Nenoras savo vaikams mokėti alimentus gali stipriai atsirūgti – savo atžalas išlaikyti vengiantiems tėvams numatoma baudžiamoji atsakomybė.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos suvestinėse kone kiekvieną savaitę pranešama apie vyrus, kurie spjauna į teismo sprendimus ir piktybiškai vengia išlaikyti savo vaikus.

Bene dažniausiai su tokiais skundais į pareigūnus besikreipiantis Vaikų išlaikymo fondas per mėnesį alimentų negaunantiems tėvams išmoka apie 3,5 milijono litų. Prasiskolinę alimentininkai „melžia“ valstybę – Fondo atstovai pripažįsta, kad kai kuriais atvejais išieškoti pinigus iš skolininkų tampa sudėtinga.

Skolininkų būrį „augina“ ir emigracija

Prieš trejus metus įsigaliojus Vaikų išlaikymo fondo įstatymui, valstybė perėmė skolininko pareigą išlaikyti vaikus. Nuo to alimentininko pareiga išlaikyti savo vaikus nedingo – tėvams, netinkamai vykdantiems savo pareigas, teks ne tik grąžinti valstybei jos išmokėtas išmokas, bet ir sumokėti nemenkas metines palūkanas.

Kaip „Šiaulių naujienoms“ teigia Vaikų išlaikymo fondo atstovai, šiuo metu šalyje yra apie 22 tūkstančiai skolininkų, iš jų apie 97 procentų – vyrų. Pastebima tendencija, kad skolininkų skaičius nemažėja. Vaikų išlaikymo fondo atstovai šią situaciją linkę sieti ne tik su tėvų skyrybomis, bedarbyste bet ir emigracija.

REKLAMA

Kai vienišos motinos džiūgauja kas mėnesį vaiko išlaikymui gaudamos pinigus, Vaikų išlaikymo fondo administracijai išieškoti pinigus iš kai kurių skolininkų kartais tampa labai sudėtinga. Taip nutinka su tais prasiskolinusiais alimentininkais, kurie išvyksta į užsienį.

„Išieškojimo procesas iš užsienyje gyvenančių skolininkų yra sudėtingas, kadangi Lietuvos Respublikoje veikiantys antstoliai atsisako priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, nes skolininkas negyvena, neturi turto ir nedirba Lietuvoje“, – teigia Vaikų išlaikymo fondo atstovai. Anot jų, išieškojimo procesą pradėti užsienyje neretai trukdo menkos pareiškėjų finansinės galimybės ar nežinoma skolininko gyvenamoji vieta. Išieškoti skolas Vaikų išlaikymo fondas imasi tik tada, kai nuo išmokų mokėjimo pradžios būna praėję ne mažiau kaip 24 mėnesiai arba vaikui iš fondo išmokėta suma yra didesnė kaip 2 500 litų.

Vis dėlto akivaizdu, kad gresianti baudžiamoji atsakomybė gąsdina savo vaikus vengiančius išlaikyti tėvus. Vaikų išlaikymo fondo atstovai pažymi, kad Fondo administracijai pradėjus inicijuoti ikiteisminius tyrimus dėl skolininkų baudžiamosios atsakomybės, pastebima tendencija, kad skolininkai, norėdami išvengti jiems inkriminuojamo nusikaltimo, patys kreipiasi į Fondo administraciją ir geranoriškai susimoka susidariusias skolas ar jų dalį.

„Atsiranda vis daugiau skolininkų, kurie ir negavę pranešimo iš ikiteisminį tyrimą atliekančios įstaigos, susidariusią skolą valstybei grąžina savanoriškai“, – teigia Vaikų išlaikymo fondo atstovai.

Tėvui – įtarimai pusantro milijono skola

Kad skolininkų skaičius nemažėja, pagrindžia ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato  statistika. Per šių metų vasarą dėl vengimo išlaikyti savo atžalas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai pradėjo 18 ikiteisminių tyrimų, kai per visus praėjusius metus buvo užregistruoti 48 tokie atvejai. Kai kuriais atvejais į pareigūnus pagalbos kreipiasi ne tik Vaikų išlaikymo fondo administracija, bet ir vienišos motinos.

REKLAMA

Anot Šiaulių apskrities VPK Viešųjų ryšių poskyrio viršininko Artūros Šiavo, teisės aktuose nėra numatyta konkreti alimentų suma, dėl kurios išieškojimo būtų galima kreiptis ir į policiją. Tad vieniši, alimentų iš buvusio sutuoktinio (ar draugo) nesulaukiantys tėvai pagalbos į pareigūnus gali kreiptis bet kada.

Alimentininkų skolos savo vaikams kartais skaičiuojamos nebe keliais ar dešimtimis tūkstančių litų.

Šią vasarą policijos pareigūnams pranešta apie atvejį, kai tėvo skola savo trylikos ir keturiolikos metų sūnums buvo perkopusi pusantro milijono litų. Savo paauglius sūnus, kaip įtariama, 38-erių metų Šiaulių rajono gyventojas V. Š. vengė išlaikyti nuo 2008-ųjų vasario. Tokią informaciją gavę policijos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl vengimo išlaikyti vaiką.

Kartais gelbsti antstoliai

Kad mieste skolininkų netrūksta, pastebi ir šiaulietis antstolis Andrius Liaškovas, kurio Tilžės gatvėje įsikūrusios kontoros duris, prašydama pagalbos, praveria ne viena motina. Pastebima, kad kai kuriais atvejais prasiskolinusius alimentininkus išgąsdina jų turto areštas.

„Dėl išlaikymo skolos išieškojimo buvau paskelbęs dvi varžytines, bet abejos neįvyko. Vienu iš šių atvejų skolininkas susimokėjo, o kitu atveju – sudaryta taikos sutartis“, – prisimena A. Liaškovas. Jis labai teigiamai vertina galimybę vienišiems, alimentų negaunantiems tėvams kreiptis į Vaikų išlaikymo fondą.

„Visais atvejais, kai tik negaunama išlaikymo, rekomenduoju kreiptis į Vaikų išlaikymo fondą. Manau, kad toks išlaikymas yra būtinas, vienišiems tėvams nelengva auginti vaikus“, – mano antstolis.

Beje, alimentų iš bankams prasiskolinusių buvusių vyrų nesulaukiančios moterys gali būti tikros, kad išieškojimo prioritetas yra vaiko išlaikymas. „Išlaikymo skola yra pirmos eilės išieškojimas, bankai priklauso trečios eilės išieškotojams“, – teigia A. Liaškovas.

REKLAMA

Motinos norėtų didesnių išmokų

Didžiausia išmoka, kurią gali gauti priteistų alimentų iš vaiko tėvo nesulaukianti motina – 195 litai. Nors kai kuriuos gyventojus apskritai piktina valstybei perkelta našta mokėti išmokas savas atžalas neišlaikančių tėvų vaikams, kai kurie vieniši tėvai mano, kad ši pinigų suma yra per menka, kad būtų galima tinkamai išlaikyti vaikus. Tokios nuomonės laikosi du nepilnamečius vaikus auginanti šiaulietė Rasa.

„Vaikų tėvas šeimą paliko, kai dukrai buvo vos treji. Pirmuosius mėnesius vyras pinigus pervesdavo, o paskui į priminimus apie vaiką nebereaguodavo“, – pasakoja Rasa. Vėliau retėjant vaikų lankymams tų pinigų moteris nebesulaukdavo arba gaudavo tik dalį. Per pastaruosius metus įsiskolinimų suma buvo perkopusi keletą tūkstančių litų. Šiuo metu tėvo nepareigingumą iš dalies dengia valstybė: sūnui ir dukrai iš Vaikų išlaikymo fondo kas mėnesį skiriamos išmokos – iš viso 390 litų. Šiaulietė Rasa pripažįsta, kad šie pinigai padeda auginti vaikus, tačiau ji jaučia 200 litų trūkumą.

„Teismas ne šiaip sau priteisė buvusiam vyrui už kiekvieną vaiką mokėti po tris šimtus. Aš buvau pateikusi visus skaičiavimus, kiek atsieina auginti vaiką. Tad tų pinigų, kurių negaunu, man tikrai trūksta“, – teigia bedarbė mama, šiuo metu renkanti informaciją apie galimai nelegalius buvusio sutuoktinio uždarbius.

Vengimas išlaikyti vaiką

Už vengimą išlaikyti vaiką baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Dėl vengimo išlaikyti vaiką ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras, todėl dėl vengimo išlaikyti vaiką reikia kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą (policiją) arba prokurorą.

REKLAMA

Žmogus, teismo sprendimu, turintis pareigą mokėti už vaiko išlaikymą, savavališkai negali pakeisti  išlaikymo teikimo formos: mokėti už darželį, pavesti vaiku rūpintis tėvams ir pan.

Jeigu skolininkas vengia dirbti, dirba nelegaliai, apsimeta sergąs ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti alimentus, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką.


Rašyti komentarą...
T
Taigi
2011-09-20 10:05:56
Pranešti apie netinkamą komentarą
Bedarbystė nepanaikina ir nelengvina atsakomybės už vengimą išlaikyti vaikus - siūlau visus bedarbius turinčius vaikų susodinti į kalėjimus

Atsakyti
0

M
M
2011-09-20 11:26:49
Pranešti apie netinkamą komentarą
Keista, kad mamos nenori suprasti apie nedarba,sumazejusius atlyginimus per finansu krize. Jei pilnoje seimoje del sumazejusiu seimos pajamu yra apkarpomi seimos nariu (tame tarpe ir vaiku) poreikiai, nekalbu apie darzeli, maista, drabuzius,kalbu apie dvasinius poreikius (kaip teismo nutartyje rasoma): bureliai, isvykos, teatrai ir t.t., tai tuomet viskas suprantama. O jeigu seima issiskyrus, dauguma motinu principingai laikosi ikikriziniu alimentu, o ne savo noru netekusiam darbo ar sumazejus atlyginimui, tevui kaupiasi nemenkos skolos. I teisma kreiptis del alimentu sumazinimo nera uz ka. As kalbu apie normalius tevus, kurie moka alimentus, bet visko nutinka... Darbuose sumazinti atlyginimai, etatai, bet vaiku islaikymo suma (valstybes nustatyta is kiekvieno po 400 lt) nesikeicia. Hm...
Atsakyti
0

j
jo
2011-09-26 11:56:21
Pranešti apie netinkamą komentarą
O kokia nauda,jei vyra,kuris neturi uz ka moketi,pasodina 2 metams i kalejima?Kokia?Jokios!Vaikai savo biografijoje turi irasa,kad tevas buvo teistas,2 metus kalini islaiko valstybe,alimentu negauna dar 2 metus,ir t.t.Tai ar neidiotiski istatymai?O ex dziaugiasi pergale ir visiems giriasi,kad "pasodinau",pasiekiau savo.Ar neabsurdas?
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (6)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų