„Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė diskusijoje apie jaunimo darbo paiešką sakė suprantanti, kai didelius lūkesčius dėl atlyginimo jaunimo, ateinančio į informacinių technologijų (IT) sektoriaus rinką, nes visame pasaulyje ši sritis yra puikiai apmokama. Visgi jaunimas, pasak jos, neturėtų norėti nepamatuotai didelių atlyginimų, neatitinkančių jų kvalifikacijos, kai ateina į kitas verslo šakas.
„Žmonės iš IT sektoriaus turi didelius lūkesčius, jie gali lengvai pakeisti darbus, bet kada jauni žmonės iš kitų sričių tai daro... Pavyzdžiui, Lietuvoje yra pakankamai daug gerų ekonomistų ir, jeigu kas nors norėtų pakeistų mane, manau, kad jie rastų žmonių, iš ko pasirinkti. Tu gali pradėti nuo kažko žemiau, turi mąstyti realiai. Galbūt turėtum pradėti dirbti metus be atlyginimo? Galbūt turėtum atlikti praktiką? Mes tai darėme Nyderlanduose – žmonės pradėdavo dirbti dykai, atlikdami praktiką“, – kalbėjo L. Galdikienė.
Studijuoja ir nedirba
Pašnekovė mano, kad Lietuvos jaunimas turi per aukštus lūkesčius dėl to, kad studijuojant jaunimas atitrūksta nuo darbo rinkos, o, pavyzdžiui, Šveicarijoje, Jungtinėje Karalystėje ar kitose šalyse dirba 40 proc. studentų. Tokie studentai, pastebi pašnekovai, dirbdami įgauna įgūdžių ir supratimo apie darbo rinką tuo pat metu, kol studijuoja.
„Nežinau, kodėl Lietuvos jaunimo aktyvumo lygis yra toks žemas – tik vienas iš trijų tokių žmonių (kurių amžius 18-24) dirba arba ieško darbo. Latvijoje, Estijoje tokių žmonių, kurie dirba ir mokosi vienu metu, yra žymiai daugiau. Manau, kad reiktų jaunus žmones atvesti į darbo rinką ir jų lūkesčius iš padebesų nuleisti iki žemės. Čia yra vyriausybės, švietimo įstaigų ir darbdavių uždavinys. Darbdaviai galėtų siūlyti ne visos dienos darbus, laisvus darbo grafikus, galimybę suderinti darbą su studijomis.
Praktika Lietuvoje dabar yra labai formalus dalykas – daugumoje atvejų praktikantai tik susirenka parašus, bet neatlieka darbo. Taip neturėtų būti – praktika turėtų būti reali tų jaunų žmonių darbo patirtis“, – sakė L. Galdiekienė.
Ekonomistė sakė, kad, kalbant apie jaunimo nedarbą, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad labai nedidelė dalis jaunimo iš tikro ieško darbo. Čia, teigia ji, ir yra problemos šaknis.
Aukšti lūkesčiai – žingsnis į priekį
L. Galdikienei paprieštaravo „Investuok Lietuvoje“ Investicinės aplinkos ekspertė Erika Tauraitė, sakydama, kad problema ir yra tame, kad trečiuose studijų metuose dauguma studentų jau dirba ir taip jie negali viso savo dėmesio skirti mokslams. O aukšti jaunimo lūkesčiai, anot specialistės, visiškai nėra problema.
„Manau, kad turėti lūkesčių yra žingsnis į priekį, ypač lietuviams, kurie, daugumoje atvejų, yra labai tylūs ir kuklūs žmonės. Aš tokia laiminga, kad naujoji karta turi lūkesčių. Tai man glosto širdį, nes šie žmonės ir nustatys taisykles, jie bus sprendimų priėmėjai.
Kuomet darbdavys kalbasi su jaunu žmogumi, turinčių aukštus lūkesčius, galėtų jam pasakyti taip: „man jie patinka, tačiau gal jie atitiks tavo gebėjimus po trejų metų? Tad štai yra kelias, kuriuo galima eiti.“ Manau, kad neturėtume žudyti jaunų žmonių vilčių ar liepti jiems dirbti už dyką – jie juk stengiasi, skiria savo laiką“, – kalbėjo E. Taurienė.
„Beprotiški“ lietuviai
Rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ generalinė direktorė Baltijos šalyse Ilona Lepp, 11 metų dirbusi Rusijoje, pasakė, kad lietuvių jaunimo lūkesčiai yra nerealūs ir neatitinka realybės, ir dėl to dirbti su jais sunku.
„Lietuvoje aš nuo šių metų balandžio. Turiu pakankami praktikantų, norėjau įdarbinti daug jaunų žmonių, dėl jų jaunatviško požiūrio ir entuziazmo, tačiau atradau tai, kad jų lūkesčiai visiškai neatitinka kvalifikacijos. Mes atlikome apklausą ir pamatėme, kad jauni Lietuvos žmonės pasirengę tuoj pat pakeisti darbą. Tai yra beprotiška. Jauni lietuviai, turintys darbą, paraleliai jau ieško kito. Lietuviai nori visko iš karto: karjeros, žinių, santuokos, geros algos, namo, automobilio“, – kalbėjo I. Lepp.
Turi teisę į lūkesčius
„Infobalt“ prezidentas Tomas Vitkus buvo pozityviai nusiteikęs aukštų jaunimo lūkesčių atžvilgiu. Pasak jo, kiekvienas turi teisę turėti lūkesčių, kad ir kokie jie būtų.
„Daug geriau dirbti su žmogumi, kuris turi lūkesčių, nei su tuo, kuris neturi jokių lūkesčių. Labai sunku dirbti su žmonėmis, kurie neturi lūkesčių. Taip, reikia sutikti, kad dabartinė karta yra kitokia: jie turi kitokį lojalumo, įsitraukimo supratimą. Jie yra kitokie, bet tai ir yra grožis. Mums kaip verslui tai ir yra iššūkis gauti visa, kas geriausia, iš šių gražių protų, ne atvirkščiai.
Manau, kad mūsų jaunimas yra geri specialistai, o mums, kaip verslui, reikia juos įtraukti ir žiūrėti, kaip jie gali bendradarbiauti su verslu. Vadybininkams būtini nauji įgūdžiai, tačiau čia ne universitetai už tai yra atsakingi, o patys žmonės“, – kalbėjo jis.
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Studijų direktorė Gintarė Aldonytė nurodė, kad jaunimo aukšti lūkesčiai yra normalu.
„Žmogus turi lūkesčius reaguodamas į darbo rinką – galbūt dėl pokyčių informacinių technologijų sektoriuje, galbūt dėl kompanijų, kurios atėjo į Lietuvą su naujomis technologijomis, sistemomis, ofisais, ir iš esmės pakeitė rinką. Šie lūkesčiai neateina iš niekur ar be priežasties. Kalbant apie lietuvių jaunimo pasiruošimą darbo rinkai, nemanau, kad jie yra kitokie nei jų bendraamžiai iš kitų šalių“, – sakė G. Aldonytė.
Per spalio mėnesį užsiregistravo apie 7 tūkst. jaunų bedarbių. Iš viso lapkričio 1 d. buvo 22 tūkst. iki 29 m. registruotų bedarbių.
