Verslo ir politikos elitas – parodos atidaryme

Lietuvos meno pažinimo centras TARTLE pristatė antrąją privačios kolekcijos parodą. Šį kartą Užupyje įsikūręs centras pakvietė lankytojus per dailės istoriją pažinti XIX a.

Lietuvos meno pažinimo centre „Tartle“ atidaryta nauja paroda (Irmantas Gelūnas/Fotobankas)
62

Į naujos parodos pristatymą susirinko gausus būrys garbių svečių. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana atvyko pažiūrėti daugiau nei 100 parodoje „Romantizmo amžius“ eksponuojamų darbų. 

(62 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Lietuvos meno pažinimo centre „Tartle“ atidaryta nauja paroda

Išskirtinės parodos atidarymą savo apsilankymu pagerbė žymūs Lietuvos politikai ir verslininkai. Tarp parodos svečių buvo galima sutikti profesorių Vytautą Landsbergį, Kauno merą Visvaldą Matijošaitį, Vilniaus merą Remigijų Šimašių, „Ellex Valiunas“ vadovaujantį partnerį ir advokatą Rolandą Valiūną, TV3 generalinę direktorę Laurą Blaževičiūtę, taip pat profesorių, biotechnologą, verslininką Vladą Bumelį, buvusį Vilniaus merą Artūrą Zuoką, žurnalistą Edmundą Jakilaitį.

Parodoje pristatyti Lietuvos tapytojų, grafikų, skulptorių kūriniai, taip pat kai kurie lituanistinės temos užsienio dailininkų darbai. Ypač daug dėmesio skirta grafikai ir knygų iliustracijoms, parodančioms neatsiejamą dailės ir literatūros ryšį, kuomet meno kūriniai pradėjo plisti per spaudą ir tapo pasiekiami įvairiems visuomenės sluoksniams.

REKLAMA

Pasak parodos kuratorės Rūtos Janonienės, dauguma XIX a. Lietuvos dailininkų priklausė smulkiajai aristokratijai, todėl dvarų aplinkos motyvai gana dažni jų kūriniuose. „Žinoma, to meto kūryboje atsispindėjo ir politinės-visuomeninės santvarkos kontekstas. XIX a. dailė ieškojo įkvepiančių pavyzdžių, herojiškų figūrų, kurios atitiktų romantizmo epochos didvyrio paveikslą. Jais dažnai tapdavo riteriški nobiliteto atstovai, atliekantys pareigą ir ginantys savo šalį kardu. Kita vertus, XIX a. atsigręžiama ir į valstiečius, kurių išlaisvinimas iš baudžiavos, jų patriotiškas nusiteikimas buvo suvokiamas kaip vienas iš valstybingumo išlaikymo garantų jau nuo T. Kosciuškos sukilimo 1794 m.“ – pasakoja parodos kuratorė. 

„Visgi šiame amžiuje vienu reikšmingiausiu žanru tapo gamtą ir architektūrą jungiantis peizažas, pasakojantis apie to meto asmens tapatybę formavusią aplinką ir įvykius. Daug dėmesio kraštovaizdžio vaizdavimui teikta manant, jog nuo jo pobūdžio priklauso ir krašte gyvenančių žmonių būdas, tautos dvasia. Tuo tarpu architektūros paminklai asocijavosi su žymiais istoriniais įvykiais ir asmenimis, tad atliko savotišką istorijos iliustravimo funkciją. Bažnyčių atvaizdai ir religinės dailės siužetai bylojo apie krašto katalikiškumą“ – pristato parodos koncepciją R. Janonienė.


Rašyti komentarą...
T
Tai ar
2019-09-12 09:04:36
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tai ar Nausėda buvo kviečiamas į tokias parodas kol nebuvo LR prezidentu? Išskaičiavimai, kultūros imitacija...
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų