Apie tai „Žinių radijo“ laidoje pasakojo LRT tarybos narė Liudvika Meškauskaitė.
Jūs – praktikuojanti advokatė ir esate advokatavusi verslui bylose su LRT žurnalistais, kurie daro žurnalistinius tyrimus. Viešai keliamas klausimas, kad tai gali jums trukdyti būti nešališkai, objektyviai savo veikloje, kad galite turėti tam tikrų išankstinių nusistatymų dėl kai kurių žmonių ar LRT darbo. Ar jūs pati nematote tame paradokso?
L. Meškauskaitė: Aš seniai dirbu advokate ir, jeigu pas mane yra interesų konfliktas, aš tiesiog byloje nedalyvauju. Galiu patikinti, kad nuo šiol iš viso nedalyvauju jokiose bylose, absoliučiai jokiose. Aš jau esu labai daug tų bylų turėjusi.
Dėl atstovavimo prieš ar už LRT, tai man teko būti įvairiose pozicijose – ir atstovauti LRT, ir atstovauti prieš LRT. Suprantate, toks yra advokato darbas, kaip gydytojo. Jeigu į tave kreipiasi pacientas, tu jį ir gydai, jeigu tik yra aiški teisinė pozicija. Tai nereiškia jokio nusistatymo. Lygiai taip pat prieš politikus aš sėkmingai atstovavau.
Buvau ir Landsbergiui byloje prieš Petkevičių dar prieš kokius 30 metų, lygiai taip pat teko atstovauti kitiems politikams. Mano tokia profesija. Toms moterims iš žurnalistinių tyrimų esu ne vienai, o, lyg, dviem taip pat atstovavusi ir laimėjusi bylas. Net ir pačiai Žurnalistų sąjungai esu atstovavusi. Mano tokia profesija.
Ar svarbu palaikyti ir tikėti ginamojo pozicija?
Ar advokato darbas, jūsų nuomone, yra toks: ar tu palaikai, ar nepalaikai, tiesiog turi užsakymą ir jį gini? Ar jums svarbu palaikyti ginamojo poziciją ir ja tikėti, ar nebūtinai?
L. Meškauskaitė: Ne piniguose čia esmė, tiesiog yra tavo sritis. Tu kartais nežinai atsakymų, kaip bus, nes, suprantate, žiniasklaidos bylos yra labai dinamiškos. Man teko turėti, pavyzdžiui, pralaimi, pralaimi, o paskutinėje instancijoje laimi.
Arba dabar, tarkim, turėjau tokią bylą, kur pralošta visose instancijose, o Žmogaus Teisių Teismas tą bylą komunikavo. Tai čia negali numatyti sprendimo, bet tiesiog, jeigu į tave kreipiasi žmogus ir tu žinai, kad esi tos srities specialistas, kartais neišeina atsakyti.
Ar jūs neinate prieš tokius pamatinius demokratijos principus – politiko atskaitomybę, viešumą? Ar jūs tose bylose neginate tų, kurie nori varžyti teisę žinoti?
L. Meškauskaitė: Matote, aš tikrai laidose nenoriu kalbėti apie konkrečias bylas, nes konkrečios bylos yra sprendžiamos konkrečiuose teismuose. Pas mane tų bylų yra tūkstančiai buvę, tai jeigu dabar apie kiekvieną konkrečią kalbėsiu...
Savo principus ir savo požiūrį į žiniasklaidą aš esu išdėsčiusi. Esu ir disertaciją apsigynusi, ir tris monografijas parašiusi, ir publikacijas nuolat publikuoju, dabar rengiu publikaciją apie dezinformacijos sąvoką, apie cenzūros sąvoką.
Visa tai yra mano publikacijose. Tai dabar mūsų laida skirta kokiai temai – visuomeninio transliuotojo problemoms ar Meškauskaitės asmenybei? Jeigu Meškauskaitės asmenybei, tai, žinote, aš dar dainas kuriu, dar piešiu. Mes galime kalbėti ir kalbėti visą laidą.
Kodėl Meškauskaitė kritikuojama?
Gal apibendrinant šią kritikos bangos temą, Liudvika: jūs pati suprantate, kodėl dalis aktyviai besireiškiančių žmonių jumis nepasitiki? Suprantate, kur čia yra esminė problema?
L. Meškauskaitė: Aš manau, kad esminė problema yra ne dėl manęs. Esminė problema yra apskritai žiniasklaidos būklė šiandieniniame pasaulyje ir ypač šiandienėje Lietuvoje. Mes matome, kad yra labai daug problemų su žiniasklaida, su žurnalistika.
Žurnalistikos profesija išsigimsta, žurnalistai tampa propagandistais. Iš kitos pusės, mes matome didelę politikų savivalę. Su tuo, ką gerbiamas mano oponentas kalba, aš visiškai sutinku – viešas asmuo turi atsiskleisti, bet konkrečias situacijas turi nagrinėti teismai.
Aš manau, visa ta žiniasklaidos teisės problematika ir gimdo šitą ažiotažą aplink mano asmenybę. Galbūt subjektyviai taip pat manau, kad esu iš tų žmonių, kurie nevynioja žodžio į vatą. Aš kalbu pakankamai nuoširdžiai, pakankamai atvirai. Kalbu žiniasklaidos temomis.
Galbūt pasisakau už nuomonės raišką, nepriklausomai nuo to, ar ta nuomonė jums patinka, ar ne. Prisilaikau Volterui priskiriamo posakio, kad aš nesutinku su ta nuomone, bet esu už tai, kad tu tą nuomonę galėtum išsakyti. Manau, šiame kontekste šiandien turime problemų ir su visuomeniniu transliuotoju, ir bendrai su žiniasklaida.
Ar žurnalistika Lietuvoje išsigimsta?
Jūs norite pasakyti, kad žurnalistika nėra linkusi pripažinti savo negerovių, kurias minite? Ar žurnalistai tampa propagandistais, kaip sakėte, ar yra dar kažkas?
L. Meškauskaitė: Žurnalistika dabar pasikeitė. Žurnalistai tampa aktyvistais, jie tampa politinio proceso dalimi. Štai čia yra problema, suprantate? Yra tokia teorija, kad žurnalistas turi būti aktyvus, jis turi ir auklėti, ir moralizuoti, ir palaikyti tam tikrą, kaip dabar madinga sakyti, naratyvą.
Aš prisilaikau klasikinės žurnalistikos – žurnalistas pirmiausia turi teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kaip yra įrašyta mūsų Visuomenės informavimo įstatyme. Šiandien su tuo mes turime problemų.
Mūsų laukia paketas įstatymų, kur yra praplečiama dezinformacijos sąvoka, į kurią patenka taip pat ir nuomonė. Čia mes su tikrais žurnalistais kaip tik turime puikią dirvą kovoti, kad liktų nuomonės raiškos laisvė, kad liktų reali žodžio laisvė.
Ar „OpTV“ yra žurnalistika?
Koks yra to turinio pliuralizmas ir kas su juo negerai konkrečiai LRT kontekste? Norisi aiškumo – kokios konkrečiai laidos, žinių ar diskusijų laidos to balanso neužtikrina? Galbūt turite konkrečių pavyzdžių, kur galite parodyti, kad tikrai trūksta nuomonių pliuralizmo ir objektyvumo? Pavyzdžiui, ar jūs sutinkate su nuomone, kad „OpTV“ yra žurnalistika?
L. Meškauskaitė: Taip, aš matau visas problemas ir „OpTV“. Žinoma, Janutienė kartais kalba pati su savimi. Ji taip pat neišlaiko nuomonių pliuralizmo, lygiai taip pat kaip ir LRT. Kartais, suprantate, jie supanašėja. Tokių pavyzdžių aš galėčiau pririnkti. Jeigu jūs man dabar konkrečiai parodytumėte laidą, aš jums galėčiau pasakyti.
Dabar jau, žinote, tarybos narė, negaliu taip konkrečiai pirštu baksnoti. Kai sėdi penki pašnekovai kokiame nors forume ir keturi iš jų turi, mes jau žinome, kokią nuomonę, o tiktai vienas oponuoja ir tai labai nedrąsiai.
Arba kai žurnalistas kapoja tą pašnekovą kaip prokuroras. Mes tokių pavyzdžių turime. Tai, žinoma, prasilenkia ir su žurnalistų nešališkumu, ir su nuomonių pliuralizmu. Visi žmonės tą mato. Man, sakau, malonu, kad ir mano pašnekovas tą supranta.
Apibendrinant tai, ką jūs pasakėte: LRT, jūsų nuomone, atstovauja labiau vienpusiškai, krypsta į vieną ideologinę pusę, o ne atspindi visą diskurso įvairovę. Ar tiksliai pagavau jūsų mintį?
L. Meškauskaitė: Taip. Aš, žinokite, paskutiniais metais, jau prasidedant COVID-ui, tikrai matau, kad LRT yra vienoje pusėje, jau trūksta nešališkumo, o tas kai kurių žurnalistų aktyvizmas yra tiesiog nepamatuojamas. Šitą procesą ir aš matau, ir daugelis tą pastebi. Čia galima padaryti monitoringą, apklausą ir pamatysime, kaip žmonės mato LRT.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
