad A. Kubiliaus Vyriausybė neturėtų girtis vykdžiusi taupymo politiką, kuomet nuolat gaudavo dideles lėšas iš Europos Sąjungos fondų. Ji taip pat pabrėžė, kad tikėtis, kaip tai daro konservatoriai, kad Lietuvoje gyvenimo lygis kils tik kylant eksportui, yra klaidinga.
„Viešojo sektoriaus jis (A. Kubilius - ELTA) nepakeitė, tegul nepasakoja. Taupė visai neblogai, naudodamas ES pinigus, tai yra pliusas, bet kažkokio stebuklo nepadarė“, - sakė A. Maldeikienė.
Ji taip pat priminė ir „Sodros“ deficito atsiradimo priežastis. Anot ekonomistės, dabartinė padėtis susidarė didele dalimi dėl to, kad 2008 m. konservatoriai su socialdemokratais susitarė ir iki neprotingo dydžio iškėlė motinystės išmokas, kurios tapo didžiausiomis Europoje (...), tačiau, prasidėjus krizei, pensininkai dėl to turėjo kentėti. A. Maldeikienė atkreipė dėmesį, kad dideles išmokas neretai gaudavo ir pasiturinčios motinos, taip pat tos, kurios tik baigus mokėti išmokas emigruodavo.
A. Maldeikienė atkreipė dėmesį, kad Liberalų sąjūdis - vienintelė partija, kuri pasisako už realų „Sodros“ deficito didinimą.
„Susidaro įspūdis, kad jie nežino net elementarių pagrindų. “Sodros„ įmokos yra jas mokančio asmens pajamos, kurias jis gaus po tam tikro laiko. Tai jeigu aš moku “Sodrai„, tai yra mano pinigai“, - sakė A. Maldeikienė.
Ji stebėjosi ir Liberalų sąjūdžio pasitikėjimu pensijų kaupimu investuojant į akcijų rinkas. Ekonomistė pabrėžė, kad neįmanoma žinoti, kokios rinkos bus rytoj ar po savaitės.
Kaip net teoriškai neįgyvendinamo pažado pavyzdį A. Maldeikienė pateikė Tvarkos ir teisingumo partijos pažadą, kad už verslininkų pinigus pensininkai bus skraidinami po pasaulį, kad pamatytų gražiausius pasaulio kultūrinius objektus.
„Jaunimui noriu pasakyti: verslas tai turėtų daryti arba savo pelno sąskaita, kas reikštų, jog neliktų pelno, arba savo investicijų, kas reikštų, kad neliktų darbo vietų. Tuomet verslas turbūt skraidintų pensininkus jūsų lankyti emigracijoje“, - sakė A. Maldeikienė.
Jai juokinga pasirodė ir Darbo partijos programos nuostata, kad pedagogai bus išleidžiami į pensiją nuo 55 metų. Ji kėlė klausimą, kas tuomet juos išlaikys. A. Maldeikienė atkreipė dėmesį ir į dažną abstraktaus žodžio „sieksime“ vartojimą, kuris, anot jos, leidžia išvengti atsakomybės.
Vertindama partijų programas ekonomistė siūlė kreipti dėmesį ir į programų žodyną - pasak jos, jei jame daug gramatinių klaidų, tai rodo, kad programos tiesiog niekas neskaitė prieš ją publikuojant.
