Kas laukia kaupiančių tik „Sodroje“ – ar verta svajoti apie orią pensiją

Šauklių, kad „Sodra“ žlunga, netrūko nuo pat jos įkūrimo praėjusiame amžiuje. Nuo svyruojančių šalies ekonominių rodiklių iki sparčiai kintančio dirbančiųjų ir pensininkų santykio – argumentų manyti, kad socialinio draudimo sistemos laukia ne patys geriausi laikai, yra ne vienas. Vis dėlto ekonomistai tvirtai neigia tokius gandus, teigdami, kad „Sodra“ buvo, yra ir bus. Ar būsimi pensininkai gali būti užtikrinti, kad dabartinės jų įmokos „Sodrai“ ateityje taps oria pensija?

Portalas tv3.lt tęsia straipsnių ciklą „Lietuva prieš 20 metų“ ir šįkart kviečia susipažinti „Sodros“ padėtimi prieš du dešimtmečius, jos dabartimi ir prognoze ateities pensininkams.

Nesutiko didinti pensijas

1999 m. „Sodra“ ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nepritarė siūlymui didinti tuometinę 138 litų (40 eurų) bazinę pensiją iki numatytų 158 litų (beveik 46 eurų), nes tąkart „Sodros“ deficitas artėjo prie 400 mln. litų (beveik 116 mln. eurų).

Tačiau Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas nepritarė taupymui pensininkų sąskaita ir teigė, kad brangstant pragyvenimui pensijas didinti būtina.

REKLAMA

„Kainos, taip, jos yra stabilios, nedidėja, bet kai kurių produktų didėja. Todėl niekaip negalima sutikti su tuo, kad galima nedidinti tiek, kiek priklauso pensijos“, – Seime prieš 20 metų kalbėjo tuometinė komiteto pirmininkė Birutė Visokavičienė.

Komitetas nepritarė ir ministerijos siūlymams 15 proc. didinti dirbančiųjų socialinio draudimo įmokų tarifus arba skolas dengti iš Privatizavimo fondo lėšų.

Pirmininkės teigimu, yra daugybė kitų būdų padėti „Sodrai“ padengti skolas. Pirmiausiai, palūkanas bankams, iš kurių „Sodra“ tuomet skolinosi pensijoms, turėtų mokėti ne pati „Sodra“, o jai skolingos įmonės. Jų skola „Sodrai“ tuomet siekė 800 mln. litų (beveik 232 mln. eurų).

Ar užteks dirbančiųjų?

Praėjus 20 metų, šiandieninė „Sodra“ laikosi kur kas geriau – 2018 m. „Sodros“ biudžeto perteklius sudarė 170 mln. eurų. Per dešimtmetį vidutinė pensija šalyje pakilo kiek daugiau nei 100 eurų – nuo 235,7 iki 345 eurų.

Tačiau ar būsimi pensininkai gali būti užtikrinti, kad dabartinės jų įmokos „Sodrai“ ateityje taps oria pensija? Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas, profesorius Boguslavas Gruževskis pripažįsta, kad, jeigu Lietuvos ekonomika išsaugos savo stabilumą, augs ir vidutinis darbo užmokestis, ir valstybinės pensijos.

Boguslavas Gruževskis

Tačiau B. Gruževskis skuba įspėti, kad didesnėmis pensijomis gali tekti džiaugtis neilgai, mat dėl įtemptos demografinės šalies situacijos sparčiai mažėja mokesčių mokėtojų.

„Sakiau ir kartoju, kad tikrai demografiniai pokyčiai padidins įtampą socialinio draudimo fondui, kadangi yra rizika, kad mažės dirbančių apdraustų žmonių skaičius. Pagal dabartines tendencijas, dirbančiųjų skaičius mažės. Bet mes turime imigracijos galimybes, darbo užmokesčio ir našumo produktyvumo augimą“, – tv3.lt teigė B. Gruževskis.

Būtent šie trys veiksniai, anot profesoriaus, jei ekonomika bus patraukli ir imli, gali puikiai kompensuoti natūralius demografinius pokyčius.

„Reikia apie 10–15 tūkst. žmonių, kuriais imigracija turėtų viršyti emigraciją. Tai nėra fantastikos sritis, atsižvelgiant į mūsų ekonomikos pajėgumą“, – svarstė B. Gruževskis.

Mirtis „Sodros“ nelaukia

Tuo metu Vilniaus universiteto profesorius ekonomistas Romas Lazutka kalbas apie ateityje galimai mažėsiantį dirbančiųjų ir augsiatį pensininkų skaičių ir dėl to neva bankrutuosiančią „Sodrą“ vadina tuščiais svaičiojimais.

„Per istoriją, kas bebūtų buvę su ekonomika, „Sodros“ pensijos svyravo apie 40 proc. vidutinės algos Lietuvoje. Ir tos pensijos buvo išmokamos. Gal prieš 20 metų kuriuo metu buvo, kad pensijos vėluodavo, bet vis tiek būdavo išmokamos“, – tv3.lt sakė R. Lazutka.

R. Lazutka

Profesorius primena, kad „Sodrai“ analogiškos sistemos veikia daugelyje Vakarų šalių, o savąjį modelį Lietuva nusižiūrėjo nuo Vokietijos. Jo teigimu, jei ateityje mažes dirbančiųjų ir „Sodrai“ trūks lėšų, Lietuvos valdžia gali vadovautis kai kurių Vakarų šalių pavyzdžiu ir padengti „Sodros“ deficitą.

„Po 10 metų, jeigu bus norima pensijas ar kitas išmokas didinti, jas palaikyti, kokios jos yra, jeigu bus surenkama mažai lėšų, bus paprasta tvirtinant valstybėje biudžetą 100 mln. ar net 1 mlrd. eurų skirti „Sodrai“, panašiai, kaip skiriama valstybės apsaugai. Ir tos lėšos atitektų pensijų mokėjimui. Tai gana įprasta praktika Vakarų šalyse, netgi toje pačioje Lenkijoje tai yra daroma“, – kabėjo R. Lazutka.

Vis tik ekonomistas nesiryžta prognozuoti „Sodros“ ateities ir teigia, kad tai būtų beprasmiška, nes nežinome, kokia ekonomika bus net kitąmet.

„Sodros“ padėtis skaičiuojama milijardais eurų, tai 10 metų nėra prognozuoti labai prasminga. Galima sakyti, kad jeigu nebus kokių nors karinių konfliktų, gamtos kataklizmų, tai ekonomika tiesiog plėtojama bus, technologinė pažanga vyksta, uždirbama daugiau ir sumokama daugiau.

Žinoma, kad „Sodros“ finansinė padėtis priklauso ne tik nuo ekonomikos, o ir nuo įstatymų. Gali „Sodros“ pajamas papildyti arba sumažinti politikai, keisdami įstatymus. Be to, „Sodros“ finansinė padėtis net krizės metu gali neblogėti, nes valstybė gali skirti lėšas“, – svarstė R. Lazutka.

Pensijų reforma

Pertvarkius pensijų kaupimo sistemą, nuo šių metų atsisakyta „Sodros“ įmokų pervedimų į pensijų fondus, nustatyta nauja kaupimo formulė – 3 proc. gyventojo atlyginimo ir 1,5 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio valstybės parama.

Pensijų fonduose šiuo metu kaupiantys gyventojai per pirmąjį šių metų pusmetį galėjo atsisakyti kaupimo ir grįžti į „Sodrą“, jai grąžinant sukauptas lėšas arba paliekant jas pensijų fonde.

Pensijų reformos šalininkai teigia, kad ji padės sutvarkyti pensijų sistemą, atsiejant privatų kaupimą fonduose nuo kaupimo „Sodroje“, tuo metu kritikai tvirtina, kad reforma tik pasunkins būsimų pensininkų padėtį.

Portalas tv3.lt neseniai lygino vidutinę Lietuvos pensiją su Europos Sąjungos šalių pensijomis.


Rašyti komentarą...
N
Nuomone
2019-09-18 17:30:55
Pranešti apie netinkamą komentarą
Sodra yra valstybes imone ir valstybes pinigai, tad turi moketi tas pensijas, nes surenka musu pinigus, o tie privatus fondai bananu salyje bus issvaistyti, nuvertes pinigai, dings uz aptarnavima , ir niekas negaus jokiu pinigu. Netikiu sitais privaciais fondais, ir kodel i juios mokami musu pinigai, kas jiems leido? Ir kodel negalima is ju iseiti savo noru? Aisku, bus didele afera su jais padaryta.
Atsakyti
-3

A
AAss
2019-09-18 18:20:39
Pranešti apie netinkamą komentarą
Blia....kelkit pensijas dabar.vidutine turi buti 500€
Atsakyti
-1

J
Jūra
2019-09-19 02:32:46
Pranešti apie netinkamą komentarą
Pritariu Jūsų nuomonei
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (9)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų