Pasitikrinkite, ar tikite tuo, kas ne juokais gąsdina žmones

Sąmokslo teorijos yra vienų suaugusiųjų pasakos kitiems. Šios pasakos pasakojamos tada, kai visuomenę krečia neramumai, sako Vilniaus universiteto doktorantas ir sąmokslo teorijų tyrinėtojas Alfredas Buiko. Pasak mokslininko, sąmokslo teorijos – itin senas reiškinys, kutenantis žmonių fantaziją ir mintantis jų baimėmis nuo neatmenamų laikų.

Tikėjimas raganomis ir demonais, manymas, kad Prancūzijos revoliuciją sukėlė filosofai ir Prūsijos karalius, ar įsitikinimas, jog žydai valdo pasaulį, gajus iki šiol. Sąmokslo teorijos – dėkinga dirva propagandai, politinėms manipuliacijoms, o kartais ir istorijos slėpimui.

Šiandien mes daug kalbame apie sąmokslo teorijas ir jų kūrėjus. Kaltinimais sąmokslo teorijomis drąsiai mėtosi politikai, žiniasklaida. Iš kur atsiranda sąmokslo teorijos, kaip jos vystosi ir kodėl egzistuoja?

Sąmokslo teorijos, ypatingai naujos, atsiranda tada, kai įvyksta sukrečiantys, bauginantys įvykiai. Tarkime, po rugsėjo 11-osios teroro atakų kilo nauja ir galinga sąmokslo teorijų banga, uraganas „Katrina“ su savimi taip pat atsinešė naujas sąmokslo teorijas. Dar anksčiau tokia banga kilo 1980-aisiais, kai kilo AIDS epidemija. 

Mokslininkai mano, kad moderniosios sąmokslo teorijos gimė Prancūzijos revoliucijos laikais, kai jakobinų teroro metu ėmė daugėti kalbų apie masonus, iliuminatus ir kitas paslaptingas organizacijas, kurios minta revoliucija.

Aš manau, kad sąmokslo teorijos gimė dar seniau: tikėjimas demonais, raganomis ir kitomis antgamtinėmis būtybėmis taip pat yra sąmokslo teorijos. Tai atitinka sąmokslo teorijos apibrėžimą: jog tam tikra asmenų grupė veikė arba vis dar veikia siekdami tikslų, kurie tikinčiam atrodo priešiški ir blogi.

Yra kelios sąmokslo teorijų grupės, viena jų – įvykių sąmokslo teorijos, kurios gali būti paprastos, kaip tarkime, kad tavo bendradarbis tavęs nemėgsta ir slapta kenkia, ir sudėtingos, tokios, kaip Johno F. Kennedy žmogžudystė ar rugsėjo 11-oji.

Dar yra sisteminės sąmokslo teorijos, kurios aiškina, kad tam tikra sistema ar grupė atlieka sąmokslinius veiksmus. O visas šias teorijas jungia supersąmokslo teorijos, kurios inkorporuoja skirtingas teorijas ir kuria visą pasaulį aprašantį pasakojimą. Tarkime kad žydai, Georgas Sorošas, pasaulinė vyriausybė arba driežažmogiai valdo pasaulį.

REKLAMA

Kokios sąmokslo teorijos paaiškina pasaulio veikimą ir kaip jos plintą?

Vienas populiariausių – Naujosios pasaulio santvarkos (angl. New World Order) sąmokslo teorijos, kurios susimaišo su antisemitinėmis sąmokslo teorijomis, o viena geriau žinomų – Davido Aiko teorija apie driežažmogius. Tai sąmokslo teorija, kurioje yra daug skirtingų elementų, o pagrindinė mintis – driežažmogiai, kurie valdo pasaulį. Sąmokslo teorijos visada plito spaudos ir knygų pagalba, o dabar viską nukonkuravo internetas.

Teorijų plitimas prasidėjo nuo memuarų apie Prancūzijos revoliuciją. XX amžiaus pradžioje išleisti „Siono išminčių protokolai“ taip pat plėtojo sąmokslo teorijas, leido pasklisti specifinėms teorijų versijoms. Tarkime, vien Rusijoje buvo išleistos kelios „išminčių protokolų“ versijos. Po to jos persimetė į JAV ir Didžiąją Britaniją. O štai 1950 ir 1960 JAV klestėjo antikoministinės sąmokslo teorijos.

Savo ruožtu Sovietų Sąjungoje egzistavo politinės sąmokslo teorijos, tokios, kaip Maskvos teismai (politinis valymas 1930 metais), Levo Trockio veikimas už Stalino nugaros, žydų gydytojų sąmokslai. Visa komunistinė ideologija savyje turėjo sąmokslo teorijos įsitikinimą, jog buržujų ir kapitalistų susitarimas lėmė darbo žmonių kančias.

Kas ir kodėl tiki sąmokslo teorijomis? Ar tikėjimas šiomis teorijomis yra paaiškinamas išsilavinimu, kultūrine patirtimi, o gal priklauso nuo valstybės, kurioje gyveni?

Pasak mokslininkų, tikimybė, kad žmogus tikės sąmokslo teorijomis nėra susijusi su amžiumi, lytimi, seksualine orientacija, rase ir religiniais įsitikimais. Vienintelis dalykas, kuris šiek tiek lemia – aukštasis išsilavinimas.

REKLAMA

Statistika tokia, kad apie 20 proc. JAV gyventojų tiki bent viena sąmokslo teorija. Skirtingos grupės pritaria skirtingoms sąmokslo teorijoms, tarkime, įsitikinimas, kad AIDS buvo sukurta CŽV laboratorijose populiaresnė tarp JAV juodaodžių. Antisemitinės sąmokslo teorijos, kurios populiarios visur, specifines formas įgauna tarp JAV respublikonų, o neapykanta Georgui Sorošui dažnesnė tarp konservatyvesnių žmonių. Įsitikinimai, kad genetiškai modifikuoti organizmai yra sukurti piktavalių organizacijų – populiarūs tarp kairuoliškų pažiūrų atstovų.

Dalis žmonių, kurie tiki sąmokslo teorijomis, serga psichikos ligomis, bet tikrai ne visi. Sąmokslo teorijos yra gana populiarios, didelė dalis žmonių tiki dviem arba trimis teorijomis. Dalinai todėl, kad toks gyvenimo paaiškinimas atrodo paprastesnis ir aiškesnis.

Kiti asmenys sąmokslo teorijas naudoja, kaip būdą formuoti savo asmenybę. Tai leidžia paaiškinti save, suteikia tam tikrą naratyvą. Tiesa, yra kita bėda, šiais laikais sunku atpažinti rimtą sąmokslo teoretiką nuo to, kuris sąmokslu netiki, bet ironiškai jam pritaria.

Puikus to pavyzdys – humoristinė sąmokslo teorija, kad paukščiai neegzistuoja. Buvo sakoma, kad tai – plunksnomis padengti dronai, skirti šnipinėjimai. 

Vienos populiariausių sąmokslų teorijų išlieka rugsėjo 11-osios teorijos, populiarumą susigrąžina antisemitinės sąmokslo teorijos, kurios klesti tarp radikalios dešinės atstovų. Labai populiarios sąmokslo teorijos susijusios su pabėgėliais, jos smarkiai siejasi su antisemitinėmis teorijomis.

Pabėgėlių krizė išprovokavo eurabijos sąmokslo teorijas, kurios sako, jog globalinis elitas siekia sunaikinti europiečių tapatybę, atskiesti europiečių kraują ir sunaikinti krikščionybę. Paprastai sąmokslo teorijose slaptasis elitas yra suvokiamas, kaip iliuminatai, masonai, žydai ar pasaulinė vyriausybė.

REKLAMA

Matome kylantį vajų prieš skiepus, kai kurie antiskiepininkų argumentai primena sąmokslo teorijas. Ką apie tai manote?

Vėl išpopuliarėjo prieš farmacinę industriją nukreiptos sąmokslo teorijos, ypač dėl tokių ligų, kaip tymai – grįžimo. Ne visi antiskiepininkai tiki sąmokslo teorijomis, bet daugeliui jų jos yra artimos. Dalis antiskiepininkų nesiskiepyja dėl politinių įsitikinimų, o kiti tiki sąmokslo teorijomis.

Antiskiepininkų judėjimas nėra naujas, bet kasdien jis stiprėja ir auga, tyrinėtojai mano, kad šios sąmokslo teorijos yra visuomenės reakciją į stresą ir problemas. Tai itin pastebima ištikus sunkmečiui, kai sąmokslo teorijos emocionaliai paaiškina, kas vyksta pasaulyje.

Antiskiepų sąmokslo teorijos glaudžiai susiję su autizmo baimėmis. Jos prasidėjo nuo to, kad didelis kiekis antiskiepininkų tikėjo, jog vakcinos sukelia autizmą. Įtikėję žmonės siekė perspėti kitus, tiesa, ryšių tarp skiepų ir autizmo nėra, bet antiskiepininkai tuo netiki.

Šiomis dienomis aiškiai matome šios baimės sukeltus pašalinius efektus: gripo protrūkį, tymų grįžimą ir kitas ligas, kurios jau buvo pamirštos. Nuo antiskiepininkų elgesio labiausiai kenčia neskiepyti vaikai ir tie, kurie negali būti skiepijami: senukai, žmonės su autoimuninėmis ligomis, vaikai, kurie serga vėžiu.

Žmogaus smegenys nėra pritaikytos mąstyti sudėtingais loginiais naratyvais, jos pritaikytos sekti pasakojimais, kuriuose yra aiškus gerietis-blogietis ir konfliktas. Sąmokslo teorijos būtent tai ir siūlo.

Kaip kovojama su sąmokslo teorijomis?

Viena iš bėdų, susijusi su sąmokslo teorijomis yra ta, kad jei žmogus nuoširdžiai jomis tiki, jos tampa asmenybės dalimi. Juolab, kad sąmokslo teorijos yra tokios kibios, jog žmogus, kuris rimtai jomis tiki, yra kitokioje plotmėje nei žmogus, kuris yra skeptiškas.

REKLAMA

Jei žmogus tiki, kad kokia nors slapta organizacija valdo pasaulį ir jam bus pateikti įrodymai, jog tokia organizacija neegzistuoja, jis priims tai, kaip įrodymą, jog ta organizacija yra galinga ir sugeba ištrinti visus įrodomus apie save.

Įžeidus bendravimas su sąmokslo teoretikais atneša daugiau žalos nei naudos. Užpultas sąmokslų teorijomis įtikėjęs žmogus užsidaro savo įsitikinimuose ir ima bendrauti tik su tokiais, kaip jis. 

Ar sąmokslo teorijos kuriamos specialiai? Ko jomis siekiama? Kaip naudojamasi žmonių patiklumu?

Baimės yra natūralios, bet būna asmenų ir grupių, kurie išnaudoja tai savo naudai. Tarkime, rusiškoji produkcija, kuri yra transliuojama Lietuvai, turi nemažai sąmokslo teorijų. Siekiama įtikinti ir pasėti abejonę. Yra daug žmonių, kurie nebūtinai tiki teorijomis, bet naudojasi jomis, kad uždirbtų pinigų, pakeltų savo prestižą ar padarytų karjerą.

Amerikiečių radijo laidų vedėjas Aleksas Johnsas padarė neblogą karjerą platindamas įvairias sąmokslo teorijas tarp jų: Sandy Hook mokyklos šaudymo teoriją, kurioje jis sakė, jog susišaudymas mokykloje niekada nevyko, bet buvo sufabrikuotas siekiant atimti žmonių ginklus.

Šiuolaikinėje Lietuvos politinėje sistemoje aš taip pat matau sąmokslo teorijų ir tų, kurie jomis naudojasi. Tai ir vaikų atiminėjimo, pedofilijos klano teorijos.

„Drąsos kelio“ partijos nariai darė politinę karjerą besinaudodami sąmokslo teorijomis. Kai kurie tuo tikėjo, kiti – naudojosi. Tikras įvykis greitai virto neapibrėžta sąmokslo teorija, kuri pasakojo apie klaną, įsigalėjimą. Tai buvo nuosava lietuviška sąmokslo teorija. Yra ir kitų tautinių sąmokslo teorijų: apie Landsbergį, jo turtus, tai, kad jis – žydas arba dirbo KGB.

REKLAMA

Sąmokslo teorijos yra dažnai naudojamos, kaip propagandos įrankis. Taip siekiama vienas ar kitas grupes apkaltinti, pasmerkti arba paneigti.

JAV prezidento rinkimų metu klestėjo sąmokslo teorijos apie Hilary Clinton.  Sąmokslo teorijos padeda ir kasdieniame politiniame gyvenime. Tarkime, bandoma atsikratyti kaltės dėl lėktuvo numušimo ar teroristinio akto. Rusai mielai tiki sąmokslo teorijomis apie Malaizijos lėktuvo numušimą Ukrainoje, nes nenori žinoti, jog jų kariai atsakingi už tokią žiaurią akciją. Tas pats yra arabų pasaulyje, kur klesti rugsėjo 11- osios sąmokslo teorijos.

Tiesa, kartais nutinka taip, jog sąmokslo teorijos pasirodo esančios teisybė. Tarkime Edwardo Snowdeno atvejis, kuris parodė, jog tikėjimas, kad NSA (JAV Nacionalinio saugumo agentūra) seka daugelį amerikiečių ir gali pasiklausyti telefoninius pokalbius, pasirodė teisybe.

Molotovo-Ribentropo paktas kažkada taip pat buvo laikomas sąmokslo teorija. Šio pakto egzistavimu buvo abejojama, manyta, kad tai – išsigalvojimas. Taigi, tikrus istorinius faktus galima mėginti slėpti po sąmokslo teorijomis. Sąmokslo teorijomis neretai apšaukiami ir įvairūs valdžiai neparankūs faktai, bet tai dažniausiai nutinka autokratinėse valstybėse.

Kokios keisčiausios sąmokslo teorijos klaidžioja po pasaulį? 

Viena keistesnių – įsitikinimas, kad mėnulis neegzistuoja. Sakoma, kad tai – milžiniška holograma, kurios užduotis yra paslėpti didžiulį ateivių  laivą.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų