Lietuva ruošiasi blogiausiam Astravo AE scenarijui: 5 patarimai, kaip pasiruošti branduolinei nelaimei

Fiziškai įjungti visai šalia Lietuvos sienos Baltarusijoje pastatytą Astravo atominę elektrinę (AE) planuojama jau rugpjūčio pradžioje. Iki elektrinės starto sparčiai tirpstant laikui, Lietuvos valdžia stiprina pasirengimo galimai branduolinei avarijai darbus. Ir ministrai, ir civilinės apsaugos specialistai akcentuoja, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas turi žinoti, kaip elgtis, jei šalies pašonėje esančioje atominėje elektrinėje įvyktų nelaimė.

Portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip Lietuvos gyventojai būtų informuoti apie nelaimę ir kaip tokiu atveju reiktų elgtis.

Dalį gyventojų evakuos

Svarbu tai, kad, įvykus avarijai Astravo AE, apie nelaimę būtų informuoti ne tik pavojingiausioje – 30 km nuo elektrinės – zonoje gyvenantys asmenys, bet visi šalies gyventojai.

„Įvykus avarijai atominėje elektrinėje Lietuvos gyventojai būtų informuoti trumpaisiais pranešimais į mobiliuosius telefonus ir sirenų kauksmu, o vėliau per radiją ir televiziją gautų tikslią informaciją ir patarimus, kaip elgtis“, – atsakyme tv3.lt rašė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos valdybos Gyventojų apsaugos organizavimo skyriaus vyriausioji specialistė Ieva Gatelytė.

REKLAMA

Sulaukę tokio pranešimo, gyventojai privalo atlikti tris veiksmus: eiti į vidų, likti patalpų viduje ir sekti informaciją. Pranešimuose bus nurodoma, ar gyventojai turi ruoštis evakuacijai, vartoti kalio jodido preparatus, naudoti kvėpavimo takų apsaugas.

Vis dėlto, įvykus avarijai, būtų evakuojami tik 30 km spinduliu nuo Astravo AE gyvenantys asmenys.

„Astravo pratybos“ (nuotr. Bronius Jablonskas)

Kaip pasiruošti iš anksto

I. Gatelytė pateikia penkis patarimus, kaip gyventojai gali iš anksto pasiruošti galimai avarijai Astravo AE.

1. Pasiruoškite maisto ir vandens atsargų trims paroms, jei būtų rekomenduojama slėptis namuose;

2. Norėdami gauti laiku ir konkrečią informaciją apie jūsų gyvenamojoje vietoje galintį kilti pavojų, nusistatykite savo telefonus taip, kad gautumėte perspėjimo pranešimus;

3. Įsigykite respiratorių arba dujokaukę, stabiliojo kalio jodido tablečių visiems šeimos nariams (jei jų negavote pagal gyvenamąją vietą), jų galite teirautis vaistinėse;

4. Pasirenkite „Šeimos planą“;

5. Jeigu gyvenate 30 km spinduliu nuo Baltarusijos arba Ignalinos atominių elektrinių, pasiruoškite evakavimui. Rekomenduojamas daiktų sąrašas pateikiamas čia. Gyventojai, įsikūrę 5 km spinduliu apie atominę elektrinę, būtų evakuoti vos tik kiltų avarijos grėsmė, nesvarbu, ar avarija tikrai įvyks, ar pavyks jos išvengti.

Jei gyvenate 30–100 km spinduliu nuo atominės elektrinės, gali prireikti laikinai persikelti į kitą gyvenamąją vietą. Savo gyvenamosios vietos atstumą iki Baltarusijos arba Ignalinos atominių elektrinių galite nusistatyti čia.

Daugiau ir išsamesnės informacijos apie pasirengimą branduolinei avarijai gyventojai gali rasti Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainėje www.lt72.lt (skiltyje „Kaip elgtis, jei atsitiktų avarija atominėje elektrinėje?“).

Radiacijos ženklas

Jodo tabletes – prieš ir po avarijos

I. Gatelytė pabrėžia, kad kalio jodido tabletes galima vartoti tik Sveikatos apsaugos ministerijai rekomendavus. Vis dėlto jas rekomenduojama vartoti likus mažiau nei parai iki galimos apšvitos ir netrukus po jos.

„Kalio jodido tabletes rekomenduojama vartoti likus mažiau kaip 24 valandoms iki galimos apšvitos jodo radionuklidais ir praėjus 2 valandoms nuo apšvitos jodo radionuklidais pradžios. Skydliaukės blokavimas jodu dar yra veiksmingas praėjus 8 valandoms nuo apšvitos jodo radionuklidais pradžios“, – nurodė I. Gatelytė.

Valstybiniame gyventojų apsaugos plane branduolinės avarijos atveju numatyta, kad stabiliojo jodo preparatais valstybės lėšomis aprūpinami gyvenantys ne toliau kaip 100 km atstumu nuo atominių elektrinių. 

Kitoje šalies teritorijoje esantys gyventojai prireikus vartoja stabiliojo jodo preparatus, kuriuos įsigyja vaistinėse ir juos naudoja avarijos atveju pagal Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas. 

„Astravo pratybos“ (nuotr. Bronius Jablonskas)

Gyventojai turi prisiminti, kaip elgtis

Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė pripažįsta, kad ruošiantis paleisti Astravo AE Lietuvai kyla didelė grėsmė, nes elektrinė – prie pat Lietuvos sienos. Ministrė teigia, kad visos Lietuvos savivaldybės turi ruoštis galimai branduolinei nelaimei, o gyventojai – žinoti, kaip elgtis nelaimės atveju.

„Mes visi kartu privalome būti pasirengę galimiems incidentams, galimoms avarijoms ir gebėti reaguoti darniai toje situacijoje, kokia galėtų įvykti“, – žurnalistams kalbėjo R. Tamašunienė.

Jos teigimu, šiuo metu vertinamas savivaldybių pasirengimas galimoms Astravo AE keliamoms grėsmėms.

„Atskleista nemažai spragų, įvertinus savivaldybių, kurios yra 30 km zonoje, pasiruošimą. Tai Vilniaus rajonas, Švenčionių savivaldybė. Taip pat savivaldybės, priklausančios 100 km nuo atominės elektrinės zonai, jų pasirengimas. Nuspręsta didesnį dėmesį skirti visoms Lietuvos savivaldybėms, kadangi maisto, vandens užterštumas laikomas 300 km spinduliu nuo atominės elektrinės“, – pažymėjo ministrė.

Asmenims, gyvenantiems 30 km spinduliu nuo Astravo AE, jau išdalintos jodo tabletės. R. Tamašunienė akcentavo, kad kiekvienas gyventojas turėtų susipažinti, kaip elgtis branduolinės avarijos atveju.

„Verta priminti, kad visi mes privalome bent kartą artimiausiomis dienomis atsiversti puslapį LT72.lt. Kiekvienas iš mūsų turi paskaityti, kaip elgtis per tas tris kertines paras, esant branduolinei avarijai. Svarbiausi trys yra veiksmai – kuo trumpiau būti radioaktyviomis medžiagomis užterštoje vietovėje, stengtis neįkvėpti tų medžiagų ir taip pat vėliau būti kuo toliau nuo šaltinių, nuo užterštos teritorijos“, – priminė R. Tamašunienė.

Rita Tamašunienė

Ne visos savivaldybės atsakingai žiūri į grėsmę

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Saulius Greičius pažymi, kad nėra vieno apibūdinimo, jog visos šalies savivaldybės yra vienodai pasirengusios galimai branduolinei nelaimei.

„Pasirengimo lygis yra tikrai ne visiškai vienodas. Jis nėra nei labai geras, nei labai blogas. Susidaro įspūdis, kad savivaldybės ne visiškai realiai vertina tą pavojų ir tikisi, kad jo nebus, o jam įvykus visą atsakomybę prisiims centrinė valdžia“, – žurnalistams sakė S. Greičius.

Jo teigimu, daugeliu atveju savivaldybės grėsmes ir galimus gelbėjimosi būdus apsvarstė teoriniu lygmeniu.

„Skaičiuojama ir viskas tikrinama pagal sumodeliuota blogiausią scenarijų, tačiau niekas nežino, koks tas scenarijus įvyktų. Ar mes gautume informaciją prieš keletą valandų, kad sutriko technologinis procesas ir galimas kažkuris radioaktyvių medžiagų išmetimas, ar mes sužinotume tik įvykus avarijai“, – sakė S. Greičius.

Kaip teigia I. Gatelytė, dauguma savivaldybių neplanuoja lėšų pasirengimo branduolinėms ir radiologinėms avarijoms trūkumams šalinti.

„Taip pat reikalinga metodinė pagalba rengiant detaliuosius evakavimo planus, ekstremaliųjų situacijų valdymo planus, reikalingas kolektyvinės apsaugos statinių aprūpinimas būtinomis priemonėmis, pavyzdžiui, čiužiniais, gultais ir pan.“, – rašė I. Gatelytė.

„Fiziškai įjungti“ planuojama rugpjūčio pradžioje

„Rosatom“ planuoja rugpjūčio pradžioje fiziškai įjungti Astravo AE, pareiškė Baltarusijos branduolinę jėgainę netoli Lietuvos valstybinės sienos statančios Rusijos valstybinės branduolinės energetikos korporacijos vadovas. Elektrinės eksploatacija prasidės 2021 m. pirmąjį ketvirtį, praneša TASS.

„Kalbant apie pagrindines naujienas užsienio statybos projektuose, norėčiau paminėti Baltarusiją, kur mes aktyviai dirbame siekdami gauti leidimą fiziniam [AE] įjungimui, kuris, pagal mūsų planus, įvyks pirmosiomis rugpjūčio dienomis“, – pareiškė Aleksejus Lichačiovas vaizdo kreipimesi, kuris buvo paskelbtas įmonės svetainėje.

Atominė elektrinė, turėsianti du rusiško VVER projekto reaktorius, kurių kiekvieno galia – 1200 megavatų, statoma Gardino srityje už maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus ir mažiau nei 30 kilometrų nuo Lietuvos sienos.

Baltarusijos energetikos ministerija anksčiau skelbė, jog pirmąjį atominės elektrinės reaktorių planuojama pradėti eksploatuoti 2020 metais, o antrąjį – 2021-aisiais.

Lietuva yra didžiausia Baltarusijoje statomos elektrinės kritikė ir yra pasiryžusi boikotuoti jos elektros patekimą į rinką. Tuo tarpu Minskas atmeta Vilniaus priekaištus dėl saugumo reikalavimų nepaisymo.


Rašyti komentarą...
D
Dangutė
2020-07-31 16:51:11
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ar ne per didelės baimės akys ? Buvo Ignalinoje tokia elektrinė ir nieko, visi lietuviai gyveno, turėjo savo elektrą ir niekas nekėlė panikos. Baikit gąsdinti žmones, vien tik nuo koronos jau bloga darosi
Atsakyti
-6

A
Aja
2020-07-31 18:07:03
Pranešti apie netinkamą komentarą
tai ne kaukes o dujokaukes pardavinėkit ir dar garsiau rėkit nei apie koroną . Kur žurnalistai? čia neduoda pinigų?
Atsakyti
-1

C
Ciburekas
2020-07-31 17:04:04
Pranešti apie netinkamą komentarą
Gal Lanzberginiai sik į triusiku kad reiks nešti plunksnas palikę turtus avarijos atžvilgiu
Atsakyti
-6

SKAITYTI KOMENTARUS (18)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų