Naujoji finansų ministrė Rasa Budbergytė pareiškė, jog anksčiau ar vėliau automobilių mokestis Lietuvoje turės būti įvestas, mat apie tai mums vis primena tarptautiniai ekspertai. Tuo metu portalo tv3.lt kalbinti ekonomistai kritiškai vertina ministrės idėją, mat, anot jų, automobilių mokestis šalia kitų mokesčių sukeltų net trigubo ar keturgubo apmokestinimo efektą, smarkiai smogtų ne tik senjorams, bet ir didesnėms šeimoms.

Automobiliai (nuotr. Fotolia.com)

Automobiliai (nuotr. Fotolia.com)

„Aš galvoju, kad, žinoma, ne iki rinkimų, bet po rinkimų reikės peržiūrėti mokesčių sistemą, plėsti mokestinę bazę tikriausiai teks. Yra per daug apmokestinama darbo jėga. Kaip tarptautiniai ekspertai pažymi, gali būti įvesti mokesčiai, kurie nekenkia ekonomikos augimui. Prie jų priskiriami nekilnojamojo turto, taip pat aplinkos mokesčiai. Manau, kad mes niekur nedingsime ir turėsime apie tai galvoti, kaip nepakenkiant ekonomikai mes turėsime bandyti juos įvesti“, - po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite pirmadienį žurnalistams sakė paskirtoji finansų ministrė R. Budbergytė.

REKLAMA

Gegužės viduryje paskelbtose Europos Komisijos rekomendacijose Lietuvai siūloma mažinti mokestinę naštą mažai uždirbantiems asmenims, perkeliant ją kitiems šaltiniams, kurie palankesni augimui, pavyzdžiui NT ir automobilių mokesčiai. Įvesti NT bei automobilių mokestį Lietuvą ne vienerius metus ragina ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF).

R. Budbergytė (nuotr. Fotodiena.lt)

R. Budbergytė (nuotr. Fotodiena.lt)

Mato keturgubo apmokestinimo riziką

Portalo tv3.lt kalbintas Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas neslėpė manantis, jog automobilių mokestis yra niekuo nepagrįstas. Ekonomisto teigimu, automobilius vairuojantys žmonės jau dabar Lietuvoje sumoka ne vieną mokestį.

„Žmonės jau dabar sumoka degalų akcizo mokestį, kuomet pilasi kurą, ir tą akcizo mokestį sumoka ir už kelius, ir už kitas neigiamas pasekmes, kuris sukelia automobiliai, jeigu tokios pasekmės yra.

Šalia kuro akcizo žmonės sumoka ir pridėtinės vertės mokestį (PVM – tv3.lt) už visą benziną, ir už tą patį akcizą, nes PVM skaičiuojamas dar ir ant viršaus akcizo. Tai yra vienas didžiulis mokestis.

Nereikia pamiršti, kad žmonės automobilius dažniausiai perka iš savo sutaupytų arba pasiskolintų lėšų. Jeigu tai yra tavo sutaupytos lėšos nuo atlyginimo, tai jos yra 40 procentų apmokestintos“, – aiškino Ž. Šilėnas.

„Pajamas, iš kurių įsigyjame automobilį, apmokestinamos 40 procentų, kai perki kurą, tai nuo pusės iki dviejų trečdalių irgi yra mokesčiai, jei dar perki naują automobilį, tai dar ir PVM sumoki, jei dar ir automobilių mokestis, tai čia gaunasi trigubas ar net keturgubas apmokestinimas, kuris yra niekuo nepateisinamas“, – reziumavo ekonomistas.

REKLAMA

Žilvinas Šilėnas  (nuotr. Fotodiena.lt/Karolio Kavolėlio)

Žilvinas Šilėnas (nuotr. Fotodiena.lt/Karolio Kavolėlio)

Ž. Šilėnas tikino taip pat nesuvokiantis, kodėl automobilių mokestį bandomą esą įvardinti prabangos mokesčiu. Pasak LLRI prezidento, Lietuvos kontekste naudoti tokią sąvoką yra visiškai neadekvatu.

„Vidutinis lietuviškas automobilis yra 15 metų senumo ir tai jokia prabanga nepavadinsi. Tiek, kiek žmogus sumoka per metus akcizo mokesčio, PVM už kurą, tai yra daugiau negu tas jo vidutinis automobilis yra vertas.

Tai sakyčiau, kad tos kalbos apie tai, kad nereikia turėtų tų senų automobilių, yra visiškai nukreiptos prieš žmones, kitaip tariant, žmonės taupė pinigus, kad nešaltų stotelėse jų vaikai, tam, kad jie galėtų nuvažiuoti į parduotuvę ar į turgų, kad nusipirktų pigesnių prekių, tai staiga ateina kažkoks valdininkas ir pradeda aiškinti, jog žmogus neturėtų turėti automobilio. Tai yra baisus, nežmogiškas požiūris, kurį niekuo neįmanoma paaiškinti, nebent snobizmu ar noru nurodinėti žmonėms kaip gyventi. Tie, kas sako, kad reikia pirkti naujesnį automobilį, tai nesupranta, kad žmonės perka seną automobilį ne dėl to, kad jie norėtų seno automobilio, o dėl to, kad jie neturi pinigų“, – pažymėjo Ž. Šilėnas.

„Sakyti žmogui, kad, jei negali įpirkti naujo automobilio, tai nepirk jokio, tai visiškai primena Marijos Antuanetės požiūrį, kuri sakė, kad „jei trūksta duonos, valgykite pyragus“, bet visi žinome, kuo jai tai baigėsi – galvą nukirto“, – pridūrė ekonomistas.

Mokestis kirstų ir jauniems, ir vyresniems

DNB banko vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterinos Rojakos nuomone, automobilių mokestis, jeigu jis būtų įgyvendintas kaip prabangos mokestis, būtų naudingas valstybei, papildytų jos biudžetą ir visuomenė jam nesipriešintų. Vis dėlto, ekonomistė ragino suprasti, jog Lietuvoje realybė yra kiek kitokia.

REKLAMA

J. Rojaka priminė, kad Lietuvos automobilių parkas yra seniausias tarp Baltijos šalių (vidutinis automobilio amžius – apie 15,5 m.) ir apmokestinimas šių automobilių galėtų smarkiai kirsti jų savininkams.

„Kalbant apie mūsų automobilių parką, Lietuva pasižymi vienu iš gausiausių automobilių parkų Europoje. Mes esame trečioje vietoje. Mūsų automobilių parkas taip pat yra kartu ir vienas seniausių parkų iš visų, kadangi mūsų dalis automobilių, senesnių negu 10 metų, sudaro apie 70 procentų. Tai, mes turime senus automobilius, kuriuos būtų saugiau atnaujinti, dalis jų yra nenaudojami aktyviai. [...]

Įsivaizduokime pensininkus, kurie turi savo senesnį automobilį, jie per daug neišlaidauja degalams ir naują jau, matyt, neįpirks, nes nei lizingo niekas nesuteiks, nei pensijos smarkiai didėja. Taigi, jie automobiliu važiuoja iki sodybos kelis kartus per metus. Jeigu mes įvestume automobilių mokestį, tai galime iš karto pamiršti apie visus tuos pamaloninimus, kurie buvo suteikti per paskutinius keletą metų, tai yra nedidelis pensijų padidėjimas, NPD, jei pensininkai dirba, padidinimas. [...]

Turint omenyje, kad didesnės šeimos patenka į didesnę rizikos grupę pagal galimą skurdą, tai įvedimas, tarkime, vienkartinio mokesčio visiems automobiliams, gan skaudžiai galėtų atsiliepti ir šeimoms“, – komentavo J. Rojaka.

Ekonomistės teigimu, labai svarbu, kokiu būdu būtų apmokestinti automobiliai. Jei būtų siekiama šį mokestį nukreipti į prabangius automobilius, tarkime, taršos mažinimo tikslas pasiektas greičiausiai nebūtų, mat populiarėjantys prabangūs elektromobiliai ir taip yra ekologiški.

REKLAMA

„Taigi, toks mokestis arba nepagerintų mūsų dabartinės parko situacijos, arba pakenktų mažiau uždirbantiems. Kaip balansuoti Finansų ministerijai tarp šitų dviejų galimybių, aš, tiesą pasakius, sunkiai įsivaizduoju, nes iš pradžių reikėtų išspręsti esminį dalyką – bazinio gyvenimo kokybę“, – reziumavo J. Rojaka.

Jekaterina Rojaka (nuotr. Fotodiena.lt/Roberto Dačkaus) (nuotr. Balsas.lt)

Jekaterina Rojaka (nuotr. Fotodiena.lt/Roberto Dačkaus) (nuotr. Balsas.lt)

Akcentuoja tikslą

Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis portalui tv3.lt aiškino, jog kalbant automobilių mokestį, svarbiausiu aspektu tampa šio mokesčio paskirtis, tai yra kur surinktos lėšos bus panaudojamos.

„Turime svarstyti alternatyviuosius kaštus, tai yra kokiu tikslu siūlomas šis mokestis – ar jis yra būtinas tam, kad mes, pavyzdžiui, galėtume didinti mokytojų, gydytojų, kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, ar tam, kad didintume krašto apsaugos finansavimą, ar tam galėtume sumažinti darbo mokesčius. Gali būti tikslas gerinti Lietuvos kelių infrastruktūrą, kelti viešojo susisiekimo kokybę. Kol nematome to mokesčio tikslo, kai tai yra nuogas pasiūlymas, tai aišku, kad jis yra nepatrauklus, neįdomus ir negali sulaukti visuomenės patarimo.

Bet jeigu būtų aiškus mokesčio tikslas, pavyzdžiui, sumažinti darbo mokesčius ir tokiu būdu padidinti gyventojų atlyginimus, padidinti užimtumą šalyje, tai, be jokios abejonės, tai yra svarstytinas mokestis, juolab, kad daugybė tarptautinių institucijų, kaip Tarptautinis valiutos fondas, rekomendavo Lietuvoje turto mokesčiai pakeisti darbo mokesčius ir pajamų mokesčius“, – pažymėjo N. Mačiulis.

REKLAMA

Kaip pasakojo ekonomistas, didžiulę reikšmę turi ir automobilio mokesčio kriterijai, tai yra kas lems mokesčio dydį. N. Mačiulis atkreipė dėmesį į tai, jog, jei Lietuvoje bus įvestas automobilių mokestis, tikėtis, jog seni automobiliai bus apeiti, nereikėtų.

„Dažniausiai būna trys kriterijai: automobilio kaina, jo galingumas ir tarša, matuojant anglies dvideginio išmetimą.

Paprastai automobilio mokesčiai įvedami tam, kad būtų jauninamas automobilių parkas. Daryti išimtį seniems, teršiantiems aplinką automobiliams yra labai reta praktika. Aš puikiai suprantu Lietuvos specifiką, kai didelė dalis automobilių yra labai seni, teršiantys aplinką ir pavojingi, taigi šis klausimas yra jautrus, jei bus siekiama įvesti mokestį ir tokiems automobiliams“, – aiškino banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Nerijus Mačiulis (nuotr. asm. archyvo)

Nerijus Mačiulis (nuotr. asm. archyvo)

Apmokestinti norėta ne kartą

R. Budbergytė portalui tv3.lt teigė kol kas nenorinti detalizuoti, koks, jos įsitikinimu turėtų būti automobilių mokestis.

Apie šį mokestį Lietuvoje svarstyta ne kartą. Paskutinį kartą apie automobilių mokesčio įvedimą prabilta, valdžiai ieškant lėšų praėjusios Vyriausybės sumažintų pensijų kompensavimui.

2014 m. speciali darbo grupė pranešė apie paruoštą automobilių mokesčio projektą. Jame buvo nurodyta, kad automobiliai būtų apmokestinti atsižvelgiant į jo variklio tūrį: iki 1,5 l variklio tūrio automobiliai būtų apmokestinami 90 Lt (26 Eur) metiniu mokesčiu, o 1,5-2 l – 170 Lt (49 Eur).

Didėjant variklio tūriui, mokestis taip pat didėtų. Pavyzdžiui, iki 2,5 l tūrio automobilio savininkas turėtų sumokėti 240 Lt (70 Eur), iki 3 l - 310 Lt (90 Eur), iki 3,5 l – 380 Lt (110 Eur), iki 4 l – 450 Lt (130 Eur), iki 5 l – 520 Lt (150 Eur), daugiau nei 5 l – 590 Lt (170 Eur).

Apmokestinti norėta ir motociklus. Iki 0,5 l darbinio variklio tūrio motociklo savininkas per metus turėtų mokėti 70 Lt (20 Eur), 0,5-1 l – 130 Lt (38 Eur), 1,1,5 l – 190 Lt (55 Eur), daugiau nei 1,5 l – 250 Lt (72 Eur).

Tiesa, šiai tvarkai pritarta nebuvo.

 

Kvieša
2016-06-23 19:47:44
TAIP KAIP KOLHOZE, ATVEŽA KOMUNYSTŲ SEKRETORIUS PIRMININKĄ KOMUNISTPALAIKĮ IR PALEIDŽIA KAIP KUILĮ ANT ŽMONIŲ KOLXOZNIKŲ GALVŲ. KADA BAIGSIS NEIŠMANĖLIŲ KIŠIMAS Į VALSTYBĖS POSTUS.
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Vycka 2016-07-07 12:54:38
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Seimo narius su padėjėjais, ministrus su visais iki skyrių vedėjų už MMA be jokių priedų.
Nereiks ir automobilių apmokestinti.   ATSAKYTI
ridikas 2016-07-04 18:28:53
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Ponuliai nutrūkę nuo realybės. Jie nesupranta, kaip gyvena žmonės provincijoj. Dar prieš 10 metų žmonės sugebėjo kokiai nors senienai sutaupyti. Šiandien tas mašinas vadina šeimos nariu. Ir jokių galimybių pasikeisti į naujesnę neturi. Norit atimti iš ubago lazdą. Vieni iš nevilties prasigeria, kiti su šeimom emigruoja. Prigalvokit naujų mokesčių- nebeliks juos mokančių. Tik pensininkai ir valdininkai Lietuvėlėj liks.   ATSAKYTI
TOMAS 2016-06-24 18:25:17
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
PATYS ŽULIKAI SAVŲJŲ NETEIS , O PILKIEJI NEĮGALŪS.JAUNI IR GABŪS IŠSILAKSTĖ,KAIP IR PEREITO AMŽ PRADŽIOJE.-VISKAS KARTOJASI RATU....BE KRUVINO KARO NEPASIKEIS,DEJA,DEJA DIEVAS TOLI KOSMOSE O MES- TIK DULKELĖS   ATSAKYTI
rrr 2016-06-24 10:39:37
Pranešti apie netinkamą komentarą
-3
senus laužus seniai laikas apmokestint, nes visi uostome jų skleidžiamas suodis   ATSAKYTI
z 2016-06-24 12:40:50
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Labai jau turtingas(a) arba mašinos neturi.  
Kvieša 2016-06-23 19:47:44
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
TAIP KAIP KOLHOZE, ATVEŽA KOMUNYSTŲ SEKRETORIUS PIRMININKĄ KOMUNISTPALAIKĮ IR PALEIDŽIA KAIP KUILĮ ANT ŽMONIŲ KOLXOZNIKŲ GALVŲ. KADA BAIGSIS NEIŠMANĖLIŲ KIŠIMAS Į VALSTYBĖS POSTUS.   ATSAKYTI

Top Video

Pasidalijo, ką mama išdarinėjo lėktuve: dukrai teliko rausti iš gėdos
DABAR RODOMA
Pasidalijo, ką mama išdarinėjo lėktuve: dukrai teliko rausti iš gėdos
DABAR RODOMA
Pamačius, kaip bandoma išvažiuoti iš automobilių aikštelės aplinkiniai susiėmė už galvų
DABAR RODOMA
Košmaras autobuse: nufilmuota, kas dėjosi viduje per siaubingą avariją
DABAR RODOMA
Internautai negali patikėti savo akimis: neatskiria, kuri yra dukra, o kuri – mama
DABAR RODOMA
Gero vakaro šou. „TV Pagalbos“ žvaigždė Navickas prisiminė, kaip saugojo Landsbergį: pas jį prie durų miegodavom
DABAR RODOMA
Lietuvis įsiuto: bejėgio vilkiko vairuotojo nelaimė policijai sukėlė juoką
DABAR RODOMA
Gerbėjai dalijasi įrašu ir sako, kad princas Harry – svajonių vyras
DABAR RODOMA
Išsitraukė kamerą, pamačius, ką išdarinėja lėktuvo keleivė – vos sulaikė juoką
DABAR RODOMA
Įrašas spaudžia širdį: šuns reakcija į veterinarą nepalieka abejingų
DABAR RODOMA
Visi mes žmonės. Meiželytė dėl darbo Seime neteko meilės: „Puikiai suprantu Grybauskaitę“
REKLAMA
Agnė Zuokienė (nuotr. BFL)
Antradienio popietę Zuokų namuose Vilniuje, Užupyje, kilo konfliktas, į kurį teko įsikišti policijos pareigūnams. Susisiekus su buvusiu Vilniaus meru, šis tikino, kad ...
Knygų mugė 2019 (Fotodiena/Arnas Strumila)
Šį savaitgalį „Litexpo“ parodų rūmuose vyks jau 21-oji Vilniaus knygų mugė. Nors įvairiausi tyrimai teigia, kad lietuvių tauta skaito vis mažiau, organizatoriai tikina, kad ...
Vaistinė (nuotr. stop kadras)
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos nustatytai tvarkai, pagal kurią pacientams kompensuojamas tik pigiausias pirmasis paskirtas vaistas, oficialiai buvo telikę vos ...
Prezidento Gitano Nausėdos spaudos konferencija (nuotr. Fotodiena/Matas Baranauskas)
Sprendžiant aplinkosaugos problemas gali tekti kurti naują šią sritį kontroliuojančią sistemą, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Tas problemas spręsti reiks kompleksiškai, ...
Gitanas Nausėda  (Fotobankas)
Valstybinis komercinis bankas Lietuvoje įmanomas, tačiau sprendimas dėl jo įsteigimo galėtų būti tik po rudenį vyksiančių Seimo rinkimų, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų