Epidemiologas apie greituosius koronaviruso testus: sunku rasti argumentą, kam jų tiek reikėjo

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos ir UAB „Profarma“ sandoris dėl greitųjų koronaviruso testų pirkimo patraukė FNTT dėmesį. Epidemiologai sako, kad sunku surasti argumentų, kam reikėjo pirkti net 500 tūkst. greitųjų testų ir abejoja, ar jie visi bus panaudoti.

Epidemiologas apie greituosius koronaviruso testus: sunku rasti argumentą, kam jų tiek reikėjo (nuotr. SCANPIX)

Virš 6 mln. eurų – tiek NVSPL sumokėjo įmonei „Profarma“ už kiek daugiau nei 500 tūkst. greitųjų testų, galiojančių iki 2022 metų kovo mėnesio. Nuo pirkimo šių metų kovą iki šiol, kaip skelbia NVSPL, iš 500 tūkst. testų panaudota tik 20 tūkst.

NVSPL atstovai sako, kad visi jie buvo išduoti sveikatos priežiūros įstaigoms, su likusiais žadama padaryti tą patį. 

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius, epidemiologas Mindaugas Stankūnas sako, kad jie nėra tinkami diagnostikai, todėl sunku suprasti, kodėl jų buvo pirkta tiek daug.

„Man yra labai sunku surasti argumentus, kam jų tiek daug reikia. 

Gal vyko kažkokios diskusijos tarp Sveikatos apsaugos ministerijos ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos dėl jų panaudojimo. Nenoriu tikėti, kad sprendimas dėl jų pirkimo buvo spontaniškas ir be aiškios vizijos jų naudojimui.

Nes jie yra netinkami diagnostikai, jų pagalba negali pasakyti, ar žmogus serga koronavirusu, ar ne. Jie yra skirti nustatyti, ar žmogus yra persirgęs ir ar yra susidarę antikūnai. Tai tikrai nematau didelės logikos, kam reikėjo pusės milijono greitųjų testų, – nuomone dalijasi M. Stankūnas.

Epidemiologas apie greituosius koronaviruso testus: sunku rasti argumentą, kam jų tiek reikėjo

Profesoriaus pasiteiravus, ar derinant viešuosius pirkimus dėl greitųjų testų įsigijimo buvo tartasi su mokslininkais, jis sako, kad nei su juo, nei, jo žiniomis, ir su kolegomis iš LSMU, nebuvo diskutuota, kiek tokių testų reikia ir kam jie bus panaudoti. 

REKLAMA

„Aš nedalyvavau jokiose diskusijose dėl šių testų įsigijimo ar panaudojimo galimybių. Man nėra žinoma, kad kas nors iš šio tyrimo (populiacijos tyrimo, – aut. past.) komandos būtų dalyvavę šiose diskusijose. Todėl negaliu komentuoti jų įsigijimo istorijos. Nežinau, kieno tai buvo sprendimas pirkti greituosius testus“, – pastebi M. Stankūnas.

Yra minčių jų panaudoti ir daugiau

Profesorius sako, kad, jo žiniomis, šiuo metu vykdomas populiacijos tyrimas bus atliekamas su greitaisiais testais ir pastebi, kad neformalioje aplinkoje su kolegomis svarsto, kad šiuos testus būtų galima panaudoti platesniems tyrimams, tačiau kol kas tai tėra kalbos. 

Epidemiologas apie greituosius koronaviruso testus: sunku rasti argumentą, kam jų tiek reikėjo

„Yra buvę diskusijų tarp mokslininkų ir praktikų, kad reikėtų šiais testais tirti ne tik atsitiktinai atrinktus visuomenės narius, bet ir tam tikras grupes, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros darbuotojus. Ypač įdomu būtų patikrinti tuos medikus, kurie dirbo su koronavirusu sirgusiais asmenimis, nes kitų šalių studijos parodė, kad apie 25 procentai medicinos personalo, dirbusio su koronavirusu sergančiais asmenimis, yra jau persirgę. 

Tuo tarpu populiacijos tyrimų skaičiai yra 5-6 kartus mažesni. 

Lietuvoje gydytojų mes turime apie 13 tūkst., slaugytojų, man atrodo, apie 25 tūkst. Tai jei mes visus juos ir ištestuotume, tai realiai dar lieka apie 400 tūkst. tų testų, tai savaime suprantama, kad bent dalis jų liks nepanaudota“, – sako M. Stankūnas. 

Epidemiologas apie greituosius koronaviruso testus: sunku rasti argumentą, kam jų tiek reikėjo

Nepelnytai kalami prie kryžiaus

Viešojoje erdvėje po greitųjų koronaviruso testų pirkimo pasigirdo nuomonės, kad šie testai yra netinkami diagnostikai, todėl iš jų maža naudos. Tačiau prof. M. Stankūnas pastebi, kad jie nepelnytai kalami prie kryžiaus, mat validuojant nustatytas aukštas testų jautrumas. 

REKLAMA

„Tiesa, turėčiau pasakyti, kad  patys testai nepelnytai kalami prie kryžiaus ir kol kas aš neturiu pagrindo kritikuoti ar abejoti šiais greitaisiais testais. Jų patikimumą tikrino Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkai ir nustatė  aukštą jų jautrumą ir specifiškumą, todėl manau, kad populiacijos tyrimui jie tinkami naudoti.

Taip pat man yra žinoma, kad šiuos testus jau naudoja sero-epidemiologiniuose tyrimuose kitose Europos Sąjungos šalyse, pavyzdžiui, Kroatijoje“, – pastebi profesorius. 

Greitųjų testų sandorio tyrime – įtarimai

Naujienų portalas tv3.lt primena, kad pirmadienį FNTT tyrime dėl greitųjų koronaviruso testų pirkimo įtarimai buvo pareikšti „Profarma“ atstovams ir sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei.

Viceministrė iš karto po to pateikė prašymą trauktis iš pareigų, o ministras Aurelijus Veryga, kaip skelbė ministerijos atstovai, prašymą žada tenkinti. 

Naujienų portalas tv3.lt skelbė, kad apie tyrimą pranešta birželio pradžioje, kaip skelbta, pareigūnų akiratyje – 6 mln. eurų vertės Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vykdytas greitųjų koronaviruso testų pirkimas.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba

Klausiamas apie galimus įtarimus laboratorijos atstovams, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petrauskas pabrėžė, kad laboratorijos vadovas Vytautas Zimnickas prieš kelias savaites mirė, o kitiems darbuotojams įtarimai, anot jo, kol kas nėra pareikšti.

Jis taip pat nurodė, kad L. Jaruševičienė „kol kas iš pareigūnų vienintelė“, kuriai pareikšti įtarimai.    

REKLAMA

FNTT vadovas atkreipė dėmesį, kad ši tarnyba vykdo tyrimą dėl greitųjų testų, tuo metu Specialiųjų tyrimų tarnyba – atskirą tyrimą dėl Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vykdyto reagentų pirkimo. Šiuose tyrimuose, pasak jo, keičiamasi informacija.

Apie FNTT tyrimą pranešta birželio pradžioje, pareigūnų akiratyje – 6 mln. eurų vertės Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vykdytas greitųjų koronaviruso testų pirkimas.

Pasak FNTT, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus informacijos apie minėtos įmonės, manoma, įtartinas finansines operacijas.

Lėšos, kuriomis „Profarma“ bandė disponuoti, buvo gautos po viešojo pirkimo sudarius greitųjų COVID-19 testų pardavimo sutartį su Nacionaline visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. FNTT teigimu, apribotas disponavimas neteisėtai įgytomis lėšomis.

Tyrimo duomenimis, sudarydama 6 mln. eurų vertės sutartį dėl greitųjų COVID-19 viruso nustatymo testų pirkimo, įmonė galimai klastojo dokumentus ir pirkėjui pateikė melagingus duomenis apie greitųjų testų gamintoją.

Įtariama, kad pirkėjas buvo suklaidintas, prieš sudarant sutartį galimai neatliko rinkos tyrimo bei neįvertino perkamos prekės kainos ir rinkos sąlygų. Sudarius sutartį lėšos buvo pervestos testų tiekėjui.


Rašyti komentarą...
P
Petras
2020-08-05 08:02:17
Pranešti apie netinkamą komentarą
Babkes ir Afrikoje babkes.
Valdzia gasdins visus virusu, kad eilini karta savi uzdirbtu.
Atsakyti
0

N
Nu,
2020-08-05 07:22:37
Pranešti apie netinkamą komentarą
ieśkokit kas atlyginimo 300 000 tùkstanćių ar panaśiai gavo ir taps aiśku kam tiek pirko
Atsakyti
-1

a
aiškiaregis
2020-08-05 08:59:22
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kad daugiau nupyzdinti otkato.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (12)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų