Sukčiai lobsta iš patiklių lietuvių: senos schemos iki šiol pelningos

Pastarosiomis savaitėmis kriminalinėse paraštėse sumirgėjo pranešimai apie tūkstančius eurų praradusius „Smart ID“ vartotojus. Žmonėms pakanka paspausti atsiųstą neaiškią nuorodą ir jie praktiškai įteikia raktą nuo savo turto tiesiai sukčiams į rankas, kurie iškart imasi darbo.

Sukčiavimo atvejai (nuotr. stop kadras)

Taip vienas vilnietis prarado 4 tūkst. eurų. Iš kitų nukentėjusiųjų sąskaitų pavogta 3 tūkst. eurų ar vos kiek mažesnės pinigų sumos. Lietuvoje sukčiai dviračio neišradinėja. Apgaulei naudojami laiko patikrinti metodai. Keičiasi tik detalės – šiuo atveju siunčiamas pasiūlymas „atnaujinti Smart ID profilį.“

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) komunikacijos vadovė Valerija Kiguolienė įvardijo penkias populiariausias sukčiavimo schemas, kurios iki šiol veiksmai sukčiams padeda tuštinti budrumą praradusių lietuvių kišenes.

Duomenų vagystės

Tai yra vadinamasis „fišingas“ arba sukčiavimas, siekiant neteisėtai įgyti konfidencialius duomenis – viena iš dažniausiai pasitaikančių sukčiavimo formų. Pasitelkę elektroninį paštą, SMS žinutes, skambučius telefonu, sukčiai apsimeta žinomų ir teisėtai veikiančių organizacijų atstovais – pavyzdžiui, teisėsaugos pareigūnais ar bankininkais, – ir siekia išvilioti asmeninius prisijungimo prie interneto bankininkystės duomenis.

REKLAMA

„Labai apdairiai vertinkite bet kokią iš nepažįstamo asmens gautą užklausą ar pasiūlymą. Nepamirškite pagrindinės rekomendacijos – niekam ir niekada neatskleisti savo asmeninių prisijungimo prie interneto banko duomenų“, – kaip apsisaugoti pataria V. Kiguolienė.

Investicinis sukčiavimas

Greičiausia, daugelis esate sulaukęs netikėtų skambučių iš dažniausiai rusų kalba „investavimo ekspertais“ prisistatančių nepažįstamųjų. Įžūliai bendraujantys pašnekovai dažniausiai pasiūlo „investuoti“ į auksą ar naftą, mini tam esą išskirtinai palankią ekonominę situaciją.

Anot V. Kiguolienė, geros reputacijos investavimo ekspertai nesiūlo savo paslaugų skambinėdami nepažįstamiems asmenims:

„Tad tokius skambučius geriausia iškart atmesti. Jeigu vis dėlto tęsite pokalbį, nepaisykite pašnekovo spaudimo, kurį tikrai pajusite, nebijokite pasirodyti nemandagūs, nesileiskite įkalbinėjami parsisiųsti kompiuterines programas. Labai svarbu – jeigu kartą jau esate susigundę apgaule, nepamirškite, kad su sukčiavimu gali tekti susidurti ir ateityje.“

Verslo sukčiavimai

Kitas populiarus sukčiavimo modelis – netikras įmonės vadovas, suklastotos sąskaitos faktūros. Norėdami apsimesti įmonės vadovu arba klastodami sąskaitą faktūrą, sukčiai būna iš anksto išsiaiškinę įmonės struktūrą ir procesus, neretai – ir susipažinę su vidine korespondencija. Jie pasirūpina, kad laiškai ir bendravimas būtų kuo labiau įtikinami ir paskatina auką pervesti įmonės lėšas į neva patikimo partnerio, o iš tiesų – sukčių sąskaitą.

„Šiose situacijose gali padėti aiškūs nuoseklūs vidiniai procesai. Sukurkite patikros tvarką el. p. teikiamiems mokėjimo prašymams. Tai gali būti keturių akių principas, būtinas kontrolinis skambutis įgaliotam kontaktiniam asmeniui. Mokėjimams, kurie viršija nustatytą limitą, įdiekite papildomą sąskaitos numerio ir gavėjo patikrinimo papildomą procedūrą.

Venkite per didelio detalumo, viešindami įmonės veiklą – nesidalinkite informacija apie vidinius procesus ir tvarką. Atnaujinkite antivirusines programas ir pan. technines apsaugos priemones“, – patarimus dalijo LBA komunikacijos vadovė.

Sukčiavimas siūlant prekes

Ketvirtas sukčiavimo modelis – prabangių prekės ženklų gaminiai juokingai maža kaina. Taip pat negirdėtos e-parduotuvės su rėksmingomis reklamomis. Tai yra tipiniai atvejai. Atsiskaityti dažniausiai būtų prašoma išankstiniu pavedimu. Tuo metu tikėtis apskritai gauti prekę, juolab – tokią, kokia žadėta, būtų naivu.

Anot V. Kiguolienės, jeigu pasiūlymas skamba per daug gerai, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra: „Būtinai pasitikrinkite informaciją ir nepasikliaukite įžūlia reklama, ypač – reikalaujančia pasinaudoti pasiūlymu čia ir dabar.“

Romantinės apgavystės

Sukčiai dažnai siekia pasipelnyti manipuliuodami žmogiškomis emocijomis ir jausmais. Atvejai, kai naujasis susirašinėjimo draugas užsienietis prisistato slaptoje misijoje tarnaujančiu kariu ir po kurio laiko paprašo „nedidelės“ paslaugos – pavyzdžiui, sumokėti muitą už jo daiktų pristatymą, atlikti kitokį pavedimą, susijusį su finansais, – nėra reti ir Lietuvoje.

Keblesniais atvejais virtualūs įsimylėjėliai pasitikėjimui sustiprinti būna sudarę „santuoką“ tokią paslaugą teikiančiose interneto svetainėse. Paaiškėjus tiesai, situacija būna ypač skaudi, nes romantiniai sukčiai dažniausiai negaili laiko įdirbiui: bendravimas su potencialia auka gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių.

LBA atstovė atkreipia dėmesį, kad bendrauti internetu – puiku, tačiau privalu saugotis prašymų pervesti pinigų: „Taip pat neteikite savo mokėjimo kortelių, interneto bankininkystės duomenų, asmens dokumentų kopijų, šiukštu nedarykite pavedimų kito asmens vardu. Iš pažiūros nekaltas veiksmas gali paversti jus pinigų plovimo schemos dalimi, o pinigų plovimas yra nusikaltimas. Nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.“

Daugiau praktinių patarimų

Visą elektroniniais kanalais bei telefonu gaunamą informaciją svarbu kritiškai įvertinti atsakant sau į kelis klausimus.

Su kuo aš bendrauju? Griežtai nepasitikėkite gauta informacija, jei ši telefoną ar elektroninio pašto dėžutę pasiekė ne kaip atsakas į jūsų teiktą užklausą, pavyzdžiui, pateiktą oficialiu banko klientų aptarnavimo skyriaus adresu. Jeigu sulaukėte laiško su neįprastu pasiūlymu, prašymu iš nežinomo adresato, būkite ypač atsargūs. O jeigu šis prisistato žinomos įmonės, tarnybos ar kitokios institucijos atstovu, atsiprašę baikite pokalbį bei suradę nurodytos organizacijos reikalingus kontaktus internete, patys pasiskambinkite ir pasitikslinkite, ar ten dirba toks asmuo ir ar jo aprašytos aplinkybės, dėl kurių esą su jumis buvo susisiekta, yra tikros.

Ar mane bandoma paveikti emociškai? Istorija apie giminaitį, pakliuvusį į bėdą, vadovu prisistatančio asmens reikalavimas pervesti įmonės pinigus, pasikartojantys investuoti kviečiančio „vadybininko“ skambučiai, naujo interneto bičiulio ar bičiulės prašymai padėti susitvarkyti laikinas finansines problemas... Visuose šiuose sukčiavimo scenarijuose pasitelkiamas emocinis spaudimas. Pastebėję jį, kelkite klausimą dėl visos situacijos tikrumo.

Ar naudojuosi oficialiu banko adresu? Lankymasis sukčių sukurtose interneto svetainėse, imituojančiose oficialius finansų paslaugų teikėjų tinklalapius, gali pridaryti bėdų. Į jas viliojama žinutėmis ir laiškais su užuominomis į neva institucijų dokumentus ar dalykines situacijas. Nesinaudokite nuorodomis – patys įrašykite banko ar valstybės institucijos svetainės adresą naršyklėje. Specialistai taip pat rekomenduoja naudotis tik oficialiomis bankų mobiliosiomis programėlėmis – jose integruotas autentiškas el. bankininkystės svetainės adresas.

Ar tvirtinu operaciją, kurią noriu atlikti? Vienas iš populiariausių išmaniųjų įrankių, skirtų prisijungti prie savo interneto banko paskyros – programėle „Smart-ID“. Atsiskaityti ja yra paprasta ir greita, tačiau taip pat būtina nepamiršti, kad tai – ne žaidimas, o prieiga prie jūsų pinigų. Atlikdami mokėjimą, kaskart atidžiai perskaitykite, kokį veiksmą tvirtinate: ekrane parodomas tiek paslaugos pavadinimas, tiek trumpas operacijos aprašymas. Jei nesate tikri, kad jis teisingas, niekada neveskite savo PIN kodo. Taip pat visada patikrinkite, ar telefono ekrane rodomas kontrolinis kodas atitinka kodą, rodomą interneto svetainėje arba bankininkystės lange.

Ar pasiūlymas ne per geras, kad būtų tiesa? Visus itin gerai skambančius pasiūlymus turėtume tikrinti dvigubai. Reklaminiai skydeliai, kviečiantys užsukti į negirdėtas e-parduotuves, siūlančias neva žinomų prekės ženklų gaminius pusvelčiui – vienas iš tokių pavyzdžių. Be to, interneto svetainės dabar labai aktyviai siekia komunikuoti su vartotoju – savo lankytojams siūlo leisti rodyti pranešimus. Tačiau pasitaiko nemažai atvejų, kai svetaines užvaldo ir per jas siųsti pranešimus mėgina sukčiai. Tad naršant internete reikia pasirūpinti antivirusinėmis programomis ir nepamiršti – jeigu pasiūlymas skamba įtartinai gerai, verčiau jį aplenkti.


Rašyti komentarą...
P
Per
2020-07-04 18:45:46
Pranešti apie netinkamą komentarą
prievartą brukami visokie nauji prisijungimo būdai, kurie neapsaugo gyventojo nuo apgavysčių. Tai dabar lai bankai ir kompensuoja tų žmonių, dėl neatsargumo, prarastus pinigus... Man asmeniškai nusibodo Payseros brukama mobilioji programėlė. Esu tiesiog prievartaujama ją įsidiegti. Prisijungiant su slaptažodžiais ir mobiliuoju parašu trukdoma: kartais tenka laukti prisijungimo kodo ir penkias minutes, kurių metu siūloma susikurti programėlę. Mano nuomone, jai yra keli prisijungimo būdai, tai žmogus pats ir pasirenka, kuriuo jis nori naudotis... Taip ir su tuo smart. Bruko visiems per prievartą...
Atsakyti
0

p
patikli
2020-07-04 20:29:43
Pranešti apie netinkamą komentarą
seimo sukčiais patikėjau, nė nesapnavau tokių įvykių, pasėkmės tokios, kad net reabilitacijos reikia
Atsakyti
-2

V
Vitalius
2020-07-05 16:51:16
Pranešti apie netinkamą komentarą
Pritariu patikli.dauguma lietuvos pilieciu semo sukciais patikejo pries rinkimus .dabar vel kartojasi is naujo rudeni rinkimai nepasimaukit ant tos pacios sakos
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (4)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų