Prieš du dešimtmečius Seimas susirūpino vis sparčiau augančiu 60 metų ir vyresnių šalies gyventojų skaičiumi. Jau 1998-aisiais jis peržengė aukštos demografinės senatvės ribą.
Geresnio gyvenimo siekė dar prieš 20 metų
Tais metais Seimas nusprendė 1999-uosius paskelbti Tarptautiniais senyvų žmonių metais ir tam parengė programą, turinčią pagerinti senyvų žmonių gyvenimą. Programai įgyvendinti iš valstybės biudžeto skirti 1,1 mln. litų (319 tūkst. eurų).
Programą ministrų kabinetui pristačiusi tuometinė Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Irena Degutienė TV3 žinioms sakė, kad programa atspindi pagrindinę Jungtinių Tautų nuostatą, kad kiekvieni seno žmogaus nugyventi metai turi būti ne menkaverčio gyvenimo metai.
„Tos programos apimtys yra ekonominės, socialinės, sveikatos, psichologinės, kultūrinės, švietėjiškos, apimančios įvairiapusį pagyvenusio žmogaus gyvenimą“, – TV3 žinioms prieš 20 metų kalbėjo I. Degutienė.
Ministrės teigimu, šia programa žengiami pirmieji žingsniai, siekiant, kad senyvi žmonės Lietuvoje jaustųsi nemenkaverčiai.
Tąkart žinių pakalbinti pensininkai vieningai sutarė, kad iki geresnio gyvenimo jiems trūksta didesnių pensijų.
„Padidinti pensijas. Tiktai. Jeigu, žinoma, jei kas negali vaikščioti, tai kad būtų kokios mergaitės ar seselės ateitų, nupirktų“, – TV3 žinioms prieš 20 metų kalbėjo gatvėje sutiktas pensininkas.
„Reikėtų svariau reikšti nuomonę apie tai, kas yra tie seni žmonės, kad jiems reikia reikšti pagarbą, padėti. Žinoma, jeigu valstybė galėtų ir aprūpintų materialiai...“, – 1998-aisiais kalbėjo kita pensininkė.
1998 m. bazinė pensija buvo 132–138 litai (38–40 eurų), šiemet – beveik 153 eurai.
Ilgiau dirbti nenorėtų
Vien per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje matyti stabilus pensinio amžiaus gyventojų augimas. 2014-aisias 100 vaikų iki 15 metų teko 126 65-erių ir vyresnio amžiaus žmonės, 2018-aisiais šis koeficientas kilo iki 131.
2018 m. Lietuvoje numatytas pensinis amžius vyrams siekia 63 metus ir 8 mėn., moterims – 62 metus ir 4 mėn. Šis skirtumas tarp vyrų ir moterų išliks ne ilgai – iki 2026 kasmet pensinis amžius bus ilginimas po kelis mėnesius, kol tiek vieniems, tiek kitiems sieks 65 metus.
Maža to, gyventojams kuo toliau, tuo ilgiau teks dirbti. Nuo 2018 metų kasmet pusmečiu bus didinamas būtinasis darbo stažas pensijai – tol, kol 2027-aisiais pasieks 35 metus.
Tokį valdančiųjų sprendimą kritikuoja Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ pirmininkė Vilniuje Vilija Tūrienė, siūlydama pažvelgti, kaip analogišką siūlymą Rusijoje vertina jos piliečiai.
„Žinoma, tai nėra gerai. Jeigu kurie pensininkai lieka darbo rinkoje, o dabar tokių turime apie 6 proc., tai jie dirba, bet gauna ir pensiją. Dabar, kai bus prailgintas amžius darbo rinkoje, kad jie turi likti, tai jie negaus šitų pensijų savo, bet vis tiek turės dirbti“, – tv3.lt kalbėjo V. Tūrienė.
Pokyčių per du dešimtmečius neįžvelgia
Ji taip pat kritiškai vertina ir tai, kaip per 20 metų pasikeitė šalies pensininkų gyvenimas, nes jis esą taip ir nesikeitė nuo pat nepriklausomybės atgavimo.
„Lyg [gyvenimo būklę] gerino, bet ji nė kiek negerėjo. Visą laiką mes esame pabaigoje ir pabaigoje Europos Sąjungoje. <...> Valdantieji kaip ir bandė padidinti pensijas porą metų. Sako, kad niekada taip nebuvo padidinta, kaip dabar. Bet jie sustojo ant to. Indeksavimas dabar vyksta. Ką tas indeksavimas mums dabar duoda – 87 centai už kiekvienus metus, kurie viršija 30 metų stažą. Tai yra labai mažai. Pavyzdžiui, aš gavau priedo apie 9 eurus, o mano darbo stažas 40 metų. Tai tik infliacijai padengti tokia indeksacija“, – piktinosi pensininkų atstovė.
Jos teigimu, pensininkai ir dalis kitų nevyriausybinių organizacijų pasirašė Seimui skirtą raštą, kuriame išsako palaikymą Seimo Biudžeto ir finansų komitetui, nagrinėjančiam 2009–2010 metų finansų krizę. Kaip žinia, būtent finansinės krizės metu tuometiniai valdantieji sumažino dalį socialinių išmokų, tarp jų ir pensijas.
„Mes suprantame, kad būtų įvesta asmeninė ir kolektyvinė atsakomybė. Tai, ką valdžia daro, jie turi atsakyti už tai“, – sakė V. Tūrienė.
Pensininkų gyvenimas gerėjo kukliai
Tuo metu ekonomistas profesorius Romas Lazutka pensininkų gyvenimo pokyčius per dvidešimtmetį vertina santūriai – gyvenimas gerėjo, bet labai nedaug.
„Pasikeitė panašiai, kaip ir vidutinių gyventojų, vidutiniškai dirbančių ir uždirbančių žmonių gyvenimas. Pensijų santykis su algomis yra panašus – vidutinė pensija sudaro apie 40 proc. vidutinės algos. Žinoma, kad algos ir pensijos augo, bet, aišku, ir infliacija buvo. Aišku, negalima teigti, kad padėtis pagerėjo, ji pagerėjo, bet santykinai, lyginant su dirbančių žmonių pajamomis – ne. Tačiau išaugo pajamų nelygybė“, – tv3.lt kalbėjo R. Lazutka.
Ekonomistas taip pat pažymi, kad dabartiniais laikas turime didesnę prekių įvairovę ir pasirinkimo laisvę, tačiau ji aktuali tik tiems, kurių pajamos didesnės nei vidutinės, tačiau pensininkai patenka į kuklesnių pajamų kategoriją.
