Savo spaudos konferencijoje konservatorių lyderis Andrius Kubilius ragino opoziciją balsuoti prieš Česlovo Juršėno paskyrimą į Seimo pirmininkus, tačiau savo kandidato į šį postą nesiūlė.
A. Kubiliaus teigimu, jei valdančioji dauguma vieninga – ji nesunkiai atlaikys opozicijos pasipriešinimą. Jei ne, tai rodys, jog reikia kur kas gilesnių pertvarkymų tiek daugumoje, tiek ir Vyriausybėje.
Tačiau, pasak opozicijos lyderio, jei Č. Juršėnas bus išrinktas, su juo bus dirbama konstruktyviai, kad bent keli esminiai sprendimai šiame Seime nedelsiant būtų priimti – pradedant nuo mokytojų atlyginimų problemos sprendimo iki neatidėliotinų rinkimų finansavimo tvarkos pakeitimų. Šių darbų įvykdymą konservatorius vadino „ultimatumu“.
Jis teigė nesuprantąs dabartinės Vyriausybės, kurios padėtis, pasak A. Kubiliaus, prastesnė nei Seimo, egzistavimo tikslo. Pasak parlamentaro, premjeras dabar vis labiau primena A. Šleževičių. Tačiau jis, kaip ir G. Vagnorius, sugebėjo atsistatydinti be jokio partijos apsisprendimo.
Konservatorių lyderis sveikino atsistatydinantį Seimo pirmininką Viktorą Muntianą, nelaukusį oficialios interpeliacijos. Tačiau jis stebėjosi, kad gandai apie įvykį, vedusį prie tokio V. Muntiano sprendimo, sklido jau iki Velykų – A. Kubilius retoriškai klausė, ar specialiosios tarnybos nesugeba išlaikyti paslapties, ar Lietuvoje slapta informacija paprasčiausiai manipuliuojama.
Vertindamas kito į Kauno savivaldybės skandalą įsipainiojusio politiko ir bendrapartiečio, A. Balučio veiklą, A. Kubilius pabrėžė, jog šioje kadencijoje jis nebebuvo vicemeru, o tik eiliniu partijos nariu, o partijos taryba išsyk paragino A. Balutį atsisakyti nario mandato.
Savo interpeliaciją A. Kubilius pavadino opozicijos darbo įvertinimu bei susidorojimu su ja, tokiu pat būdu kaip Kinijoje ar Rusijoje.
