Pagal apklausas vietos lenkai beveik išimtinai žiūri rusišką televiziją ir skaito rusišką spaudą, matyt todėl, kad lenkiška jiems sunkiau suprantama. Kaip teko skaityti Lenkijos lenkų komentarą forume apie Wilienszcziznos lenkus kai jie pasiklausė kaip skamba Wilienska mowa: "A król to nagy".

Pardon, Pilsudskis.

Jie pasirinko tai, kas buvo naudingiau. Bet lenkiškai jie nekalbėjo niekad, net ir dabar iš mokyklos parėję namo ar važiuodami troleibusu, tuteišiukai tarpusavy ir toliau šnekasi "po prostu". Ta kalba su lenkų kalba turi tiek pat bendro kiek baltarusių arba ukrainiečių kalbos. Ne veltui Pilsydskis ją vadino ne lenkų kalba, o žargonu. Taip jo atsišaukimas ir buvo atspausdintas: lenkiškai, lietuviškai ir žargonu. Prisigalvojat nesąmonių, po to patys jomis tikit.

Panie, argumentai silpnoki tamstos. Tuo laikmečiu ir vokiečiai norėjo vokiškos Vokietijos, latviai latviškos Latvijos, vengrai vengriškos Vengrijos, na, ir lenkai norėjo, kad visose žemėse, kur jie buvo koją įkėlę, būtų viskas lenkiška. Kokio velnio buvo norima grūstis "až do Kowna?"

Yra tokia diagnozė - lenkas, deja, net ir Michniko atveju. Kažkodėl nesugebama įsisąmoninti vieno paprasto dalyko: Lietuvos lenkai ir Lenkijos lenkai - tai visiškai skirtingi žmonės, mažai ką bendro turintys tarpusavyje tiek etniškai, tiek kalbiškai, tiek (kad ir kaip tai kam nors nepatiks) kultūriškai. Deja, per 20 prieškario metų Lenkija sukūrė (ir pati juo įtikėjo) mitą apie tai, kaip jai svarbi ši Lietuvos dalis. Nusipaistyta iki niekada istorijoje neegzistavusio Vilniaus priklausomumo Lenkijai (Karūnai?) Dar ir šūkis : "Wilno nasze". Tik keista, kad lenkai pasigavo Rusijos Imperijos įteisintą slavišką mūsų sostinės transkribciją - iki tol lenkiškai buvo transkribuojama Wilna, kaip iki XV a. lietuviškai miestas ir buvo vadinamas - Vilnia - latviai taip iki šiol ir vadina. Pamirštamas dar vienas svarbus momentas: jei jau Lietuvos lenkai tapatinasi su Lenkijos lenkais, o pastarieji tą tapatinimąsi priima, tada Lietuvos lenkai nėra jokia tautinė mažuma - jie tautinė bendrija, nes turi savo tautos egzistuojančią valstybę - Lenkiją, kurioje jie ir gali visas savo tautines problemas ir išspręsti. Kitu atveju problemos yra visiškai kitoje plotmėje - politinėje, t.y. norima tęsti ikikarinę Didžiosios Lenkijos ekspansionistinę politiką.

"gyventojų daugumos teisėti lūkesčiai.." - tai čia kokie? Gal sukonkretinkte? "w" raidė, užrašai lenkų kalba, vietovardžių rašymas lenkų kalba, oficialios dvikalbystės įteisinimas, autonomija... kas toliau????
Beje, Vilniaus krašto okupaciją neigiate - o "netyčia" į šį kraštą "papuolusius" Adutiškį, Tverečių, Ignaliną, Valkininkus, Varėną ir t.t... imtinai nuo Turmanto iki Druskininkų... kažkaip "pamirštat" tai, ką norit pamiršt???

O tamsta paskaityk mano nuorodoje straipsniuką, tada kalbėk.

Gerbiamasis, kažkodėl pamiršot " kokią ypatingai lenkus palaikančią Ignaliną, Valkininkus, Tverečių ir pan. Gerbiamasis, gal neveidmainiaukite?

Oičizna“ jums kvepia, ne žemė-tėvynė,
Maitinanti storus pilvus,
Ne prosenių žemė, kurios užsigynę,
Begarbinat lenkų dievus.

Tradicijų savo nuo vakar dienos,
Kultūros skelbikai užkimę!
Negarbūs pabėgėliai mūsų tautos!
Prabočių ainiai išsigimę!

Kiek kartų man virė iš skausmo krūtinė,
Tylėjau tačiau kaip naktis!..
O išgamos! Pirštinę štai geležinę
Dabar jums metu į akis!

Žinau, nesupraste jūs skausmo giesmės,
Jūs kūnai be dvasios, be žado!
Be atbalsio žodžiai pro ausį skambės,
Širdies neberas, kaip nerado.

Bet argi tylėsiu, kad prisikėlimo
Giesmė sopulinga netiks?
Miegoste? Tegul gi dėmė prakeikimo
Ant jūsų per amžius paliks!

Tėvų-didžiavyrių vaikai svetimi,
Lyg kryžkeliais gimę dėl juoko!
Kur motina jūsų? Nuraudus pati
Nedrįs besisavint apuoko.

Kur jūsų tėvynė? Ne Vilnius? Warszawa?
Žinau ir suprantu dėl ko:
Tam balet, teatry, tam Corso zabawa!
O ko dar sulaukste ryto!

Ten dukters po pensijas mokos sklandžiai
Rojalį daužyti ir šokti,
Kalbėti prancūziškai, juoktis gražiai…
Ir ko ten negali išmokti!..

Lietuviškai, rods, neišmoks prakalbėti
Ar austi, ar braukti rasas,
Ar prosenių žemę, jos būdą mylėti,
Bet… užduotį savo supras:

Per pokylius kaip karalienės žibės,
Barzdos nebijos net ir popo;
Sau vyrą sugaus ir garsiai ištekės,
Ir siūdinsis lopą ant lopo.

Užstatę į banką tėvų palikimą,
Puotaus kaip kiti per naktis;
Užkinkęs pratėgminiais per įpratimą,
Vežėjas bepauškins dar vis.

Kai grašio „prie dūšios“ nebliks jau visai,
Kai niekas neskolins ant galo,
Tada bus nuskundžiami sunkūs laikai!..
Ir spiesis prie svetimo stalo.

Duok, Viešpatie, pranašu būt melagingu:
Nuo Volgos mužikai ateis;
Už banko skolas, be derybų draugingų,
Nuo žemės nustums jus pečiais.

Tada „abrusėnija“ kaltinta bus,
Ne jūs, savo dvarą užstatę
Paskui net kalmukų pamėgste ratus,
„Krakiškius chomontus“ pametę.

Juk štai jau ne vienas persiveža pačią
Nuo Tulos ar Viazmos namo;
Maišyti jų sūnūs po Lietuvą plačią
Tradicijoms girsis ryto.

O gal ir sveikiau bus tėvynei tada:
Bent aiškūs tai bus jau maskoliai;
Suprasme, kodėl tai kalba jų kita
Ir kas tie vadinami „broliai“!

Suprasme, kodėl jie be Dievo gyvena,
Bažnyčiose bijo maldos,
Kodėl jie paniekino pavardę senę
Dėl blizgančios lenkų mados.

Kodėl tai, pamėgę intrigas tamsoj,
Pakampiais „danosus“, šmeižimą.
Jie skriaudžia mums vardą Europoj visoj,
Pasiekę net tolimą Rymą.

O gal ta naujoji karta atėjūnų
Taip mūsų kaip lenkai neskriaus;
Gal vietą užėmę sūnų-palaidūnų,
Bent vylium prieš mus nekariaus.

Gal metais jie naują tėvynę pamėgs,
Kaip josios vaikai susipratę,
Ir siaust pinigų į Paryžių nelėks,
Miškus į lombardą užstatę.

Gal jie nesakys, kad vilties atgimimo
Nebėra iš mūsų tautos;
Nekrūpčios kaip pragaro pasišventimo,
Ir saulė ant jų neraudos.

Žinau, nesupraste jūs skausmo giesmės,
Apsvaigę nuo lenkiško tvaiko:
Sudieu gi tada, jūs vardai be garbės!
Šešėliai, užklydę lig laiko!..

Štai kaip skamba jūsų "tekstų" kvintesencija:
"Liankaj, bliad, uj negaliu, kejp neapkenčiu, bliad, liankaj, bliad..."
O tai jau klinika.