Archyviniais kadrais ir istorija pasidalijo Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.
„Lygiai prieš 42 metus (1981 m. gegužės 29 d. ~17 val.) Širvintų miestelį nusiaubė galingiausiu Lietuvos stebėjimų istorijoje laikomas viesulas.
Šiais laikais tai būtų pagrindinė dienos ar net visos savaitės naujiena, o tuomet apie įvykį sužinojo nedaug žmonių, kadangi sovietmečiu spauda nutylėdavo apie įvykusias panašias nelaimes, o meteorologams taip pat būdavo paliepiama niekam neprasižioti. Taigi, pirmosiomis dienomis jokių pranešimų apie baisų įvykį laikraščiuose nebuvo iš viso, tačiau viename Širvintų laikraštyje pasirodė trumpi pranešimai, kuriuose išreiškiama užuojauta žuvusio vairuotojo šeimai. To paties vairuotojo, kurį pražudė viesulas.
Nacionalinėje spaudoje tik birželio 4 d. (t. y. po 6 dienų) buvo išleistas labai trumpas pranešimas apie viesulą: „Šių metų gegužės 29 d. apie 17 valandą Širvintų priemiesčiu prasiautė galingas viesulas. Jis padarė nemažai materialinės žalos miesto įmonėms ir gyventojams. Apgriauta sviesto ir sūrių gamykla, melioracijos statybos valdybos technikos kiemas, 15 gyvenamųjų namų, apdaužyta 30 automobilių. Vienas žmogus žuvo, yra sužeistų“.
Taip pat buvo pacituotas meteorologas Mykolas Mikalajūnas: „Sprendžiant iš sugriovimų masto, vėjo greitis sūkurio viduje siekė ne mažiau kaip 70 metrų per sekundę, nors pats viesulas judėjo kur kas lėčiau – maždaug 15 kilometrų per valandą greičiu“, – skelbia meteorologai.
Daugiau detalių apie pražūtingą viesulą atsirado tik po mėnesio. Toks „operatyvumas“ šiandien būtų nesuvokiamas.
„Gerokai daugiau informacijos apie viesulą su padarinių nuotraukomis ir liudininkų pasakojimais atsirado tik praėjus mėnesiui po nelaimės. Atskleista, kad sužeistiesiems pagalba teikė Širvintų ligoninės darbuotojai, du sunkiau sužeistus žmones teko išvežti į Vilnių. Oficiali statistika: 1 žmogus žuvo, apie 30 buvo sužeista“, – skelbia meteorologai. <...>
Kai viskas nurimo ir buvo daugiau mažiau sutvarkyta (apytiksliai po mėnesio nuo įvykio) leista rengti reportažus, žurnalistams kalbinti įvykio liudininkus ir rašyti išsamesnius straipsnius, todėl daugiausia informacijos apie Širvintų viesulą atsirado tik nuo tų pačių metų liepos“, – praneša tarnyba.
Katastrofą gerai prisimena meteorologė Audronė Galvonaitė, tuo metu dirbusi Fizikos instituto atmosferos užterštumo tyrimų skyriuje: „Prisimenu labai gerai tą situaciją, kai man liepė užsičiaupti nomenklatūriniai veikėjai, iš tų rūmų, kurie stovėjo prieš Lenino paminklą“.
Tačiau gyventojai vis dar mena šį viesulą.
„Prisimenu, rašė spauda.“
„Prisimenu, buvo baisu.“
tobulinimosi kursuose Minske. Tą patį vakarą apie nelaimę pasakojo ir rodė per programą Vremia. Taip kad nereikia prasigalvoti
