Minsko tarptautiniame oro uoste ženklai užrašyti trimis kalbomis: rusų, anglų ir kinų. Man sakė, kad tokiu būdu ne tiek stengiamasi, kad svečiai iš Kinijos jaustųsi patogiai, kiek priminti atvykėliams iš Rusijos, jog net ir jų kuklūs mažesnieji broliai Baltarusijoje turi iš ko rinktis. Užmojis balansuoti tarp dviejų autoritarinių kleptokratijų Baltarusijai gali išdegti. Tačiau kam nors kitiems taip elgtis būtų klaida.

Edwardas Lucasas (nuotr. Fotodiena.lt)

Edwardas Lucasas (nuotr. Fotodiena.lt)

Ką tik grįžau iš Lietuvoje vykusio kasmetinio „Sniego susitikimo“, suteikiančio galimybę pabendrauti saugumo ekspertams ir sprendimus priimantiems asmenims. Į jo programą pirmąkart buvo įtraukta sesija Kinijos klausimais. Aš buvau vienas iš jos vedėjų. Pabrėžiau moralines ir praktines priežastis iš naujo apsvarstyti mūsų požiūrį į Pekino režimą, pademonstruoti solidarumą su jo priekabių aukomis ir aktyviai priešintis jo įtakai.

Viena iš priežasčių – savi interesai. Kiekvienai šaliai, kurių teritorijos patenka į didįjį lanką nuo Norvegijos iki Sakartvelo ir kurios nerimauja dėl Rusijos, reikalinga JAV pagalba. Ir bet koks sakinys su žodžiu „Kinija“ suteikia daugiau galimybių atkreipti dėmesį Vašingtone nei jo neturintys.

REKLAMA

D. Trumpo administracija stengiasi suvaldyti įtampą, kylančią iš jos instinkto veikti vienašališkai („Pirmiausiai – Amerika!“) ir poreikio turėti sąjungininkų. Jungtinės Valstijos per silpnos, kad vienos įstengtų varžyti didėjančią Kinijos skaitmeninę, diplomatinę, ekonominę, ideologinę ir karinę įtaką. Tačiau kartu su kitomis turtingosiomis valstybėmis jos gali suformuoti patikimą koaliciją, pajėgią nustatyti taisykles.

Taigi, sąjungininkės, rodančios, kad yra suinteresuotos padėti JAV tvarkytis su Kinija, padeda taisyti šios administracijos pašlijusius multilateralistinius instinktus. Jos taip pat turi (šiek tiek) didesnę galimybę sulaukti JAV paramos sprendžiant savas problemas.

Be to, Kinija Europos demokratijoms nėra kokia nors tolima grėsmė – ji yra artima ar netgi jau esanti. Mus sukvietę lietuviai tebeniršta dėl gruodį įvykdyto išpuolio prieš šalies švenčiausią religinį memorialą – Kryžių kalną. Viena kinė turistė išlupo kryžių, skirtą Honkongui, ir išniekino kitą, piktdžiugiškai girdamasi savo veiksmais per socialinius tinklus. Rugpjūtį Kinijos ambasada akiplėšiškai organizavo mėginimą sutrikdyti Honkongo šalininkų demonstraciją Vilniaus centre ir išprovokavo diplomatinį protestą.

Dar svarbesnis pagrindas imtis veiksmų – ypač šalims, kadaise priklausiusioms sovietinei imperijai – yra moralinis. Baltijos šalių, Ukrainos, Vidurio Europos ir kitų turima užsienio jėgų okupacijos patirtis tebėra gyvi ir skaudūs prisiminimai. Žmonės prisimena puolimą prieš tikėjimo laisvę, priverstinį psichiatrinį gydymą, pastangas ištrinti nacionalines kalbas, kultūrą ir istoriją, kalinimą lageriuose, tremtis ir kitus dalykus. Visi tokie arba dar didesni baisumai šiuo metu vyksta žemyninėje Kinijoje. Protestuotojai Honkonge kovoja, kad išvengtų šio likimo; Taivano žmonės nubalsavo prieš tai per anksčiau šį mėnesį vykusius rinkimus.

REKLAMA

Raginau „Sniego susitikimo“ dalyvius apsvarstyti praktines ir simbolines atsako priemones. Kinija spaudžia ir izoliuoja Taivaną, kurį laiko savo maištinga provincija. Taigi, miestai ir miesteliai turėtų sekti drąsiu Prahos pavyzdžiu ir pradėti broliautis su Taibėjumi, Taivano sostine, arba kitomis vietovėmis šioje drąsioje, bet į keblią padėtį patekusioje kinų demokratijoje. Baltijos šalys turėtų įkurti ten bendrą prekybos atstovybę. NATO turėtų būti skatinama atidaryti ten savo biurą.

Gyriau drąsius ir ryžtingus Lietuvos parlamento narius, kurie yra bene vieninteliai politikai Europoje, tebesantys nusiteikę drąsiai sutikti Kinijos nepasitenkinimą ir susitikinėti su didžiulį spaudimą patiriančia Tibeto vadovybe tremtyje.

Vyriausybės turėtų boikotuoti žalingą „17 plius 1“ forumą, kuriame Rytų ir Vidurio Europos valstybės varžosi dėl (neskaidrių ir perdėtai brangių) Kinijos infrastruktūros projektų. Joms pravarčiau būtų išplėsti konkuruojančią, bet mažiau dėmesio sulaukiančią Trijų jūrų iniciatyvą, kurioje dalyvauja 12 ES šalių, Vokietija ir JAV.

Naujos narės (ypač Ukraina), aukšto lygio atstovavimas, turininga darbotvarkė ir kai kurie praktiniai rezultatai per birželį Estijoje vyksiantį šių metų viršūnių susitikimą suteiks itin pelnyto galvos skausmo baugintojams Pekine.

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

Gero vakaro šou. „TV Pagalbos“ žvaigždė Navickas prisiminė, kaip saugojo Landsbergį: pas jį prie durų miegodavom
DABAR RODOMA
Gero vakaro šou. „TV Pagalbos“ žvaigždė Navickas prisiminė, kaip saugojo Landsbergį: pas jį prie durų miegodavom
DABAR RODOMA
Lietuvis įsiuto: bejėgio vilkiko vairuotojo nelaimė policijai sukėlė juoką
DABAR RODOMA
Gerbėjai dalijasi įrašu ir sako, kad princas Harry – svajonių vyras
DABAR RODOMA
Išsitraukė kamerą, pamačius, ką išdarinėja lėktuvo keleivė – vos sulaikė juoką
DABAR RODOMA
Įrašas spaudžia širdį: šuns reakcija į veterinarą nepalieka abejingų
DABAR RODOMA
Visi mes žmonės. Meiželytė dėl darbo Seime neteko meilės: „Puikiai suprantu Grybauskaitę“
DABAR RODOMA
Gražuolės bandymas atkreipti sportininkų dėmesį virto sensacija – visai nesidrovėjo
DABAR RODOMA
Princas Williamas su žmona Kate vos sulaikė juoką po žurnalistų komentarų
DABAR RODOMA
Negalėjo nenufilmuoti: vaizdas danguje priminė baisiausią siaubo filmą
DABAR RODOMA
Tokio padaro žvejai dar nebuvo regėję: nesuprato, kas per mutantas
REKLAMA
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis (nuotr. Organizatorių)
Per praėjusį dešimtmetį dėl emigracijos Lietuva prarado maždaug dešimtadalį savo gyventojų. Tačiau pernai išryškėjo nauja tendencija – atvykstančių gyventojų buvo daugiau nei ...
Edwardas Lucasas (nuotr. BFL)
Atkreipti į save pasaulio dėmesį būna sunku, ypač jeigu jūsų šalis dar tik neseniai sugrįžo į žemėlapį. Neišmanymo – apstu. Per pastaruosius 30 metų daug laiko gaišau ...
Indrė Genytė-Pikčienė, LLRI nuotr.
Koronavirusui toliau plintant, vis garsiau kalbama ne tik apie tiesioginę jo grėsmę – mirtį, bet ir dėl šios priežasties galimai kilsiančią ekonominę krizę. Kiek ...
Robertas Dargis (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)
„Turtingame ir išsivysčiusiame pasaulyje mes išgyvename ne turto ir materialinės gerovės krizę, bet charakterio, dorybių, priemonių ir tikslų krizę. XXI a. politikoje iš esmės ...
Saulius Skvernelis (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Premjeras Saulius Skvernelis neatvirauja dėl savo žmonos įsidarbinimo bendrovės „Orlen” dukterinėje įmonėje, nors visuomenei kyla klausimų. Ar tokie ir kiti premjero ...
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų