apsaugos priemonės

Prezervatyvai yra lengvai prieinama apsaugos priemonė, juos lengva naudoti ir tai – dažniausiai pasirenkamas apsaugos būdas. Tačiau prezervatyvų naudojimas 100 proc. neapsaugo nuo neplanuoto nėštumo. Jei prezervatyvai dėvimi tinkamai, pagal visas instrukcijas, jie puikiai padeda apsisaugoti nuo lytiškai plintančių ligų ir nėštumo, rašo timesofindia.indiatimes.com. Pažymėtina, kad, kaip teigiama, prezervatyvai 98 proc.

Vis dažniau pasirodant informacijai apie įvairius užpuolimus gatvėse ir siaučiančius prie nepilnamečių priekabiaujančius iškrypėlius, kyla baimė ir klausimas, ką vertėtų žinoti ir kaip apsiginti, patekus į tokią situaciją. Savigynos specialistas, „Savigynos akademijos“ vadovas Žilvinas Šriubša naujienų portalui tv3.lt pasakojo pastebintis išaugusį visuomenės susidomėjimą savigynos kursais. „Lyginant su praeitais metais, susidomėjimas padidėjo maždaug tris kartus.

Įtarimai dingusiųjų medicinos apsaugos priemonių iš Kinijos byloje vis dar niekam nepareikšti, BNS informavo Generalinė prokuratūra. Jos teigimu, šiuo metu tyrime atliekami „numatyti procesiniai veiksmai“. Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl didelės vertės svetimo turto vagystės, už tai gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Sveikatos apsaugos ministerija balandį pranešė, jog kreipėsi į teisėsaugą dėl apsaugos priemonių trūkumo.

Apie tai, kad iš didžiulės apsaugos priemonių siuntos už 24 mln. eurų ne viskas pasiekė medikus, žinota dar pernai vasarą, pirmadienį skelbia LRT Tyrimų skyrius. LRT turimi dokumentai taip pat rodo, priemones iš Kinijos užsakęs Ekstremalių sveikatai situacijų centras pagal tiekėjų pageidavimus taisė sąskaitas, kad sumos ir kiekiai atitiktų sutartį. Kur dingo prekės beveik už milijoną eurų, šiuo metu tiria teisėsauga.

Darbo saugos priemonių pardavėjai perspėja, 4 iš 5 Lietuvoje parduodamų respiratorių gali būti padirbti. Įtartinų veidą ir nosį dengiančių apsaugos priemonių galima rasti ir dalyje šalies vaistinių. Iš Kinijos į Lietuvą respiratoriai dažnai atkeliauja su padirbtais dokumentais. Kaip atskirti tikrą gyvybę išgelbėti galinčią priemonę nuo klastotės? Sostinėje grožio saloną turintis vilnietis Vytautas Vyriausybei atlaisvinus karantiną dirbti vėl pradėjo vasario viduryje.

Koronaviruso situacija Lietuvoje prastėja. Beveik kasdien fiksuojama virš 1 tūkst. naujų COVID-19 atvejų. Kalbama, kad ligoninių skyriai vėl pilni virusu užsikrėtusių pacientų. Antradienį Vilniaus miesto klinikinė ligoninė savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo įrašu, kuriuo prašo visuomenės pagalbos. Pranešama, kad apsaugos priemonių rezervai jau beveik išseko.

Siekiant apsaugoti odontologus nuo užsikrėtimo koronavirusu, pacientai netrukus gali būti paprašyti dėvėti atvirus šalmus, kurie sugauna visus lašelius, nešiojančius virusą. Niujorko Kornelio universiteto ekspertų sukurti vienkartiniai, skaidrūs šalmai yra prijungti prie siurblio, kuris sukuria atvirkštinį oro srautą aplink galvą. Tai užtikrina visų potencialiai virusą nešiojančių lašelių įstrigimą oro sraute, patenkančiame pro burnos angą, ir negalėjimą pabėgti iš šalmo.

Medicininės kaukės, respiratoriai, medžiaginės kaukės ar tampri kaklajuostė? Įsigaliojus nurodymui privalomai viešose vietose dėvėti veidą dengiančias kaukes, nusprendėme pasižiūrėti į mokslininkų tyrimus, kokios gi kaukės tinkamiausios kasdieniam nešiojimui. Turbūt daugelis dar pamenate, kaip pačioje koronaviruso pandemijos pradžioje ne tik mūsų sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, bet ir Pasaulio sveikatos organizacija abejojo kaukių nauda, dabar viskas kardinaliai pasikeitė.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė, kad asmens apsaugos priemonių aprūpinimui rinkėjams ir komisijos nariams liepos mėnesį buvo skirta 1,6 mln. eurų. Tik prasidėjus išankstiniam balsavimui paaiškėjo, kad rinkimų apygardose tragiškai trūksta asmens apsaugos priemonių, todėl paskutinę minutę Vyriausioji rinkimų komisija ir SAM susigriebė „gesinti gaisrus“ ir papildomai dalinti apsaugos komplektus. Penktadienį prasidėjo balsavimas namuose.