REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
45
Gydytojai pasipiktino primygtiniu siūlymu stoti į profsąjungą (nuotr. skaitytojo)

Sveikatos sistema nusivylę Lietuvos medikai šią savaitę išėjo į gatves. Sostinėje vykusiame mitinge dalyvavo virš tūkstančio gydytojų, medicinos darbuotojų. Tą pačią dieną socialiniuose tinkluose medikai iš įvairių šalies gydymo įstaigų solidariai jungėsi į protesto akciją.

45

Sveikatos sistema nusivylę Lietuvos medikai šią savaitę išėjo į gatves. Sostinėje vykusiame mitinge dalyvavo virš tūkstančio gydytojų, medicinos darbuotojų. Tą pačią dieną socialiniuose tinkluose medikai iš įvairių šalies gydymo įstaigų solidariai jungėsi į protesto akciją.

REKLAMA

Šalia palaikančių nuotraukų ir padrąsinančių žodžių, buvo paviešinta kitokia nuotrauka. Ja pasidalino medikai iš Kauno klinikų. Pasak jų, tądien klinikose buvę chirurgijos skyriaus medikai buvo spaudžiami į kampą, tikinant stoti į Lietuvos gydytojų sąjungą. Antraip – negaus geresnių sąlygų darbe.

Privilegijos tik nariams

Su žurnalistais bendravusi gydytoja (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasakojo, kad pasipiktinimą sukėlęs atvejis įvyko Kauno klinikose. Ten Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) prezidentas, tų pačių klinikų gydytojas Liutauras Labanauskas tądien dirbusiems chirurgams pristatė stojimo svarbą ir reikšmę.

REKLAMA
REKLAMA

„Jis pasakojo apie LGS pasirašytą šakinę kolektyvinę sutartį, kuri įsigalios nuo 2019 m. sausio 1 d. išimtinai tik LGS nariams. Tad jeigu tu nepriklausysi gydytojų sąjungai, atostogų turėsi 16 dienų mažiau, dirbsi vietoje 36 valandų per savaitę jau 40 valandų, nebus apmokami budėjimai iš namų ir panašiai.

REKLAMA

Tai atrodo labai nesąžiningai, nes nėra suteikiamas pasirinkimas laisvas kaip normaliam žmogui ir būtina priklausyti gydytojų sąjungai, norint tų geresnių sąlygų. Mes jautėmės įvaryti į kampą, palikti be pasirinkimo. Prezidentas keliskart pabrėžė, kad gydytojų sąjunga su Vyriausybe išsiderėjo tokias sąlygas, tad kaip galima nepriklausyti jai“, - pasakojo moteris.

Ji tvirtino, kad LGS jai iš principo nepatiko dar rezidentūros laikų. Jos neigiamą požiūrį sustiprino ir ne vienas i jos išstojęs ilgametis gydytojas. Viso to priežastis – sąjungos neveiksnumas.

REKLAMA
REKLAMA

„Aš manau, kad tos sąlygos tiesiog turėtų būti natūraliai visiems medikams vienodai pritaikytos. LGS man ir kitiems nepatiko būtent tuo, kad nieko nedarė, netesėjo pažadų, nebuvo nei žadėtų stažuočių, nei skatinimų.. Jokios naudos iš tos sąjungos. Juolab, dar ir mokestis padidėjo“, - tikino gydytoja.

Pasirodo, anksčiau skaičiuodavo kas mėnesį 1 proc. nuo visų gaunamų pajamų, o pavyzdžiui rezidentai mokėdavo vos 4 eurus. Dabar visi turės mokėti po 10 eurų per mėnesį. Tad tiems, kas uždirbo daugiau, tai ir mokėjo daugiau, o dabar, esą, suvienodino visus.

Verta priminti, kad 2017 m. birželio 16 d. Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) su penkiomis profesinėmis sąjungomis pasirašyta Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinė sutartis. LNSS šakos sutartį pasirašė: Medicinos įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“, Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentė, Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė, Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kiekvienas kviečia pas save

Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Aldona Baublytė portalui tv3.lt sakė, kad LGS prezidentas tiesiog galėjo kalbėti kaip šios sąjungos atstovas, siekiantis pritraukti naujų narių į savo organizaciją. Tačiau tai nereiškia, kad tik jo sąjunga dalyvavo derybose ir būtina stoti tik į ją.

„Šakinę kolektyvinę sutartį ir susitarimą dėl darbo užmokesčio padidinimo ilgalaikės programos pasirašė ne tik LGS. Juolab, kas liečia dėl sutarties sąlygų taikymo. Tai yra visas sąrašas įstaigų, kurių darbuotojams ši kolektyvinė sutartis galioja.

Tačiau jis sakė tiesą dėl to, kad pasirašytos kolektyvinės sutartys bus taikomos tik profsąjungos nariams, jeigu nebus sąlygų išplėtimo. Matomai prezidentas žiūri į tą situaciją nuo 2019 m., jeigu nebus medikai asocijuoti profsąjungų nariai.

REKLAMA

Visgi, pabrėžiu, kad nėra apribojimo būtent į minimą LGS stoti. Gydytojai turi įstoti į bet kurią profesinę sąjungą ir yra laisvas apsisprendimas. Tuo galėtų ir patys žmonės pasidomėti“, – sakė A. Baublytė.

Pasak jos, tai galėjo būti bandymas pritraukti tiek į konkrečią sąjungą, tiek apskritai stoti į profsąjungą.

„Yra tas noras pritraukti žmones pas save, todėl panašių raginimų tikrai pasitaiko. Kauno klinikose, kiek žinau, tikrai bent penkios veikia skirtingos profsąjungos. O apskritai dėl to nenoro – tai žmonės nenori eiti į profsąjungas, nes ten reikia mokėti mokesčius, o žmonės visko nori už ačiū.

Žmonės vis dar nesupranta, kad buvimas profsąjungoje irgi yra atsakomybė. Žinoma ne visi tokie, aš itin žaviuosi jaunimu, kurie patys kalba apie problemas, bando spręsti jas. Tačiau dalis yra tokių, kurie nori, jog už juos kažkas padarytų ir būtent už ačiū“, – tikino Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė.

REKLAMA

Problema - sovietinis suvokimas

Šioje istorijoje minimas Kauno klinikų gydytojas, LGS prezidentas L. Labanauskas portalui tv3.lt sakė matąs komunikacijos stokos problemą. Esą, gydytojai dar nesuvokia ir patys mažai gilinasi į profsąjungų teikiamą naudą.

„Pastoviai pristatinėju ir aiškinu žmonėms apie šakinės kolektyvinės sutarties paskirtį. Pats pristatau žmonėms, kokių jie lengvatų gaus įstoję į profsąjungą, lyginant su dabartiniu darbo kodeksu“, – kalbėjo LGS prezidentas.

L. Labanauskas neslėpė, kad gydytojus ragino stoti į jo vadovaujamą sąjungą.

„Jie teisingai suprato tą, kad šiai dienai, atstovaujančių tik gydytojus organizacijų be mūsiškės, daugiau nėra. Anaiptol, jie žino galimybę, kad gali stoti kur nori ir patys jas kurti. Gali net kelioms priklausyti, jeigu tik jos patenkina lūkesčius. Aš kadangi atstovauju LGS, tai pasakau, kokios privilegijos laukia įstojus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Mūsų žmonės dar iš sovietinių laikų atsinešę suvokimą, kad profsąjungos yra tik popierinės, kad jos kažką neaiškaus darydavo ar vaikams stovyklas organizuodavo, o šiais laikais jos visai kitokios. Tik gal dar Lietuvoje nėra profsąjungų kultūros, kiek bendraujam su Skandinavais, tai ten profsąjungos turi kitokią kultūrą ir įtaką turi. Pas mus dar to nėra.

Lietuvoje kaip ir Skandinavijoje, nėra privalomumo stoti į profsąjungas. Žmonės stoja ten, kur gauna paslaugas, privilegijas kažkokias. Pavyzdžiui, kad ir mes savo sąjungos nariams teikiam civilinį draudimą, visi atstovaujami ir ginami, konsultuojami mūsų advokatų net ir asmeniniais klausimais, skundų derybose dalyvaujama ir t.t.“, - pasakojo L. Labanauskas.

Jis įsitikinęs, kad žmonės turėtų tiesiog dažniau klausti, o ne perdėtai jaudintis, neįvertinę situacijos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų