Nausėda: Lukašenkos negalime vadinti teisėtu prezidentu papildyta 11.29 val.

Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda užsienio žiniasklaidai pareiškė, kad Aliaksandras Lukašenka negali būti laikomas legitimiu Baltarusijos prezidentu, nes rinkimai nebuvo laisvi ir demokratiški.

„Negalime vadinti A. Lukašenkos legitimiu, nes Baltarusijoje nebuvo laisvų demokratinių rinkimų“, – britų televizijai „Sky News“ sakė G. Nausėda.

Prezidentūros atstovų teigimu, šį interviu G. Nausėda davė ketvirtadienį.

Prezidentas perspėjo, kad Vakarams tik pasyviai stebint situaciją, Rusija gali siekti „pilnai integruoti“ Baltarusiją.

„Rusija yra suinteresuota turėti satelitinę valstybę. Baltarusija tikriausiai būtų pilnai integruota į Rusiją, jei mes tik pasyviai stebėtume šį procesą“, – kalbėjo G. Nausėda.

Jo teigimu, Europos Sąjungos interesas yra „stabili, demokratinė ir suvereni Baltarusija“.

G. Nausėda šią savaitę pasiūlė tarpininkauti sprendžiant krizę Baltarusijoje kartu su Lenkijos, Latvijos ir Estijos prezidentais. Jo teigimu, jei ši iniciatyva nepavyks, tuomet teks svarstyti sankcijas.

ES užsienio reikalų ministrai galimas sankcijas už smurtą prieš protestuotojus ir rinkimų klastojimą atsakingiems asmenims aptars penktadienio popietę.

Planas perduotas Baltarusijai

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiko su Baltarusijos pilietine visuomene dirbančių nevyriausybinių organizacijų atstovais. Prezidentūros atstovai tikino, kad G. Nausėdos pasiūlytas planas spręsti krizę Baltarusijoje yra perduotas kaimyninės šalies valdžiai ir yra laukiama atsakymo. Neatmetama, kad nesulaukus reakcijos iš Aliaksandro Lukašenkos administracijos, Lietuva gali imtis sankcijų prieš Baltarusiją. 

REKLAMA

Trečiadienį šalies vadovas paskelbė 3 punktų planą diskusijai su Baltarusija pradėti. Pasak šalies vadovo, jei tai nepadės, gali būti taikomos sankcijos.

(7 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Nausėda apie diskusiją su Baltarusija: paskelbė 3 priemonių planą

Pirma – Baltarusijos valdžios institucijos nutraukia prievartos naudojimą prieš savo piliečius ir deeskaluoja situaciją.

Antra – Baltarusijos valdžia paleidžia suimtuosius, kurių jau skaičiuojama tūkstančiais, visus protesto dalyvius, kurie patyrė represijas.

Trečias punktas Baltarusija atnaujina dialogą su savo pilietine visuomene. Kaip tinkamas sprendimas šia kryptimi galėtų būti tam tikros nacionalinės tarybos formavimas iš valdžios ir pilietinės visuomenės atstovų. Jo priedermė ir tikslas būtų ieškoti sprendimų ir išeiti iš krizės.

Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė po susitikimo kalbėjo, kad darbas su pilietine visuomene santykiuose su Baltarusija užima didelę vietą.

„Natūrali to išraiška yra prezidento noras susitikti su tomis organizacijomis ir jas išklausyti. <...> Susitikimo pabaigoje prezidentas akcentavo, kad visa pagalba toms organizacijoms, kurios reikėtų, kad jos toliau sėkmingai dirbtų, bus pagal galimybes suteikta“, – tikino A. Skaisgirytė.

Asta Skaisgirytė

Prezidento patarėja tvirtino, kad G. Nausėdos pasiūlytas planas yra aptartas su Latvijos, Estijos ir Lenkijos valdžia, šių šalių prezidentai palaiko Lietuvos vadovo iniciatyvą. Dėl plano palaikymo, anot A. Skaisgirytės, kalbama ir su kitais Europos Sąjungos valstybių narių vadovais.

„Jis yra ištransliuotas Baltarusijos pusei, laukiam jų reakcijų“, – kalbėjo šalies vadovo patarėja ir pridėjo, kad planas Baltarusijos valdžiai yra perduotas „diplomatiniais kanalais“.

REKLAMA

A. Skaisgirytė teigė, kad Lietuva kartu su visa Europos Sąjunga yra pasakiusi, kad Baltarusijoje vykę prezidento rinkimai yra nedemokratiški, neskaidrūs.

„Po tokio pasakymo pripažinti rinkimų rezultatą būtų visiškai neadekvatu“, – paklausta, ar G. Nausėda ir Lietuva laiko Aliaksandrą Lukašenka teisėtu Baltarusijos vadovu, atsakė A. Skaisgirytė.

Patarėjos teigimu, reakcijos iš Baltarusijos valdžios į G. Nausėdos pasiūlytą planą laukiama kuo greičiau, pirmiausia dėl situacijos deeskalavimo.

„Jeigu matysime, kad laikui bėgant tos reakcijos pozityvios nėra, imsimės kitų veiksmų, kitų priemonių“, – tvirtino A. Skaisgirytė.

Jurkonis: galime daryti daugiau nei išreikšti solidarumą

„Freedom House“ Vilniaus biuro vadovas, politologas Vytis Jurkonis po susitikimo su prezidentu teigė, kad Baltarusijoje vykstančiuose protestuose matome piliečius, norinčius laisvės ir demokratijos.

Pasak jo, natūralu, kad Lietuvos valdžia nori bendrauti su tais žmonėmis ir organizacijomis, kurios įsikūrusios Lietuvoje ir dirba su Baltarusijos pilietine visuomene.

„Iš principo žinia, kuri nuskambėjo, buvo tokia, kad, ar galime būti Islandija? Simboliškai mes turėtume būti jautrūs, žinodami savo istoriją. Bet kartu buvo pasakyta, kad mes galime būti daugiau negu Islandija, kadangi ji yra labai toli. O mes baltarusiams esame arti, ir geografiškai, ir istoriškai, ir žmogiškais ryšiais. Privalome, ne tik simboliškai juos palaikyti, bet ir rasti praktinių būdų tam“, – tikino V. Jurkonis.

Politologas Vytis Jurkonis

Jo teigimu, ketvirtadienį startavo pilietinė iniciatyva, kuri renka lėšas nukentėjusiems žmonėms Baltarusijoje, prie jos jungiasi daug visuomenės narių, intelektualų.

REKLAMA

„Galime daryti daug daugiau nei išreikšti solidarumą“, – teigė V. Jurkonis.

Politologo teigimu, Baltarusijos valdžia nėra linkusi eiti į bet kokį dialogą su opozicija ir pilietine šalies visuomene.

„Labai sunku jais pasitikėti, nes jie ne kartą yra atsukusi nugarą kitai dialogo norinčiai pusei“, – pasakojo V. Jurkonis.

Jis priminė Oranžinę revoliuciją Ukrainoje, kai Lietuvos atstovai buvo tarpininkai tarp dviejų konflikto pusių. Anot V. Jurkonio, teorinė galimybę tokiam tarpininkavimui yra ir dabar ir ja Lietuva turi pasinaudoti.

„[Turime] siųsti signalą, kad esame pasiruošę. <...> Ar atsilieps Baltarusijos valdžia, tai priklauso nuo jų. Aš manau, kad jie privalo, bet didelio optimizmo dėl to neturiu“, – kalbėjo „Freedom House“ atstovas.

V. Jurkonis tikisi, kad Europos lyderiai pareikš ne tik susirūpinimą, bet imsis realių veiksmų, bus parodyta principinga pozicija dėl tų pareigūnų, kurie dalyvavo rinkimų klastojime, brutaliai susidorojant su taikiais protestuotojais.

„Manau, kad atsakas, sankcijų prasme, negali būti mažesnis nei buvo 2010 metais. <...> Iš to ką matome, kaip evoliucionuoja protestas, iš pradžių gynė savo balsus, po to išėjo į streiką, dabar matome, kad dalis pareigūnų ir valdininkų meta savo ženklelius ir mažų mažiausia nedalyvauja šitose smurtinėse akcijose.

<...> Aš manau, kad protestas įgauna kitų spalvų, jis tampa dar labiau viską apimantis ir tai iš tikrųjų yra laisvės, demokratijos, permainų šauksmas. Ir mes tam negalime likti abejingi“, – teigė V. Jurkonis.

Baltarusijoje protestai vyksta jau ketvirtą dieną iš eilės. Protestuotojai nesutinka su preliminariais rinkimų rezultatais, remiantis kuriais, dabartinis valstybės vadovas A. Lukašenka užtikrino 80,08 proc. balsų, o pagrindinė jo varžovė Sviatlana Cichanouskaja – 10,9 procento.

REKLAMA

Anksčiau buvo pranešta, kad per protestus vienas žmogus žuvo, dar per 100 asmenų (įskaitant teisėsaugos pareigūnus) nukentėjo. Vidaus reikalų ministerija paskelbė, kad naktį į pirmadienį buvo sulaikyta per 3 tūkst. žmonių, o ankstesnę naktį – daugiau nei 2 tūkstančiai.

Demonstracijų metu buvo sulaikyti ir keli Rusijos žurnalistai. Antonas Starkovas, Dmitrijus Lasenka ir Semionas Pegovas jau yra paleisti. Pirmadienio vakare buvo paleisti naujienų portalo Znak.com korespondentas Nikita Teliženka ir nepriklausomo naujienų tinklapio „Meduza“ reporteris Maksimas Solopovas.

Antradienį paryčiais į Lietuvą atvyko S. Cichanouskaja. Kaip tą dieną kalbėjo užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, moteris Lietuvoje yra su savo vaikais, turi metus galiojančią vizą, tačiau šiuo metu jai taikoma izoliacija dėl koronaviruso.

„Sviatlana Cichanouskaja yra saugi, ji yra Lietuvoje su savo vaikais“, – tvirtino L. Linkevičius.

Ministras patvirtino, kad su ja į Lietuvą atvyko ir jos rinkimų štabo vadovė Marija Moroz su savo atžalomis. Mūsų šalyje yra ir S. Cichanouskajos vaikai. Anot L. Linkevičiaus, jie į Lietuvą atvyko kiek anksčiau nei jų motina.

Spaudos konferencija iš prezidentūros:


Rašyti komentarą...
S
Skaitytoja
2020-08-14 11:56:22
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nereikia pamiršti vieno svarbaus dalyko,kaip buvo renkama į prezidentus Prūnskienė,kai reikėjo suskaičiuoti balsus sugedo kompiuteriai taip niekas ir nesigilino mūsų valdžia išrinko tą ką norėjo ir ko jūs kišat savo nosis kur jums nepriklauso,turėkit savigarbos ,gerbkit kitus
Atsakyti
-4

N
Na
2020-08-14 11:43:54
Pranešti apie netinkamą komentarą
Na rinkimai įvyko , gal balsai negerai suskaiciuoti , bet cia ne paskutinis diktatorius . Konstitucijos neperrsineja , surngti rinkimai .
Taip demokratijos truksta baltarusijoje . Bet jus paziurekite i Lietuvoje vykdoma genocido nusikaltimus . Tai labai dideli nusikaltimai ponas prezidente Nausėda.
Atsakyti
-4

P
Petras
2020-08-14 11:30:20
Pranešti apie netinkamą komentarą
Batka klausys tik Putino, o ne b*bio gabalo.
Atsakyti
-4

SKAITYTI KOMENTARUS (20)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų