Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
„Turėtų būti privaloma, Rusija labai agresyvi, mums žmonių trūksta, reikia kuo daugiau gynybai.“
„Pareiga priklauso ir viskas, o moterims savanoriškai.“
Kiekvienas šalies pilietis turi atlikti pareigą tėvynei.“
„Po mokyklos baigimo pirmiausia atlikti karinę tarnybą, o paskui studijuoti, būsi labiau pilietiškai, fiziškai, morališkai pasiruošęs, pilna prasme.“
Rekordinis gyventojų palaikymas
Taip lietuviai vertina visuotinį šaukimą kariuomenėje. O naujausia apklausa atskleidžia, kad trys ketvirtadaliai lietuvių pritaria, kad Lietuvoje kuo greičiau būtų įvestas visuotinis 18-22 metų amžiaus vyrų šaukimas.
„Mums patiems staigmena, kad visuomenė taip smarkiai remia visuotinį šaukimą, daugiau nei 2 trečdaliai visuose socialiniuose pjūviuose – pajamos, išsilavinimas, geografija, visur parama ne mažesnė nei 2 trečdaliai“, – sakė judėjimo „Stiprūs kartu“ vadovas Edmundas Jakilaitis.
Daugiau nei pusė respondentų norėtų, jog visuotinis šaukimas būtų įgyvendintas kuo greičiau, 25 proc. – iki 2030 metų, tiesa, dešimtadalis – 12 proc. apklaustųjų visuotinio šaukimo nenori.
„Tai geras rodiklis, jei triume tik 12 proc., kurie nemato tame prasmės, bet 9 iš 10 pritaria, dirbsime su likusiais 12 proc. kad skaičius mažėt“, – kalbėjo asociacijos „Visuotinė gynyba“ vadovas Tomas Godliauskas.
Visgi lietuviai prioritetą teikia visuotiniam vyrų šaukimui. Tik penktadalis mano, kad visuotiniame šaukime turėtų dalyvauti ir moterys, 35 proc. tvirtina, kad moterys šaukime neturėtų dalyvauti iš viso.
„Daugiau nei 50 proc. moterų palaiko idėją visuotinio šaukimo, bet linkusios turėti savanorišką pasirinkimą su daugiau alternatyvų“, – aiškino T. Godliauskas.
Lietuviams svarbu, kad turėtų galimybę alternatyvią tarnybą, pvz., civilinės saugos, medicinos, kibernetinio saugumo srityse. Lietuviams tarnyboje svarbios ir galimybės įsisavinti naujausias technologijas, valdyti dronus ir tarnauti arti namų. Taip pat pašaukti lietuviai nori gauti atlyginimą, ir kad tarnyba būtų neišvengiama visiems, taip pat ir turtuolių bei įtakingų asmenų vaikams.
„Žinia sprendimų priėmėjams, kad reikia judėti kartu su visuomene, ji subrendusi, pritaria visuotiniam šaukimui be išimčių, su daugiau formų, įvairialypiškumu, bet visuomenė tai remia“, – minėjo E. Jakilaitis.
Kariuomenės planai iki 2030 metų
Visgi, nepaisant lietuvių palankumo visuotiniam šaukimui, Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai tvirtina, kad artimiausioje ateityje jis nerealus. Esą jau dabar visų norinčių kariuomenė negali priimti, o visuotiniam šaukimui reikėtų papildomų šimtų milijonų eurų, o jei dar ir merginoms, šauktinių padvigubėtų.
„Pareikalautų nemažai resursų, vien pačių šauktinių išmokos, galima pripažinti kad finansiškai geros, sąlygos, jei motyvuoti šauktiniai, galėtų susitaupyti studijoms ir kitiems dalykams, bet nežinomi šalutiniai kaštai – instruktorių, infrastruktūros“, – aiškino krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa.
Anot kariuomenės vado, kariuomenės poreikiams šiuo metu pakanka ir šauktinių vyrų. Šiemet kariuomenė planuoja pašaukti apie 5 tūkst. karo prievolininkų. Kariuomenės tikslas yra iki 2030 metų pašaukti dar pora tūkstančių vyrų daugiau 7–8 tūkst., tai yra beveik visus norinčius ir galinčius.
Na, o Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad formuojant nacionalinę diviziją, tik laiko klausimas, kada Lietuva pereis prie visuotinio šaukimo. Krašto apsaugos ministras taip pat teigia, kad Lietuva juda link visuotinio šaukimo įvedimo, bet pirma reikia jam kokybiškai pasiruošti.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
Kokie 75 proc. lietuvių nori visuotinio šaukimo?
Tai - šlykštus melas ir propaganda!
