Šiandien daugeliui sunku įsivaizduoti Lietuvą, kurioje žodis „reketas“ buvo kasdienės kalbos dalis, o žinios apie nušautus verslininkus, kriminalinio pasaulio atstovus ar sprogimus šalies miestuose nieko nebestebino.
Vis dėlto tokia buvo pirmųjų nepriklausomybės metų realybė. Kai kurios istorijos baigėsi teismuose, tačiau daugybė žmogžudysčių taip ir liko neišaiškintos.
Kokia žmogaus gyvybės kaina?
1992-ųjų vasario mėn. 35 metų Jurijus Belikovas iš Rusijos už 50 tūkst. pasamdomas nužudyti vieną Šiaulių „princų“ grupuotės narių – Vladą Baranauską.
Dviem pistoleto šūviais sunkiai sužeistas Baranis pasivijo žudiką ir lupdamas jam akį išgavo užsakovo pavardę. Beje, pats pasikėsinimas taip ir liko neatskleistas.
Beje, tai buvo ne vienintelis pasikėsinimas į Baranį. 1997-ųjų vasarą prie kavinės rasta nesprogusi bomba, skirta net keturiems „princams“ (tarp jų ir V. Baranauskui). 1998-ųjų sausio 27-ąją Šiaulių kavinėje „Elfas“ Baranis buvo apšaudytas ir sunkiai sužeistas, tačiau vėl liko gyvas.
Dažniausiai niekas tiksliai nežinojo, kiek samdomiems žudikams buvo sumokama už įvykdytą „užduotį“. Sulaikytieji retai kada prisipažindavo dėl padarytų nusikaltimų ir dar rečiau įvardydavo sumas, kurios jiems būdavo sumokamas.
Štai, pavyzdžiui, vieną su metalais dirbusios įmonės direktorių lietuvis nužudė už 2 tūkst. dolerių. Kitas atvejis – vienam Alytaus rajone vyrą nužudžiusiam asmeniui aukos žmona sumokėjo 200 dolerių.
Žudydavo net degalinėse
1993 metais Kaune įvykdyta žmogžudystė atrodė tarsi scena iš kriminalinio filmo.
Ašigalio gatvėje esančioje degalinėje 20-metis BMW vairuotojas laukė eilės, kol galės įsipilti benzino. Tuo metu už jo sustojo kitas BMW.
Jo vairuotojas išlipo iš automobilio, priėjo prie jaunuolio ir iš arti į jį iššovė. Vėliau, jau važiuodamas pro šalį, paleido dar vieną šūvį.
Susidorojimams nebereikėjo tamsių užkampių. Žmogus galėjo būti nušautas vietoje, kur aplinkui buvo kitų žmonių, o tam, kad žudikas paspruktų, kartais užtekdavo vos kelių sekundžių.
„Vilija“: ryte į restoraną atėjo žudikai
Tačiau bene viena kraupiausių 90-ųjų kriminalinių istorijų susijusi su Kaune veikusiu restoranu „Vilija“.
1993 metų spalio 7-osios rytą čia buvo susirinkę tuometinio Kauno kriminalinio pasaulio atstovai. Tarp jų buvo Henrikas Daktaras, Vidmantas Gudzinskas-Guzas, Vidmantas Siaurusevičius-Siauras ir Alvydas Viktoras Laurinavičius-Luras.
Netrukus prie restorano pasirodė juodas BMW, į vidų įėjo ginkluoti vyrai.
Iš pradžių jie susidūrė su H. Daktaro asmens sargybiniu Romu Lukoševičiumi, praeityje žinomu boksininku – į jį buvo paleista automato serija.
Tada žudikai įsiveržė į salę, ten nuaidėjo dar daugiau šūvių, buvo panaudota ir granata.
Po išpuolio žuvo keli žmonės, tarp jų ir „Vilijos“ administratorius Petras Bulvydas, kuris buvo nugabentas į ligoninę, tačiau mirė ant operacinio stalo.
Pagrindiniai nusikalstamo pasaulio autoritetai, į kuriuos, kaip manoma, buvo nukreiptas išpuolis, liko gyvi.
Bomba daugiabučio laiptinėje
Šūviai nebuvo vienintelis būdas susidoroti su nepageidaujamu žmogumi. 1993 metais Vilniuje įvykdytas nusikaltimas parodė, kad žudikai pasirengę naudoti ir sprogmenis.
Kovo 10 d. Čiobiškio gatvėje gyvenusiam valiutos perpardavinėtojui V. Sinkevičiui bute buvo atjungta elektros srovės.
Išėjęs į laiptų aikštelę ir pravėręs skydelio duris, vyriškis žuvo nuo galingo sprogimo.
Šį sprogimą sukėlė 1 kg. trotilo ir kovinė granata „F-1“. Šis nusikaltimas taip ir liko neišaiškintas.
Beje, minėta granata sprogimo metu suskyla į 290-300 skeveldrų ir pasklinda net 75-82 kv.m. plote. Atskiros granatos skeveldros skrieja net iki 200 metrų, tad jai sprogus artimame atstume žmogui padaromi mirtini sužalojimai.
Verslininko nužudymas dėl 15 tūkstančių dolerių skolos
1994 metų balandžio 19 dieną Šiauliuose, Sutkūnų tvenkinyje, buvo rastas 34-ejų verslininko V. Kazlausko kūnas, vyras buvo nušautas keturiais šūviais.
Šioje istorijoje teisėsaugai pavyko nustatyti organizatorių – juo tapo Šiaulių miesto kelių policijos inspektorius G. G., o pagrindinis motyvas buvo pinigai.
Vyras nužudytajam buvo skolingas 15 tūkst. JAV dolerių ir, kaip paaiškėjo, nusprendė skolą panaikinti pačiu žiauriausiu būdu.
G. G. už 2 tūkst. JAV dolerių pasamdė anksčiau teistą S. Tamutį.
Maža to, nusikaltimui buvo panaudotas tarnybinis policininko ginklas.
Automatu apšaudytas BMW ir profesionalaus žudiko pėdsakai
1994 metų gegužę Panevėžyje, Nemuno ir Parko gatvių sankryžoje, iš „Kalašnikovo“ buvo apšaudytas BMW.
Automobilyje buvo „tulpinių“ narys Ž. Pauša, jis mirė vietoje.
Kartu važiavęs V. Baltušis buvo sužeistas, tačiau išgyveno. Buvo manoma, kad nužudymo užsakovai ir vykdytojai galėjo būti iš Rusijos, tačiau tikslių asmenų nustatyti nepavyko.
Po kelių savaičių Vilniaus rajono miške rastas 25 metų vyro kūnas, ant kurio rankos buvo auksinis „Rolex“.
Jam į galvą paleistas kontrolinis šūvis, o kūnas buvo apipiltas degiu skysčiu ir padegtas – esą iškasti duobę sutrukdė medžių šaknys.
Operatyviniais duomenimis, vyras galėjo būti vienos Vilniaus nusikalstamos gaujos narys, tačiau jo tapatybė taip ir nebuvo nustatyta.
Nužudytas 18-metis, tapęs pagrindiniu liudytoju
1994 metų spalio 10 dieną Klaipėdos rajono Aisėnų miške buvo rastas nušautas vos 18 metų V. Lukošius – į jį iš 9 mm pistoleto buvo paleisti septyni šūviai, taip pat paleistas kontrolinis šūvis į pakaušį.
Jaunuolis buvo susijęs su viena uostamiesčio nusikalstama gauja, tačiau kartu buvo ir pagrindinis liudytojas byloje, kurioje tarnybinių įgaliojimų viršijimu buvo kaltinamas policijos pareigūnas.
Kas ir kodėl jį nužudė, liko neaišku.
Sostinės kieme nužudytas žurnalistas, rašęs apie mafiją
Tačiau nė viena 90-ųjų istorija taip aiškiai neparodė, kiek toli kriminalinis pasaulis pasirengęs eiti, kaip Vito Lingio nužudymas.
1993 metų spalio 12-osios rytą prie savo namų Fabijoniškėse buvo nužudytas vienas „Respublikos“ leidėjų ir žurnalistų Vitas Lingys, kuris jau kurį laiką buvo sekamas.
Vėliau žmogžudystės vykdytojas Igoris Achremovas pripažino, kad dar dieną prieš nusikaltimą buvo atvykęs prie daugiabučio, kuriame gyveno žurnalistas, ir apsižvalgė.
Nužudymo rytą V. Lingys išėjo iš namų, o po kelių akimirkų nuaidėjo šūviai. Žurnalistas susmuko vietoje.
Liudininkai pasakojo matę du jaunus vyrus, sprunkančius miškelio link, jie buvo su juodomis kaukėmis. Policija įvykio vietoje aptiko tris pistoleto gilzes, o netoliese esančiame miškelyje – maišelį su juodomis pirštinėmis.
Po V. Lingio nužudymo policija pradėjo operaciją „Voratinklis“ ir blokavo išvažiavimus iš Vilniaus. Nuo pat pradžių buvo keliama versija, kad žmogžudystė susijusi su jo žurnalistine veikla ir publikacijomis apie mafiją.
Tačiau tuomet įvyko dar vienas šiurpus epizodas – tą pačią dieną po pietų „Respublikos“ vyriausiajam redaktoriui paskambino anonimas.
„Pirmoji užuojauta“, – pasakė jis ir padėjo ragelį.
V. Lingio nužudymas tapo ne tik kriminaline byla, tačiau tai buvo išpuolis prieš žurnalistą ir laisvą spaudą.
Buvęs generalinis prokuroras Artūras Paulauskas vėliau pasakojo, kad tuo metu teisėsauga buvo silpna, o valstybė dar tik pradėjo mokytis kovoti su organizuotu nusikalstamumu.
„Vilniaus brigada“, anot jo, buvo sustiprėjusi ir ilgą laiką jautėsi galinti veikti beveik nebaudžiama.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
