Dabar policija mitinguotojus tik stebi. Kai kurie lietuviai papriekaištaus: kodėl mes aptarinėjame Rusijos problemas, ar jų neturime patys? Todėl ir aptarinėjame, kad jų turime. Domimės ir analizuojame padėtį Rusijoje, nes pokyčiai šioje valstybėje padarys didelę įtaką mūsų šalies ir kiekvieno asmeniškai ekonomikai. Kaip tik todėl ir reikia nuolat stebėti, kas vyksta Rusijoje, prognozuoti pokyčius, į juos reaguoti. Mums svarbu, ar kaimynė bus demokratinė, ar diktatoriška valstybė.
Kodėl rusai pradėjo bruzdėti prieš savo valdžią? Todėl, kad jie – ne tokie nuolankūs, kokie yra jų kaimynai kinai. Regis, rusai pradeda nusivilti savo vadovais, kurie pamanė, kad piliečių nuomonė rinkimuose lyg ir nereikalinga – užtenka jų pačių apsisprendimo valdyti milžinišką valstybę. Taigi rusams pritrūko oro. Ekonomikos ekspertai pranašauja, kad jau artimiausiais mėnesiais prie siekiančiųjų laisvės prisijungs ir keliantys socialinius reikalavimus.
Kokios šių neramumų priežastys? Jos paprastos ir, regis, matomos plika akimi: per pastaruosius 10 metų Rusijoje taip ir neatlikta ekonomikos reforma, todėl šalis tapo dar labiau priklausoma nuo naftos ir dujų kainų pasaulio rinkoje. O pasaulio rinka nestabili, todėl labai nesunku prognozuoti – lėtėjant pasaulio ekonomikai, mažės energetinių išteklių poreikis, taigi smuks ir jų kaina.
Rusija džiaugėsi neseniai atidariusi naftotiekį į Kiniją, tačiau pirmieji bendradarbiavimo rezultatai prasti – kinai ne tik vėluoja atsiskaityti, bet ir nuolat ginčijasi dėl kainos. Per kelis mėnesius ginčytinų kainų skirtumas pasiekė 100 mln. dolerių ir jis vis auga. O juk tai – tik pradžia. Kinai jaučia, kad rusai neturi kitos išeities, todėl nutiestas naftotiekis ne Kiniją susiejo su Rusija, o atvirkščiai. Šiuo metu Rusijos nafta sudaro tik apie 10 proc. Kinijos poreikių. Kita vertus, spartus Kinijos ekonomikos augimas buvo paremtas tik užsienio investicijomis, o dabar jos lėtėja, todėl mažesnis ir ekonomikos augimas, nėra energetinių šaltinių poreikio.
Viena bėda – ne bėda. Rusijos valdžiai kelia nerimą senstanti naftos ir dujų gavybos infrastruktūra. Esami telkiniai senka, o nauji yra sunkiai prieinamuose Šiaurės ir Rytų Sibiro regionuose, kur naftos ir dujų gavyba brangesnė. Naujų telkinių paieškai ir gavybos technologijai Rusija kasmet turėtų investuoti po 100 mlrd. JAV dolerių, tačiau tiek lėšų nėra, o pritraukti užsienio investuotojus nelengva dėl nepalankaus investicinio klimato.
Štai kodėl auksiniu Kremliaus numylėtiniu vadinamas rusų oligarchas Olegas Deripaska prieš kelias savaites užsienio investuotojus paragino investuoti Rusijoje. Esą kaip tik dabar galima nebrangiai įsigyti vertybinių popierių ir solidžiai uždirbti. Iš tikrųjų jis ragino nebėgti iš Rusijos. Atsargieji finansininkai užfi ksavo, kad per paskutinius mėnesius užsienio investuotojai iš Rusijos perkėlė apie 80 mlrd. dolerių. Tai – milžiniška suma net Rusijai. O juk Rusija per 100 mlrd. dolerių turės išleisti rengdama 2014 m. Sočio olimpiadą ir ne mažiau lėšų prireiks rengiantis 2018 m. pasaulio futbolo čempionatui. Rusija negali atsisakyti šių pasižadėjimų, tačiau tai bus labai sunkus išbandymas šalies ekonomikai. Todėl ekonomistai su šypsena sutiko V.Putino siūlymą pagelbėti Europos Sąjungai – suteikti apie 20 mlrd. dolerių paskolą. Juolab kad kai kurie fi nansų analitikai kalba apie bręstančią rublio devalvavimo galimybę. Lietuvos ekonomikai tai būtų labai nenaudinga.
Taigi išvadas turi daryti ir Rusijos rinkoje dirbantys verslininkai iš Lietuvos. Kai prasidės griūtis, trauktis bus per vėlu. Eksportuotojams svarbu neparduoti daug produkcijos avansu – kilus krizei nepagelbės net draudimas.
Vakarų spauda mirga nuo verslininkų, pasitraukusių iš Rusijos, komentarų. Štai vienas verslininkas pasakoja Rusijoje dirbęs 15 metų, tačiau dabar pasitraukė, nes padėtis neprognozuojama, bet kurią dieną šios šalies rinkoje gali įvykti sprogimas, o tada jau niekam nebus įdomios tavo problemos ir tu viską prarasi. Kitas verslininkas teigia, kad Rusijoje korupcija prisitaikė prie naujų aplinkybių: anksčiau reikėjo mokėti kyšius, kad galėtum dirbti nesilaikydamas nesąmoningų sovietinių įstatymų, o dabar reikia mokėti kyšius, kad galėtum dirbti laikydamasis įstatymų.
Taigi galima prognozuoti, kad prie dabartinių neramumų Rusijoje, kai žmonės pradėjo piktintis rinkimų rezultatų klastojimu, dar prisidės ir socialiniai neramumai, o tada prie mitinguotojų gali prisijungti net policija.
