Pagalbą įsidarbinant vadina fiasko: vienetai lieka dirbti ilgiau nei 3 mėnesius

Lietuvos savivaldybių vykdoma Užimtumo programa veikia neefektyviai, nes tik mažuma programos dalyvių darbo rinkoje išsilaikė ilgiau nei tris mėnesius, nustatė Valstybės kontrolė. Su tokiais rezultatais susipažinę Seimo nariai piktinasi, kad programa patyrė fiasko ir vadina tai lėšų švaistymu. Savo ruožtu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ketina imtis pokyčių, kad bedarbiams į darbo rinką integruotis būtų lengviau.

bedarbiai (Fotodiena/Justinas Auškelis)

Ištyrusi 426 namų ūkius, kuriuos sudarė pašalpas gaunantys vieniši ar daugiavaikiai įvairaus amžiaus grupių atstovai dvylikoje Lietuvos savivaldybių, Valstybės kontrolė nustatė, kad tik 6 proc. asmenų, 2018 m. baigusių Užimtumo didinimo programą, išsilaikė darbo rinkoje ilgiau nei 3 mėnesius.

„Visiškas fiasko“

„Tiktai 6 proc. baigusių tą programą darbo rinkoje išsilaikė ilgiau nei 3 mėnesius. Tai reiškia, kad tai laikino įdarbinimo programa, finansuojama Europos Sąjungos (ES) lėšomis. Kai baigsis ES lėšos, mes patys iš valstybės biudžeto turėsime galvoti, ar norime toliau išlaikyti tą laikino įdarbinimo sistemą“, – Seime kalbėjo Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Simonaitytė.

Ji akcentavo, kad tokia statistika rodo, kad Lietuvoje veikianti socialinės paramos sistema neįgalina dirbti galinčių žmonių sugrįžti į darbo rinką.

Išgirdęs Valstybės kontrolės audito rezultatus, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys konservatorius Rimantas Jonas Dagys teigė, kad minimi 6 proc. asmenų darbo rinkoje veikiausiai būtų įsitvirtinę ir be Užimtumo didinimo programos pagalbos.

REKLAMA

„Tai yra visiškas fiasko, absoliutus. Ką jūs siūlote tuomet daryti? Iš 214 mln. eurų, kuriuos mes skyrėme... Tai viena tokia mistinė programa „Atrask save“ 40 mln. eurų kainavo. Kur iškeliavo jos efektyvumas? Tai visiškas lėšų iššvaistymas. Ką mes siūlome daryti? Viskas, kas buvo siūloma, tiesiog nepasiteisino visiškai. Galėjome nedaryti nieko, 6 proc. ir taip būtų įsidarbinę“, – piktinosi R. J. Dagys.

Rimantas Dagys

Įdomu tai, kad Lietuvos savivaldybių asociacija išskiria tris bedarbių grupes. Viena grupė žmonių negali dirbti dėl sveikatos problemų, bet neįgalumas jiems nenustatytas. Antra grupė – paskaičiuojantys, kad jiems dirbti neverta, nes uždarbis būtų mažesnis, nei jų kasdienės, pavyzdžiui, transporto išlaidos darbui. 

Dar dalis žmonių nedirba dėl įsiskolinimų, kurie atskaičiuojami nuo darbo užmokesčio, o ne pašalpų, todėl šie žmonės mano, kad jiems dirbti neapsimoka. Trečioji žmonių grupė, nors ir neteko darbo, dirbti gali.

Pamažu imasi pokyčių

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis pripažįsta, kad Lietuvos įdarbinimo sistemoje yra spragų ir toli gražu ne visi bedarbiai pakankamai motyvuoti įsitvirtinti darbo rinkoje.

„Daug žmonių bijo darbintis, nes, tarkim, pradeda dirbti viešuosius darbus, trims mėnesiams įsidarbina, netenka piniginės paramos ir praranda visą motyvaciją eiti į darbo rinką. [Sieksime], kad ta parama, paskata egzistuotų net žmogui įsidarbinus kažkurį laiką, kad turėtų pagalvę“, – Seime kalbėjo E. Bingelis.

Eitvydas Bingelis

Valstybės kontrolė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai parengė ne vieną rekomendaciją, kaip galima tobulinti šiuo metu egzistuojančią socialinių pašalpų sistemą. Viceministras patvirtino, kad ministerija yra įsipareigojusi įgyvendinti Valstybės kontrolės pateiktas rekomendacijas ir jau ėmėsi pokyčių.

REKLAMA

„Vienas yra pilotinis projektas su ilgalaikiais bedarbiais šešiose savivaldybėse (Alytaus ir Panevėžio miestuose, Akmenės rajone, Druskininkuose, Pagėgių ir Šilutės rajonuose – aut. past.). Esmė yra, kad Užimtumo tarnyba, savivaldybės su išmokų specialistais ir socialiniais darbuotojais, ir papildomai nevyriausybinės organizacijos dalyvauja. Bandome žmones, kurie sunkiausioje padėtyje, ištraukti iš to bedarbystės liūno“, – teigė E. Bingelis.

Pavyzdžiui, jeigu žmogus neturi kvalifikacijos darbui, kuris siūlomas tame regione, jam gali būti sudaromos sąlygos ją įgyti. Tačiau gali būti, kad šalia to žmogui dėl silpno regėjimo reikia akinių arba dantų protezų – savivaldybė gali tai apmokėti, jei mato poreikį. Jeigu žmogus serga priklausomybe, tuomet pirmiausia jam reikia motyvacijos pasveikti – šiuo atveju galbūt galėtų padėti individualios psichologo konsultacijos, darbas su socialiniu darbuotoju. 

Šiuose projektuose iš viso dalyvaus apie 1360 asmenų, turinčių teisę gauti piniginę socialinę paramą, ilgai nedirbančių bei turinčių kitų socialinių problemų. Ministerijos teigimu, tai patys sunkiausi klientai, kuriems reikia labai didelės ir ilgalaikės pagalbos. Į darbo rinką planuojama integruoti apie 30 proc. dalyvių.  

Papildomai ministerija ketina po metų ar pusantrų pristatyti informacinę sistemą, kurioje gyventojams visi prašymai būtų prienami elektroniniu būdu, o žmonės galėtų sužinoti, kokios papildomos paskatos ir išmokos jiems priklauso. 

Be to, ministerija ketina savo internetiniame puslapyje bei savivaldybių svetainėse viešinti, kokia pagalba žmogui priklauso įvairiose gyvenimo situacijoje, pavyzdžiui, netekus darbo ar artimųjų.

REKLAMA

Reikia individualių sprendimų

Socialinės apsaugos ministerija iš valstybės biudžeto savivaldybių administracijoms 2018 ir 2019 metais skyrė po 7,76 mln. eurų įgyvendinti Užimtumo didinimo programas. 

Ministerija pripažįsta, kad ilgalaikis nedarbas ir ilgalaikė parama nėra vien tik Lietuvos problema, su tuo stengiasi kovoti ir kitos Europos Sąjungos valstybės. Be to, anot ministerijos, kiekvienu atveju reikia individualaus sprendimo.

Prekybos žmonėmis priverstiniam darbui auka

„Pavyzdžiui, kai kuriais atvejais ilgalaikiai paramos gavėjai turi priklausomybių, todėl norint atsitiesti pirmiausia reikia pasveikti – tai itin ilgas procesas, kuriam būtina stipri motyvacija, gydymas ir palydėjimas į tolesnį gyvenimą be priklausomybių. 

Kiti ilgalaikiai paramos gavėjai stokoja socialinių įgūdžių, nes jų neišsiugdė savo šeimose, tretiems trūksta išsilavinimo ar kvalifikacijos, ketvirtieji susiduria su skurdžiu pasirinkimu – dirbti už itin mažą darbo užmokestį savo rajone ir sukti galvą dėl vaikų priežiūros toli nuo namų ar nedirbti ir prižiūrėti vaikus patiems, penkti turi ilgalaikių sveikatos bėdų, kurios neleidžia aktyviai dalyvauti darbo rinkoje, dar kitus žmones „įkalina“ visuomenėje vyraujantys stereotipai – pavyzdžiui, darbus gali būti rasti sunku teistiems asmenims, žmonėms su negalia, žmonėms, kurie slaugo artimuosius su negalia ir panašiai“, – rašoma tv3.lt atsiųstame ministerijos atsakyme.

Imasi efektyvesnių priemonių

Savo ruožtu Užimtumo tarnyba atkreipia dėmesį, kad Valstybės kontrolė savo audite kritikavo Užimtumo didinimo programas, kurias įgyvendina Lietuvos savivaldybės, o ne pati tarnyba.

REKLAMA

„Užimtumo tarnyba nuo 2016 m. nuosekliai įgyvendina pokyčius, susijusius su paslaugų kokybės gerinimu ir efektyvesniu turimų finansų investavimu, siekiant didesnio Lietuvos gyventojų užimtumo. Užimtumo tarnybos įgyvendinamos priemonės yra daug efektyvesnės nei Valstybės kontrolės kritikuotos Užimtumo didinimo programos“, – atsakyme tv3.lt rašė tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė.

Užimtumo tarnyba

Tarnybos duomenimis, šių metų pirmąjį pusmetį įdarbinta perpus daugiau ilgalaikių bedarbių nei 2018 m. pirmąjį pusmetį.

„Nors besiregistruojančių Užimtumo tarnyboje padidėjo 1830 klientų, arba 1,5 proc., tačiau bendras įdarbinimo rezultatas padidėjo 12 proc. Visų priemonių efektyvumas padidintas 5 proc. iki 68 proc. 2019 m. pirmąjį pusmetį“, – rašė M. Jankauskienė.  

71 tūkst. paramos gavėjų

Valstybės kontrolė taip pat nustatė, kad  82 proc. socialinės pašalpos gavėjų negavo papildomos pašalpos įsidarbinus 2018 m. Be to, 46 proc. socialinės pašalpos gavėjų 2018 m. ją gavo ilgiau kaip metus. Yra atvejų, kai pašalpą asmenys gauna ilgiau nei 5 ar 10 metų.

245 eurai – minimalių vartojimo poreikių dydis 2018 m. apskaičiuotas pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintą skaičiavimo metodiką. Mažiau gaunantis asmuo gyvena absoliučiame skurde.

Lietuva per metus skiria 271 mln. eurų pašalpoms ir įvairioms kompensacijoms. Tokią socialinę paramą gauna daugiau kaip 71 tūkst. asmenų, apie 2,5 proc. Lietuvos gyventojų. 


Rašyti komentarą...
p
pilypukas
2019-10-07 08:33:52
Pranešti apie netinkamą komentarą
Jei žmonėms nereiktų mokėti sveikatos draudimo (neturintiems darbo) tai išvis neliktų besiregistruojančių ten, išskyrus tuos, kas neteko darbo ir nori gauti pašalpas(šitą galėtų tvarkyti įmonė, atleidusi darbuotoją) viskas, daugiau ta birža niekam nereikalinga, bereikalingas pinigų švaistymas, geriau juos padalintų sunkiai besiverčiantiems, ar senoliams, nauda būtų žymiai didesnė, o kad žmonės sergantys negauna invalidumo , tai faktas ir jie priversti eiti į biržą, nes tiesiog nepajėgia dirbti, kad užsimokėtų sodrai, kažin kiek patikrinta vadinamų ligonių, kurie turi nusipirke sveikatą, dėl kurių negali gauti invalidumo tikri ligoniai, absurdas čia toje Lietuvoje.
Atsakyti
-3

N
Natalija
2019-10-07 08:42:08
Pranešti apie netinkamą komentarą
Manau nereiketù sakyti kad visi.... Tačiau nutylima apie darbdavio paskirtas darbo valandas . Ir nesvarbu kas parasyta pas juos ant popieriaus . Tenka dirbt 10. 12. 14. Val dar be pietų. Pavalgai... ir pirmyn! Kiek gali žmogus atlaikyt jei dar sveikata prasta?. O jei nepatogus susisiekimas? 2 autobusai? Atimkit is minimumo.... . O žmogui mokesčius susimoket ir pavalgyt reikia. O šeimą išlaikyt?. Vaistūs isigyt. Manau jei priklauso 8 dabo val.... to reikia laikytis . Ir jei nori kad zmogus dirbtų daugiau, moketų dvigubai. Nesąžininga. Ir niekas neprisipažysta apkraunami žmones darbais. . Buvau isidarbinus bandomam laikotarpiui į vieną įmonę. 4 dienas atlaikiau. 10 val. Ir be pietų turejau dirbt. Po nosim savo darbą atlikt. Dar stebet kito darbą kad nepraleistų broką. Sakau kad stebet akinius turiu nusiimt. . Nes regejimas neleidžia man tiek matyt. Savo darbo nepadarysiu Žodžiu net nesumokejo. O gal tokiu ieško kad padirba savaitę ir dykai? Taigi darbo laikas tik parduotuvese . Banke . Dar poliklinikoj.. nuo iki .

.
Atsakyti
-1

K
Kodas
2019-10-07 11:18:54
Pranešti apie netinkamą komentarą
Jau seniai turejo nelikti Darbo birzos (Uzimtumo tarnybos). Zmones, kurie nori dirbti, po apsilankymo toje nekompetetingu vadybininkiu kontoroje, galutinai pratanda motyvacija. Na jeigu nereiktu moket soc.draudimo, manau Uzimtumo tarnyboje visiskai niekas nesilankytu. Zlugtu ji! Manau Uzimtumo tarnyba- tai tik didelis bereikalingas valstybes lesu svaistymas, bet matyt kazkam naudingas!:)
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (11)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų