Lietuvos valdžia jau kurį laiką dirba be dalies ambasadorių svarbiose institucijose

Lietuvos valdžia jau kurį laiką dirba be dalies ambasadorių ir atstovų svarbiose valstybėse ar institucijose. Užsienio reikalų ministerija aiškina, kad naujų oficialių valstybės atstovų paskyrimas užtrunka, tačiau politiniuose užkulisiuose kalbama, kad ambasadorių skirti neskubama specialiai, mat laukiama jau kitą mėnesį vyksiančių Seimo rinkimų, po kurių darbo netekusiems valdantiesiems prireiks šiltų vietelių diplomatinėje tarnyboje.

JAV, Vašingtone esantis Lietuvos ambasados pastatas jau antras mėnuo neturi šeimininko. Nors Jungtinės Amerikos valstijos įvardijamos, kaip pagrindinis Lietuvos sąjungininkas, tačiau liepos pabaigoje pasibaigus ambasadoriaus kadencijai, naujo atstovo skyrimo procedūra dar net nepradėta.

„Vasarą baigėsi dabartinio ambasadoriaus kadencija ir kiek žinome, dabar derina šalies vadovai naujos ambasadorės kandidatūrą“, – sako Užsienio reikalų ministerijos kancleris Laimonas Talat-Kelpša.

Atstovų Lietuva neturi ir atstovybėse prie Europos Sąjungos, Europos Tarybos, UNESCO ir Turkijoje.

„Turime suprasti, kad ne tik mūsų institucijos tame dalyvauja skiriant naują ambasadorių, bet ir priimančioji šalis taip pat turi išreikšti savo nuomonę. Čia įvairių mes turime praktikų, vieni atsako labai greitai, kitų atsakymų tenka laukti mėnesiais“, – pasakoja L. Talat-Kelpša.

Lietuvos valdžia jau kurį laiką dirba be dalies ambasadorių svarbiose institucijose

„Yra svarbu turėti tą savo ambasadorių, jis vis tiek gali daug ką sužinoti, bendrauja su kitais ambasadoriais, žurnalistais, su think-tankų atstovais ir gali nugirsti to, ko kiti nesužinos ir gali pranešti ministrui, kad reikia atkreipti dėmesį į tai ir tai ir vis dėlto, jis lieka oficialus atstovas“, – teigia politologas Kęstutis Girnius.

REKLAMA

Šiuo metu pradėta nuolatinių atstovų skyrimo procedūra į Lietuvos ambasadas Kinijoje ir Pietų Afrikos respublikoje, taip pat į konsulatą Los Andžele.

„Kol kas nekilo jokių problemų nė  vienoje valstybėje, ar tai būtų Baltarusija, ar JAV, ar kitur, kad dėl diplomatų stygiaus kiltų kokios problemos“, – kalbėjo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis.

„Jeigu užsitęstų, pavyzdžiui į kokį nors Vašingtoną, ar Briuselį nepaskirti ambasadorių pusmetį, tada būtų pražiopsota, gal ne tokia didelė žala, bet proga artimiau bendrauti, geriau sužinoti ir vykdyti politiką, čia tai būtų netektis“, – sako K. Grinius. 

Vis dėlto, tiek opozicija, tiek ir apžvalgininkai teigia, kad neskubėdami skirti ambasadorių, valdantieji tiesiog laukia Seimo rinkimų, kad į parlamentą ar Vyriausybę nepatekusiems saviškiams galėtų parūpinti naujas darbo vietos diplomatinėje tarnyboje.

„Galbūt yra bijoma, kad žmonės, kurie ruošiasi pralaimėti rinkimus, gali paskutinę minutę sau užsitikrinti šiltus postus. Tai būtų žala valstybei“, – pasakoja buvęs ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis.

„Aš atsakyčiau, kad ta kritika atsirado prieš rinkimus, reiškia, turbūt parūpo opozicijai daugiau pakritikuoti valdžios atstovus ir būtent prieš rinkimus atsirado ta kritika, o ne tuščios vietos atsirado prieš rinkimus“, – teigia J. Bernatonis.

„Neoficialiai buvo kalbama apie tai, kad labai vadovauti Lietuvos atstovybei ES trokšta dabartinis Energetikos ministras, ponas Vaičiūnas. Žinoma, klabama ir apie dabartinį diplomatijos vadovą poną Liną Linkevičių, kalbama apie gynybos ministrą poną Karoblį, bet matom ir žemesnio rango pareigūnų, kuriems strimgalviais ieškoma įvairių šiltų vietelių“, – kalbėjo „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas Tadas Ignatavičius.

REKLAMA

Iki tampant Krašto apsaugos ministru Raimundas Karoblis nemažai metų dirbo būtent diplomatu. Į šią veiklos sritį jis ketina grįžti ir pasibaigus šiai kadencijai. Tačiau kur konkrečiai tęs tarnybą, sako dar nežinantis.

„Tai aš ir ėjau su ta intencija ir tiktai su ta sąlyga, kad aš grįžtu į diplomatinę tarnybą. Pagal diplomatinės tarnybos įstatymą yra numatyta tokia galimybė. Gandus aš žinau per kokius 5 asmenis ir visą kitą, kurie neturi jokio pagrindo, klausimas, mano tikslas yra diplomatinė tarnyba“, – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

„Turbūt dar yra per ankstyvas klausimas, dirbam tuos dalykus, ką reikia pabaigti, o kaip kas bus sunku man spręsti,  kaip ir minėjau, aš asmeniškai labiau matau galbūt konstruktyvaus kažką padaryti privačiame sektoriuje, jeigu tokios galimybės būtų, jeigu ne, žiūrėsim“, – pasakoja Ž. Vaičiūnas.

Atrenkant ir paskiriant oficialius valstybės atstovus, dalyvauja net kelios šalies institucijos. Pirmiausia viskas prasideda Užsienio reikalų ministerijoje, kur speciali atrankos komisija atrenka kandidatus. Kandidato tinkamumas vertinamas ir šalies prezidentūroje, paskyrimui turi pritarti ir šalies vadovas.

Informacija apie kandidatus pateikiama ir Seimo nariams. Savo verdiktą balsavimu pareiškia ir Seimo užsienio reikalų komitetas. Galiausiai dėl kandidatūros paskyrimo balsuojama Vyriausybėje, ministrų kabineto posėdyje.

„Dabartinis premjeras, Saulius Skvernelis pavyzdžiui labai aštriai ir smarkiai kritikavo buvusią prezidentę Dalią Grybauskaitę, kad ji nesibaigus kadencijai pasirūpino tos savo komandos žmonėmis, surado jiems šiltas pozicijas kur nors užjūriuose“, – teigia T. Ignatavičius.

2018-ųjų pabaigoje valdantieji pakeitė ir ministerijų kanclerių skyrimo tvarką. Jie tapo politinio pasitikėjimo tarnautojais, kuriuos priima ir atleidžia ministrai. Anksčiau jų kaita nepriklausė nuo politinės vadovybės pasikeitimų.


Rašyti komentarą...
T
Taigi...
2020-09-18 16:00:05
Pranešti apie netinkamą komentarą
Žurnalistai, skelbkit skaičius, kiek kiekvienoje valstybėje kainuoja ambasadų ir konsulatų išlaikymas. Gal galima būtų taupyti? Visgi interneto laikais gyvenam ir ne itin turtingi esam!
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų