Pristatyta „vaučerių“ sistema: pagalbos kuponus nori padaryti madingais

Žemės ūkio ministerija kovo pradžioje jau ėmėsi bandyti savo vadinamųjų „vaučerių“ sistemą ir lengvatas smulkiesiems ūkininkams ir prekybininkams. Ministerijos teigimu, šia sistema stengiamasi ne kontroliuoti kainas ar padėti skurstantiems, o skatinti konkurenciją ir sveiko maisto produkciją. Vis tik prekybininkai nuogąstauja, kad ministerijos idėja gali neigiamai atsiliepti vartotojams, o seimūnai baiminasi dėl vėjais švaistomų pinigų.

Pinigai (tv3.lt fotomontažas)

Seimo Kaimo reikalų komitetas trečiadienį kartu su Žemės ūkio ministerijos atstovais diskutavo apie Vyriausybės siūlomą kuponų sistemą.

„Vaučeriai“ galiotų ne visur

Žemės ūkio ministerijos siūlomi e. kuponai, arba „vaučeriai“, numato tėvams skirti po 6 eurus per mėnesį už ikimokyklinio amžiaus vaiką, tačiau atsiskaityti tokia „valiuta“ bus galima ne visose maisto prekių parduotuvėse.

Tėvai, auginantys vaikus iki 6 metų, pateikę prašymą, kas mėnesį gautų po tris e. kuponus, kurių kiekvienas vertas po 2 eurus. Ministerijos projekte siūloma Vyriausybei kasmet patvirtinti atitinkamų metų „vaučerio“ vertę.

REKLAMA

Projektu norima skatinti vartoti daugiau vietinės gamybos produktų, maisto produktus įsigyti mažose parduotuvėse ar tiesiogiai iš jų gamintojų. E. kuponais bus galima atsiskaityti tik labai mažose įmonėse, prekiaujančiose žemės ūkio produktais, ir iš žemės ūkio veiklos subjektų.

Pagal įstatymą, labai maža įmonė yra tokia, kur dirba mažiau kaip dešimt darbuotojų ir kurios metinės pajamos neviršija 2 mln. eurų arba įmonės balanse nurodyto turto vertė neviršija 2 mln. eurų.

Vadinasi, kad „vaučeriais“ nebus galima atsiskaityti ne tik didžiuosiuose prekybos tinkluose, bet ir daugumoje mažesnių tinklinių parduotuvių. Verslininkai, kurių įmonėse bus galima atsiskaityti „vaučeriais“, juos iškeisti turės Valstybinėje mokesčių inspekcijoje.

Siūloma, kad „vaučerių“ sistema Lietuvoje įsigaliotų nuo liepos 1 d. Tam šiemet prireiktų apie 7,2 mln. eurų biudžeto lėšų.

Jau pradėjo bandymus

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys Seime akcentavo, kad ministerijos siūloma programa nėra nei socialinė priemonė padėti skurstantiesiems, nei tiesioginis bandymas reguliuoti kainas.

„Tai yra konkurencijos plėtra prekybos sektoriuje ir bandymas, pritraukiant į mažesnes parduotuvėles pirkėjus, sukurti spaudimą kainoms, plečiant prekybos vietų pasiūlas. Šita visa programa mes norime stiprinti trumpąją grandinę Lietuvoje, iš ko, mano galva, gali pelnytis ūkininkai, nes mažėja tarpininkų maisto pardavimo grandinėje. Be to, visa šita grandine norime stiprinti sveikos mitybos kultūrą“, – komitete kalbėjo G. Surplys.

Giedrius Surplys (nuotr. LRVK | Darius Janutis)

Pasak G. Surplio, kad nebūtų „apkaltinta nuogi šokantys į dilgėles“, ministerija paruošė bandomąjį projektą, kurį įgyvendina jau nuo kovo 4 dienos. Tikimasi, kad po jo Lietuvoje atsiras dar apie 100 parduotuvėlių, turgelių ar internetinės prekybos vietų.

„Mes darome papildomą paskatą pirkėjui ateiti į tas mažas parduotuvėles. Įrašėme galimybę ūkininkams arba parduotuvių savininkams 10 proc. savo išlaidų skirti „pokemonams“ – jeigu pas mane ateina pirkėjas ir įsigyja prekių už 10 eurų, aš jam papildomą sūrio ar dešros gabalėlį galiu padovanoti“, – kalbėjo ministras.

Antrasis bandomojo projekto etapas, kurį planuojama pradėti liepą, bus ministerijos leidimas ūkininkams taikyti 10 proc. nuolaidą savo pirkėjams, kurią ūkininkai, su nuolaidos čekiu atėję į Nacionalinę mokėjimo agentūrą, galės atgauti nuolaidoms skirtus pinigus į savo sąskaitą.

Tiesa, iki „vaučerių“ projektas bus įteisintas Seime, jį turi palaiminti Europos Komisija.

Gali nukentėti vartotojas

Vis dėlto prekybininkai tokią ministerijos iniciatyvą vertina gana skeptiškai. Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas mano, kad inovatyviai skambančios priemonės nauda priklausys nuo jos įgyvendinimo.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

„Mano supratimu, tai gali būti labai gera priemonė, arba labai bloga priemonė. Tai priklausys nuo įgyvendinimo. Parduotuvių, prekiaujančių maistu, Lietuvoje yra apie 4 tūkst. Jeigu ši priemonė skatins apie 100 įmonių įsisteigimą, tai apie 2,5 proc. nuo visų parduotuvių. Kaip tai galėtų efektyviai paveikti rinką, aš nematau“, – komitete sakė L. Vilimas.

Jo teigimu, bandant reguliuoti ar „suteikti vieniems išskirtines sąlygas prieš kitus, gali nukentėti vartotojas, nes taip yra ribojama konkurencija, o ne skatinama“. Reaguodamas į G. Surplio minėtus „pokemonus“, L. Vilimas priminė, kad Lietuvoje prekybininkams draudžiama dovanoti maisto produktus.

„Aš išgirdau, jog patrauklumas bus, kad bus dovanojami ar dalinami kažkokie priedai – Civilinis kodeksas neleidžia dovanoti. Tai yra uždrausta. Maistas negali būti dovanojamas. Žmogus gali apsinuodyti, o ką tada daryti?“, – sakė L. Vilimas.

Abejoja nauda

Tuo metu Kaimo reikalų komiteto nariai kritikavo „vaučerių“ sistemos naudą finansiniu aspektu. Jų manymu, regionuose yra gana mažai ikimokyklinio amžiaus vaikų, už kuriuos tėvai ir gautų „vaučerius“.


Rašyti komentarą...
i
ir vėl negerai?
2019-03-20 13:22:37
Pranešti apie netinkamą komentarą
mažiau dejuokit, nereikia - neimkit, gal kam pravers ir tik mažiau dejuokit...
Atsakyti
0

S
Savaas
2019-03-20 19:06:14
Pranešti apie netinkamą komentarą
Išrinks Sauliuką prezidentus tai tasai durniukas dar ir talonus maisto gražintų. Vis priartėjimas prie naujų santykių atkūrimo su rusija
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (3)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų