Skuba kirto per kišenę: už apsaugos priemones teko pakloti ir 4 kartus daugiau 

Neseniai Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) paskelbė oficialias išvadas, kad prasidėjus koronaviruso pandemijai, šalies įstaigos delsė pradėti apsaugos priemonių viešuosius pirkimus, mat buvo teigiama, jog valstybės rezerve jų yra pakankamai. Negana to, kai kurių priemonių buvo įsigyta net už 4 kartus didesnę kainą. Kol gydymo įstaigų vadovai ir savivaldybės skundžiasi tvyrojusiu chaosu, Sveikatos apsaugos ministerija teisinasi, kad tokiai pandemijai buvo nepasiruošusi ne viena valstybė.

Medicininė kaukė (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)

Kaip nurodoma ataskaitoje, pandemijos metu apsaugos priemonėms buvo išleista 84,4 mln. eurų, sudaryta 1 241 sutartis su 342 tiekėjais.

Pabrėžiama, kad laiku negavus reikiamų apsaugos priemonių, pirkimai buvo vykdyti skubotai, ne visais atvejais užtikrintas tiekėjų atrankos skaidrumas ir racionalumas.

Trūko centralizuotų sprendimų dėl priemonių įsigijimo, stigo organizacijoms laiko ir priemonių įsitikinti, ar tiekėjų siūloma produkcija atitinka keliamus reikalavimus. Negana to, pasirodo, už kai kurias priemones teko permokėti ir keturis kartus. 

REKLAMA

Ne visų priemonių poreikį numatė

Anot VPT laikinosios vadovės Jovitos Petkuvienės, išanalizavus atskirų prekių grupių įkainius skirtingais mėnesiais, matoma, kad kai kurios prekės tikrai pabrango, bet kitų kainų augimo nesimatė.

„Dėl kainų išaugimo – tuo metu tai buvo bendros pasaulinės tendencijos rinkoje. Tą galėjome matyti ir mes, buitiniai pirkėjai, kad kainos tada stipriai išaugo, nei kad būtume mokėję gruodį ar sausį“, – portalui sakė ji.

Pavyzdžiui, apsauginiai chalatai sausį buvo pirkti už beveik 13 eurų, nors vasarį jų kaina nesiekė 2 eurų. Tuo metu nors apsauginiai kombinezonai vasario mėnesį kainavo daugiau nei 3,5 euro, kovą jų kaina išaugo beveik iki 20 eurų, o balandį ir gegužę sumažėjo iki 13 eurų. Veido kaukių/respiratorių vidutinė kaina, vasario mėnesį siekusi virš 16 eurų, gegužę nukrito iki 1,72 eurų.

Medicininės kaukės

Taigi, pašnekovės teigimu, akivaizdu, kad rezervą pildžius anksčiau kaina būtų buvusi mažesnė ir išleisti būtų reikėję mažiau.

„Visgi reikia nepamiršti, kad visuotinė pandemija į Europą atklydo po didelės pertraukos, tai, panašu, kad tam tikrų priemonių būtinybės ar kiekio, kiek jų galėtų reikėti, gal ir buvo sunku įvertinti. 

Pavyzdžiui, tie patys apsauginiai kombinezonai. Turbūt niekada jų tiek ir nereikėjo, tad jų rezerve ir negalėjo būti. Bet tokių dalykų kaip kaukės, respiratoriai, galėjo būti, juo labiau tai svarbu ir pašonėje turint Astravo atominę elektrinę“, –  aiškino J. Petkuvienė.

Kai kurios įstaigos iš rezervo nieko negavo

Vilniaus miesto savivaldybė neslėpė, kad pirmosiomis karantino dienomis pirkimai buvo vykdomi skubos tvarka, maksimaliai laikantis Viešųjų pirkimų įstatymo bei Mažos vertės tvarkos aprašo reikalavimų, tačiau kai kurioms prekėms nebuvo gauta konkurencingų pasiūlymų. 

Nors pavaldžios asmens sveikatos priežiūros įstaigos karantino pradžioje turėjo tam tikrą einamųjų įprastinės veiklos poreikiams reikalingų asmens apsaugos priemonių rezervą, tačiau specifinių Covid-19 reikalingų priemonių su atitinkamais apsaugos lygmenimis valstybės rezerve nebuvo.

„Dalis asmens sveikatos priežiūros įstaigų informaciją apie rezervą iš SAM gavo, tačiau buvo dalis įstaigų, negavusių tokios informacijos. Taip pat ir asmens apsaugos priemonėmis iš valstybės rezervo Sveikatos priežiūros įstaigos buvo aprūpintos skirtingai. 

Koronavirusas plinta

Dalis įstaigų gavo minimalų priemonių kiekį iš valstybės rezervo pirmą karantino savaitę. Kai kurios įstaigos iš valstybės rezervo buvo aprūpinamos periodiškai. Tačiau kai kurios įstaigos pirmąsias priemones iš valstybės rezervo pradėjo gauti praėjus maždaug 3-4 savaitėms nuo karantino pradžios, kai SAM gavo naujai nupirktas asmens apsaugos priemonių siuntas“, – komentavo savivaldybės atstovė.

Vis dėlto kai kurios įstaigos negavo jokių asmens apsaugos priemonių iš rezervo.  Matydama tokią prastą situaciją savivaldybė kreipėsi pagalbos ir į gyventojus.

„Tuo metu iš medicinos įstaigų savivaldybę pasiekdavo žinios apie vos pusdieniui ar dienai užteksiančias priemones, tad buvo laukiamas bet koks, net kukliausias, šių priemonių kiekis, kol iš užsienio atvyks užsakytos priemonės“, – primenama atsakyme portalui. 

Šiuo metu savivaldybei pavaldžios asmens sveikatos priežiūros įstaigos turi sukaupę rezervą skirtingam laikotarpiui, vidutiniškai 2 mėnesiams.

Privalo rūpintis rezervu

Viena iš COVID-19 pacientų priežiūrai paskirtų įstaigų – Kauno klinikinė ligoninė teigė, kad visada privalo būti pasiruošusi epidemiologiniams atvejams, nes vienas iš įstaigos profilių yra infekcinės ligos. O tam būtina nuolat turėti apsaugos priemonių rezervą. 

„Pirmas įtariamas dėl koronaviruso pacientas (diagnozė nepasitvirtino) pas mus paguldytas dar sausio pabaigoje, kai Europoje ši pandemija nebuvo išplitusi. Tuo metu personalas naudojo visas reikiamas tokiems atvejams apsaugos priemones (vienam pacientui per parą jų panaudojama iki 6 komplektų). 

Kauno klinikinė ligoninė

Būdami viena iš atraminių ligoninių kovoje su COVID-19 nuolat vykdėme viešuosius pirkimus, vadovaudamiesi techninių specifikacijų ir geriausios kainos kriterijais, naudojome ir kaupėme apsaugos priemonių atsargas, daug jų gaudavome iš Sveikatos apsaugos ministerijos, taip pat iš įvairių organizacijų kaip paramą“, – sakė ligoninė atstovas Saulius Tvirbutas.

Jis pridūrė, kad apsaugos priemonės naudojamos ir dabar, nes ligoninėje vis dar gydomi keli COVID-19 sergančius pacientus.

„Taip pat įvairaus lygio apsaugos priemonės prevenciškai naudojamos ir kituose padaliniuose, nes koronaviruso grėsmė išlikusi. Džiaugiamės, kad išvengėme didelių, paralyžiuojančių darbą židinių, iki šiol nėra susirgęs nė vienas infekcinių ligų gydytojas“, – kalbėjo S. Tvirbutas.

Jis pabrėžė, kad ligoninė turi sukaupusi gana didelį priemonių rezervą, jį nuolat peržiūrime, toliau vykdome prikimus pagal poreikį. 

Priemonių kainos ženkliai kilo

Respublikinė Panevėžio ligoninė taip pat informavo iš anksto pradėjusi ruoštis galimam koronavirusinės ligos išplitimui. Įstaiga turėjo ilgalaikes asmens apsaugos priemonių įsigijimo iš įvairių tiekėjų sutartis, pagal kurias pirko šias priemones.

„Prasidėjus pandemijai ir karantino laikotarpiui, ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, buvo aiškiai juntama problema – visiems katastrofiškai trūko asmens apsaugos priemonių. Tai pajutę kai kurie verslininkai nutraukė šių priemonių tiekimo sutartis, o kiti – ženkliai pakėlė šių priemonių kainas. 

Mūsų ligoninė, kaip ir kitos šalies gydymo įstaigos, iš valstybės rezervo gaudavo tam tikrus kiekius asmens apsaugos priemonių. Buvo aišku, kad tolesnio pandemijos plitimo atveju, gydymo įstaigose sukauptų ir iš valstybės rezervo gaunamų priemonių kiekiai gali nebetenkinti gydymo įstaigų poreikių. Didžiosios šalies gydymo įstaigos ėmėsi iniciatyvos ir ieškojo galimybės, kaip, beje, ir visas pasaulis, palankiomis sąlygomis ir adekvačia kaina įsigyti šių priemonių“, – informavo ligoninės atstovas Vytautas Riaubiškis.

Šiuo metu Respublikinė Panevėžio ligoninė yra sukaupusi asmens apsaugos priemonių rezervą 3-4 mėnesiams, kuris nuolat yra pildomas. 

Tokios krizės nesitikėjo

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos patarėjos Linos Bušinskaitės teigimu, dar prieš pandemiją apsaugos priemonių tikrai turėta pakankamai, tačiau vėliau jų trūko visame pasaulyje.

„Valstybės rezervas dar iki koronaviruso epidemijos buvo atnaujintas ir aprūpintas apsaugos priemonėmis įprastais kiekiais, kokių mums paprastai užtenka tam, kad valdytume epidemiologinę situaciją ir galimus ligų protrūkius. 

Visgi koronavirusas sukėlė tokią krizę, kokią sunku buvo įsivaizduoti, ir apsaugos priemonių trūkumas pasireiškė visose valstybėse visame pasaulyje, kurios susidūrė su šiuo virusu. Po Antrojo pasaulinio karo nei viena valstybė nekaupė tokių rezervų, kokių užtektų tokio masto krizei“, – komentavo ji.

Ji pabrėžė, kad su šia problema susidūrė visos pasaulio šalys, ne vien Lietuva. Be to, dėl asmens apsaugos priemonių tarptautinėse rinkose vyko arši kova.

Ministro patarėja Lina Bušinskaitė – Šriubėnė (nuotr. Justinio Auškelio/Fotodiena.lt)

„Tad labai svarbu, kad Lietuvai pavyko jų įsigyti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio rinkose. Prasidėjus pandemijai ir toliau buvo pildomas valstybės rezervas sudarant sutartis su tiekėjais. 

Svarbu paminėti ir tai, kad tuo metu, kai asmens apsaugos priemonės, skirtos medikams, jau keliavo iš užsienio, kai kurie mūsų šalies rinkos dalyviai tik tada persiorientavo, kad galėtų gamybos pajėgumus nukreipti apsaugos priemonių gamybai, kurios reikalingos kovojant su minėtu virusu.  

Tad tuo metu išnaudojome visas įmanomas galimybes, kad galėtume pildyti turimus rezervus ir lygiagrečiai aprūpinti priemonėmis gydymo įstaigose dirbančius mediku“, – rašoma portalui atsiųstame komentare. 

L. Bušinskaitė priminė, kad epidemijai įsibėgėjus ir paskelbus ekstremalią situaciją, įsigaliojo pagreitintos pirkimų procedūros:

„Tai yra natūralu, nes delsimas būtų kainavęs daugiau žmonių gyvybių. Siuntas pagal pirkimus, darytus karantino metu, gauname iki šiol.“

Sukosi, kaip mokėjo

Portalas tv3.lt primena, kad ne mažiau pasimetusios dėl apsaugos priemonių įsigijimo buvo ir ne kovai su COVID-19 paskirtos ligoninės. 

Ypač rajoninių ligoninių vadovai apgailestavo, kad paskelbus karantiną įstaigos buvo paliktos nežinioje – trūko apsaugos, dezinfekcinių priemonių, taigi kiekviena sukosi, kaip mokėjo.

„Įstaigos buvo paliktos vienos be jokio metodinio reguliavimo. Pildėme atsargas pagal savo supratimą, matymą ir patirtį. Visi skirtingai ir dažnai chaotiškai, nes gąsdinimai ir spaudimas dėl „tinkamo pasiruošimo“ buvo nerealiai didelis“, – sakė Lietuvos rajoninių ligoninių asociacijos vadovas Vygantas Sudaris.

Audrius Klišonis

Kaip portalui yra pastebėjęs Plungės rajono meras Audrius Klišonis, jei įstaigos kažkokius kiekius apsaugos priemonių ir turėjo, per trumpą laiką jų reikėjo įsigyti 10 kartų didesnius kiekius. 

Kartu jis atkreipė dėmesį, kad savivaldybėms ir gydymo įstaigoms susigrąžinti COVID-19 pandemijos metu patirtas išlaidas gali būti sudėtinga.

„Nesvarbu, ar bent vienas asmuo buvo gydytas toje įstaigoje, tačiau atitinkami apsaugos lygiai pagal paslaugų pobūdį turėjo būti taikomi. Bet šiems dalykams papildomų lėšų visai nebuvo skirta“, – priminė jis.

A. Klišonis pabrėžė, kad minėtuosius apsaugos lygius ministerija nustatė tik prasidėjus epidemijai, juo labiau ir PSO didžiausias prioritetas buvo akcentuojamas lėtinėms neinfekcinėms ligoms.

REKLAMA

Valstybės rezervas – ne sandėlis

Anot L. Bušinskaitės, pasibaigus karantinui apsaugos priemonės ir toliau yra perkamos, tik dabar jau pagal įprastas procedūras. 

„Šiuo metu ir toliau yra kaupiamas valstybinis asmens apsaugos priemonių rezervas, kuriame esančių kai kurių priemonių užtektų trims mėnesiams naudojant nepertraukiamai“, – komentavo ji. 

Kartu SAM atstovė priminė, kad gydymo įstaigoms dar gegužės pradžioje buvo pranešta, kad nuo birželio 1 d. jos nebegaus apsaugos priemonių iš valstybės rezervo, ir jos turinčios kaupti atsargas savarankiškai.

Išskirtiniai kadrai iš Santaros klinikų intensyvios terapijos skyriaus ir medikų pasakojimai

„Valstybės rezervas nėra sandėlis, kuris turi aprūpinti visus gydymo įstaigų darbuotojus kasdienėmis apsaugos priemonėmis. Tai užtikrinti privalo pačios gydymo įstaigos, bet, panašu, kad ne visos buvo tinkamai pasiruošusios“, – konstatavo ji.

Savo ruožtu J. Petkuvienė pastebėjo, kad jau gegužės mėnesiais matomas labai didelis kainų kritimas. Tačiau didžiausią nerimą jai kelia pasigirstantys norai rudenį, jei ateitų antra banga, vėl vykdyti neskelbiamas derybas.

„Juk tai jau nebus ta netikėta aplinkybė, tai jau dabar reikia vykdyti, skelbti pirkimus, laiko tam dar yra. Galima sudaryti ir preliminarias sutartis, kad jei ko reikėtų, būtų galima procedūras įsivykdyti anksčiau. Norėtųsi, kad ši ataskaita būtų kaip pamoka, kad pasižiūrėtume, kur klydome ir daugiau to nekartotume“, – sakė ji.


Rašyti komentarą...
S
Sigis
2020-07-03 10:37:42
Pranešti apie netinkamą komentarą
Skubėjimas visuomet veda link klaidų.O kur galvos lietuviškos? Reformose? Po muštynių- kumščiais nemojuojama.
Atsakyti
0

V
Vilimantas
2020-07-03 13:07:18
Pranešti apie netinkamą komentarą
"Ponai"valdžiažmogiai,ar žinote kas praturtėja suiručių,karų ir visokių nelaimių metu ?
Atsakyti
0

S
Skaitytojas
2020-07-03 17:03:04
Pranešti apie netinkamą komentarą
Gerai cia hebryte praplove pinigeliu
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (5)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų