Jaunas žmogus, ką tik baigęs studiją, ieško darbo. Jis dega entuziazmu, jis pilnas naujų idėjų, trokšta dirbti, o jo lūkesčiai – aukšti, jis nori gyventi gerai. Aukšti lūkesčiai dalį darbdavių ir atbaido: jie piktinasi, kad jaunimo norai neatitinka jų kompetencijos ir dėl to jaunus žmones sunku įdarbinti. Ar jaunimui vertėtų „nusileisti ant žemės“ ir nuleisti savo lūkesčių kartelę?

Liūdnas vyras (nuotr. Fotolia.com)

Liūdnas vyras (nuotr. Fotolia.com)

„Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė diskusijoje apie jaunimo darbo paiešką sakė suprantanti, kai didelius lūkesčius dėl atlyginimo jaunimo, ateinančio į informacinių technologijų (IT) sektoriaus rinką, nes visame pasaulyje ši sritis yra puikiai apmokama. Visgi jaunimas, pasak jos, neturėtų norėti nepamatuotai didelių atlyginimų, neatitinkančių jų kvalifikacijos, kai ateina į kitas verslo šakas.

REKLAMA

„Žmonės iš IT sektoriaus turi didelius lūkesčius, jie gali lengvai pakeisti darbus, bet kada jauni žmonės iš kitų sričių tai daro... Pavyzdžiui, Lietuvoje yra pakankamai daug gerų ekonomistų ir, jeigu kas nors norėtų pakeistų mane, manau, kad jie rastų žmonių, iš ko pasirinkti. Tu gali pradėti nuo kažko žemiau, turi mąstyti realiai. Galbūt turėtum pradėti dirbti metus be atlyginimo? Galbūt turėtum atlikti praktiką? Mes tai darėme Nyderlanduose – žmonės pradėdavo dirbti dykai, atlikdami praktiką“, – kalbėjo L. Galdikienė.

Studijuoja ir nedirba

Pašnekovė mano, kad Lietuvos jaunimas turi per aukštus lūkesčius dėl to, kad studijuojant jaunimas atitrūksta nuo darbo rinkos, o, pavyzdžiui, Šveicarijoje, Jungtinėje Karalystėje ar kitose šalyse dirba 40 proc. studentų. Tokie studentai, pastebi pašnekovai, dirbdami įgauna įgūdžių ir supratimo apie darbo rinką tuo pat metu, kol studijuoja.

„Nežinau, kodėl Lietuvos jaunimo aktyvumo lygis yra toks žemas – tik vienas iš trijų tokių žmonių (kurių amžius 18-24) dirba arba ieško darbo. Latvijoje, Estijoje tokių žmonių, kurie dirba ir mokosi vienu metu, yra žymiai daugiau. Manau, kad reiktų jaunus žmones atvesti į darbo rinką ir jų lūkesčius iš padebesų nuleisti iki žemės. Čia yra vyriausybės, švietimo įstaigų ir darbdavių uždavinys. Darbdaviai galėtų siūlyti ne visos dienos darbus, laisvus darbo grafikus, galimybę suderinti darbą su studijomis.

Praktika Lietuvoje dabar yra labai formalus dalykas – daugumoje atvejų praktikantai tik susirenka parašus, bet neatlieka darbo. Taip neturėtų būti – praktika turėtų būti reali tų jaunų žmonių darbo patirtis“, – sakė L. Galdiekienė.

REKLAMA

„Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė (nuotr. asm. archyvo)

„Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė (nuotr. asm. archyvo)

Ekonomistė sakė, kad, kalbant apie jaunimo nedarbą, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad labai nedidelė dalis jaunimo iš tikro ieško darbo. Čia, teigia ji, ir yra problemos šaknis.

Aukšti lūkesčiai – žingsnis į priekį

L. Galdikienei paprieštaravo „Investuok Lietuvoje“ Investicinės aplinkos ekspertė Erika Tauraitė, sakydama, kad problema ir yra tame, kad trečiuose studijų metuose dauguma studentų jau dirba ir taip jie negali viso savo dėmesio skirti mokslams. O aukšti jaunimo lūkesčiai, anot specialistės, visiškai nėra problema.

„Manau, kad turėti lūkesčių yra žingsnis į priekį, ypač lietuviams, kurie, daugumoje atvejų, yra labai tylūs ir kuklūs žmonės. Aš tokia laiminga, kad naujoji karta turi lūkesčių. Tai man glosto širdį, nes šie žmonės ir nustatys taisykles, jie bus sprendimų priėmėjai.

Kuomet darbdavys kalbasi su jaunu žmogumi, turinčių aukštus lūkesčius, galėtų jam pasakyti taip: „man jie patinka, tačiau gal jie atitiks tavo gebėjimus po trejų metų? Tad štai yra kelias, kuriuo galima eiti.“ Manau, kad neturėtume žudyti jaunų žmonių vilčių ar liepti jiems dirbti už dyką – jie juk stengiasi, skiria savo laiką“, – kalbėjo E. Taurienė.

„Beprotiški“ lietuviai

Rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ generalinė direktorė Baltijos šalyse Ilona Lepp, 11 metų dirbusi Rusijoje, pasakė, kad lietuvių jaunimo lūkesčiai yra nerealūs ir neatitinka realybės, ir dėl to dirbti su jais sunku.

„Lietuvoje aš nuo šių metų balandžio. Turiu pakankami praktikantų, norėjau įdarbinti daug jaunų žmonių, dėl jų jaunatviško požiūrio ir entuziazmo, tačiau atradau tai, kad jų lūkesčiai visiškai neatitinka kvalifikacijos. Mes atlikome apklausą ir pamatėme, kad jauni Lietuvos žmonės pasirengę tuoj pat pakeisti darbą. Tai yra beprotiška. Jauni lietuviai, turintys darbą, paraleliai jau ieško kito. Lietuviai nori visko iš karto: karjeros, žinių, santuokos, geros algos, namo, automobilio“, – kalbėjo I. Lepp.

REKLAMA

Ilona Lepp (nuotr. asm. archyvo)

Ilona Lepp (nuotr. asm. archyvo)

Turi teisę į lūkesčius

„Infobalt“ prezidentas Tomas Vitkus buvo pozityviai nusiteikęs aukštų jaunimo lūkesčių atžvilgiu. Pasak jo, kiekvienas turi teisę turėti lūkesčių, kad ir kokie jie būtų.

„Daug geriau dirbti su žmogumi, kuris turi lūkesčių, nei su tuo, kuris neturi jokių lūkesčių. Labai sunku dirbti su žmonėmis, kurie neturi lūkesčių. Taip, reikia sutikti, kad dabartinė karta yra kitokia: jie turi kitokį lojalumo, įsitraukimo supratimą. Jie yra kitokie, bet tai ir yra grožis. Mums kaip verslui tai ir yra iššūkis gauti visa, kas geriausia, iš šių gražių protų, ne atvirkščiai.

Manau, kad mūsų jaunimas yra geri specialistai, o mums, kaip verslui, reikia juos įtraukti ir žiūrėti, kaip jie gali bendradarbiauti su verslu. Vadybininkams būtini nauji įgūdžiai, tačiau čia ne universitetai už tai yra atsakingi, o patys žmonės“, – kalbėjo jis.

Tomas Vitkus (nuotr. infobalt)

Tomas Vitkus (nuotr. infobalt)

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Studijų direktorė Gintarė Aldonytė nurodė, kad jaunimo aukšti lūkesčiai yra normalu.

„Žmogus turi lūkesčius reaguodamas į darbo rinką – galbūt dėl pokyčių informacinių technologijų sektoriuje, galbūt dėl kompanijų, kurios atėjo į Lietuvą su naujomis technologijomis, sistemomis, ofisais, ir iš esmės pakeitė rinką. Šie lūkesčiai neateina iš niekur ar be priežasties. Kalbant apie lietuvių jaunimo pasiruošimą darbo rinkai, nemanau, kad jie yra kitokie nei jų bendraamžiai iš kitų šalių“, – sakė G. Aldonytė.

 

Per spalio mėnesį užsiregistravo apie 7 tūkst. jaunų bedarbių. Iš viso lapkričio 1 d. buvo 22 tūkst. iki 29 m. registruotų bedarbių.  

 

 

 

studenas
2016-11-26 17:02:58
kaip buves studentas, esu pasipiktines ekonomistu pozicija. Nors paimk ir spjauk i veida.
1) pvz ekonomistes darbas yra teorinis, todel praktine patirtis nera tokia svarbi, tas pats kaip su pakankamai daug darbu
2) Uz viska kapitalizme yra mokama, uz issilavinima ir sugebejimus ypac, o ne vien uz tai kad tu dirbi
3) daugybe imoniu neturi ko pasiulyti, todel ir prasai didesnes algos. Pvz dirbi maximoj ten salej, nu geriausiu atveju tu tapsi kokiu virsininkeliu parduotuvej, bet 10 metu neapsimoka jiem kraut turtu, nes tau atsilygins tik +100 +200 prie minimumo.
4) jei taip apsimoka eiti suvirintojais ar santechnikais, kodel pacios neina? ogi todel kad tu gauni centus, is pradziu nepatyres o paskui jau per senas. Juolab piktina kai sako kaip blogai kad zmones baigia aukstaji, niekam jie nereikalingi. Be aukstojo mane jau butu apgaves darbdavys, sitos ekonomistes ir lansbergio anukas kuris tapo politikos elitu is nulio.
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
qq 2016-11-27 15:38:52
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kaip mane erzina kazkokios rusaites palyginimai. Ir kalbos kazkokios moters apie uzsieni kuri net ten nebuvusi. As atlikau praktika ne Lietuvoje. Erasmus+ stipendija 700 EUR plius man mokejo 1800 EUR i rankas. tai gaunasi 2500 viso per menesi. Tai gal zmoniu lukisciai dideli kai pamato/pagyvena civilizuotoje valstybeje. Jauciu visokie kvaili zmones prades rasyti apie kainas, kad svetur brangiau gyventi. Taip 2x kartus kainos yra didesnes(ant kai kuriu produktu pvz kuro tokios pat). Bet kur geriau gyventi Lietuvoje kur vidutine alga 600 EUR are normalioje salyje kur vidutine alga 1700 ir kainos 2x didesnes.   ATSAKYTI
manau 2016-11-27 00:52:39
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
bet kokiose studijose praktikos turėtų būti arba kaip pas medikus,nes tik jie turi rezidentūrą,kur įgauna patirties,kitos specialybės to neturi,tai ir kyla problemos dėl patirties baigus,arba mokslai turėtų būti pusė dienos,o kita pusė praktikos pagal specialybę mokant už ją bent kažkiek ,o dykai niekas nedirbs,nes oru sotus nebūsi, neapsirengsi ir mokesčių nesumokėsi,be to mokslai kainuoja ir daugiausia dėl to studentai būna priversti kažkaip užsidirbti   ATSAKYTI
Balionėlis 2016-11-26 23:20:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Ponia Laura,kai is 'menulio nukritus' :) . Visu pirma,pas mus studijuoti nuolatinese studijose ir dirbti,tai tik savaitgali,jei pasiseks rasti toki darba,arba aukoti moksla,del darbo. Studiju grafikai yra sudaromi atsizvelgiant i destytojus,o ne i studentus. Pvz. zinau situaciju,kai ta pacia diena paskaitos buvo ryte ir vskare,o diena laisva ir aplamai jokio nuoseklumo grafike. Tai koks darbdavys derins taip grafika jaunam ir nepatyrusiam zmogui?Studentai dazniausiai renkasi 'aukoti' studijas,del darbo,arba tiesiog nedirbti. Visu antra,leisti sau po studiju atlikti neapmokana praktika yra prabangia, kuria gali sau leisti tik pilnai islaikomi asmenys. Siaip tikrai grazus zodziai ir idejos, bet realybe kita:)   ATSAKYTI
Studentas 2016-11-26 23:17:21
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
pailsekit zmones, be 1.5k manes Lietuvos rinkoje nematysite   ATSAKYTI
Geriausias darbas -malimas liezuviu 2016-11-26 19:41:14
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Ypac su durniais, kuriems limpa makaronai.   ATSAKYTI
eddyy 2016-11-26 19:07:45
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Downe lt.......realybes nemato....kaip banke laiko zmoguti ????   ATSAKYTI
Logika 2016-11-26 18:40:08
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Per metus uzsienyje 20 tuk. euro parsivešiu,o ne dykai tau dirbsiu.   ATSAKYTI
Indrė 2016-11-26 18:18:16
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Nusišnekėjimas. Neseniai tyrimai parodė, kad net 50 proc. bakalaurą studijuojančių Lietuvoje dirba, o 80 proc. magistrą. Tai pamastykim, kad dalis iš tų likusių 50 proc. kurie studijuoja bakalaurą, galbūt studijuoja biomedicinos srityje, kur mokslai yra labai sunkūs ir tikrai kartais su darbu nesuderinami, o net ir tada dauguma jų eina į visokias neapmokamas praktikas ligoninėse, klinikose (asmeninė patirtis). Labai mažai studentų, kurie studijuoja ir daugiau nieko kito neveikia.    ATSAKYTI
studenas 2016-11-26 17:02:58
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
kaip buves studentas, esu pasipiktines ekonomistu pozicija. Nors paimk ir spjauk i veida.
1) pvz ekonomistes darbas yra teorinis, todel praktine patirtis nera tokia svarbi, tas pats kaip su pakankamai daug darbu
2) Uz viska kapitalizme yra mokama, uz issilavinima ir sugebejimus ypac, o ne vien uz tai kad tu dirbi
3) daugybe imoniu neturi ko pasiulyti, todel ir prasai didesnes algos. Pvz dirbi maximoj ten salej, nu geriausiu atveju tu tapsi kokiu virsininkeliu parduotuvej, bet 10 metu neapsimoka jiem kraut turtu, nes tau atsilygins tik +100 +200 prie minimumo.
4) jei taip apsimoka eiti suvirintojais ar santechnikais, kodel pacios neina? ogi todel kad tu gauni centus, is pradziu nepatyres o paskui jau per senas. Juolab piktina kai sako kaip blogai kad zmones baigia aukstaji, niekam jie nereikalingi. Be aukstojo mane jau butu apgaves darbdavys, sitos ekonomistes ir lansbergio anukas kuris tapo politikos elitu is nulio.   ATSAKYTI
Nuomonė 2016-11-26 16:49:32
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Dar kyla kam nors klausimų, kodėl visi tokiais tempais mauna į užsienį? :D :D   ATSAKYTI
Aiktu nakui 2016-11-26 14:48:52
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Net myžtelėjau perskaitęs antraštę, straipsnis nė nedomina.   ATSAKYTI
Apgailestaujanti 2016-11-26 13:32:26
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Tie lietuviai su savo komentarais juokina visa pasauli. Mano dukra bande studijuot dirbdama ir nesugebedavo islaikyt reikalingu egzaminu nes nebuvo laiko mokytis turejo dirbt net ir puse etato. O moket uz nuoma ir kitas paslaugas reikia.As pradejau jai padet moket uz viska mano dukra baigia studijas po menesio. Jaunimas nori greit uzdirbt kazka kai tik pradeda dirbt bet ju tevai negali daugumai padet kad jie galetu kazka uzdirbus pradetu taupyt. Darbdaviai niekada nemokes dideliu pinigu jei baige studijas jaunimas tik pradeda dirbt todel kad neturi patirties ir pakankamai ziniu.Jie turi dirbt metus ar daugiau kad darbdavys pradetu galvoti kiek tas jaunas zmogus gali but jam naudingas ir pradetukelt atlyginima atitinkamai.Aisku cia kalba ne apie Lietuva. To niekada jaunimas nesulauks,deja deja. Todel Visi nezdinasi is tos tupos Lietuvos.   ATSAKYTI
Jaunas 2016-11-26 11:20:53
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Na ekonomistė ir rusaitė iš rusijos tai visai į lankas.... Pati tu ir dirbk metus už dyką arba grašius kai yra pasirinkimas dabar. Antras dalykas dėl dirbančių ir tuo pačiu studijuojančių. Netolygu kur studentas dirba labai gerai jei tai ką studijuoja, bet deja dažniausiai nea , tai yra didžiulis minusas nes tai trukdo mokslam. Trečias dalykas kitose daugiau studijuoja ir dirba nes tai leidžia sąlygos: anglijoje daug mažiau paskaitų ir daug daugiau savarankiško mokymosi. Todėl natūralu, kad yra laiko daugiau darbui....    ATSAKYTI
eklektik 2016-11-26 10:58:40
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
aha ir kvepuoti tik grynu oru..    ATSAKYTI

Top Video

Farai. Tokio veikėjo „Farai“ jau seniai nefiksavo: epizodas virto tikra tragikomedija
DABAR RODOMA
Farai. Tokio veikėjo „Farai“ jau seniai nefiksavo: epizodas virto tikra tragikomedija
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Profesorius Kasiulevičius įvardijo Lietuvos ir pasaulio galimus scenarijus dėl koronaviruso
DABAR RODOMA
Nepaprasta prieglaudoje gyvenančio keturkojo istorija: visus pasitinka su šypsena
DABAR RODOMA
Sunku patikėti: išsitraukė kamerą pamačius, kaip moteris pilasi kurą
DABAR RODOMA
Farai. „Farų“ operatorius tapo neblaivaus taksisto įniršio taikiniu: tokio protrūkio nesitikėjo
DABAR RODOMA
Moterys parduotuvėje susimušė dėl tualetinio popieriaus: pamatykite vaizdo įrašą
DABAR RODOMA
Užfiksuotas smurto protrūkis vienoje Lietuvos mokykloje
DABAR RODOMA
Farai. Pamatę, kas po avarijos liko iš BMW, pareigūnai liko priblokšti: išgirdo fantastinę istoriją
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Vaikų teisės su tarnybomis laužėsi į butą: mama ir dukra laukė susigūžusios
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Alkoholikės mama kreipėsi į politikus: maldauja dukrą gydyti priverstinai
REKLAMA
Mobilus punktas tirti koronavirusą Vilniuje (nuotr. Broniaus Jablonsko)
Savaitgalį pastebimas smarkiai sumažėjęs skaičius norinčiųjų registruotis į mobiliuosius koronaviruso patikros punktus, šeštadienį dalis rytinių laikų juose taip ir liko ...
Koronavirusas plinta (nuotr. SCANPIX)
Lietuvoje – dar viena mirtis nuo koronaviruso. Ji užfiksuota Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, kurioje mirė 83-ejų metų moteris. Apie savo mamos, Stanislavos ...
Gitanas Nausėda (nuotr. Fotodiena.lt)
Švelninti karantino sąlygas reikės labai atsargiai ir palaipsniui, kad nekiltų antroji epidemijos banga, sako prezidentas Gitanas Nausėdą. Šalies vadovas taip pat sako ...
Parduotuvė (nuotr. stop kadras)
Prabėgus dviem karantino savaitėms, prekybininkai skelbia apie pasikeitusius pirkėjų įpročius. Jau niekas nebešluoja tualetinio popieriaus ar kruopų. Žmonės renkasi tas prekes, ...
Siunta (nuotr. stop kadras)
Opozicijoje esantys konservatoriai valdžią užsipuolė dėl pavojų gabenantis apsaugos nuo koronaviruso priemones išskirtinai iš komunistinės Kinijos. Dalį krovinio atgabeno ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų