Bylos duomenimis, kaltinamųjų bendrai padaryta žala ES ir Lietuvos biudžetams siekia 1 mln. eurų.
Teismui perduota 1 mln. eurų žalą ES ir Lietuvai padariusių verslininkų byla
Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas įtariant, kad šeši juridinių asmenų vadovai, veikdami atskirai ir turėdami tikslą neteisėtai gauti pinigines lėšas iš Užimtumo tarnybos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros, pasitelkę juridinius asmenis, kurie registruoti Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje, galimai klastojo ES ir Lietuvos biudžeto lėšomis finansuojamiems projektams įgyvendinti reikalingus dokumentus ir vykdė fiktyvių sandorių grandines, siekdami įgyti kuo daugiau lėšų iš valstybės institucijų.
Nustatyta, kad asmenys teikė galimai suklastotus juridinių asmenų dokumentus, pagal kuriuos buvo dirbtinai užaukštintos projektams įgyvendinti reikalingų darbo priemonių (aukštalipių ir statybininkų įrangos) pirkimo kainos.
Dėl to buvo fiktyviai padidintos projektų vertės ir šių projektų įgyvendinimo sąmatos. Siekiant pagrįsti išlaidas buvo pagaminti ir panaudoti, įtariama, fiktyvūs komerciniai pasiūlymai dėl darbo priemonių įsigijimo.
Pateiktų paraiškų su galimai tikrovės neatitinkančiais duomenimis pagrindu buvo sudarytos penkios sutartys su Užimtumo tarnyba ir viena sutartis su Nacionaline mokėjimo agentūra vietos projektams įgyvendinti. Pagal projektų sąlygas, Užimtumo tarnyba ir Nacionalinė mokėjimo agentūra kiekvienu atveju kompensavo dalį projekto išlaidų, o likusią dalį piniginių lėšų turėjo skirti pats projekto įgyvendintojas.
Patvirtinus projektus, institucijos pervesdavo avansus paraiškas teikusiems juridiniams asmenims, o jų vadovai tas lėšas pervesdavo su jais susijusioms įmonėms, taip sukuriant bankinių pavedimų grandines. Šių pavedimų metu piniginės lėšos buvo grąžinamos pirminiam gavėjui. Taip kartojant pavedimus buvo imituojami atsiskaitymai už įsigytą įrangą, o šie galimai klaidinantys duomenys apie tariamus tarpusavio atsiskaitymus teikiami Užimtumo tarnybai ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai.
Bendradarbiaujant su Užimtumo tarnyba, FNTT pareigūnams pavyko perimti dalį piniginių lėšų, skirtų vietinių užimtumo iniciatyvų projektui įgyvendinti. Šiuo metu joms yra pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.
Skaičiuojama, kad taip veikdami asmenys ir jų valdomi juridiniai asmenys galėjo padaryti per 1 mln. eurų žalą valstybei.
Ikiteisminiam tyrimui vadovavęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Žilvinas Šiurna surašė itin didelės, 400 lapų, apimties kaltinamąjį aktą ir 62 tomų bylą perdavė teismui.
Griežčiausia bausmė, kurią teismas gali skirti už nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą – laisvės atėmimas iki septynerių metų. Už sukčiaujant įgytą labai didelės vertės svetimą turtą galima griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Turto pasisavinimas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. O už apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą galima griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
