Lietuvos Valstybė - Lietuvių Tautos Pilis



Valstybė - Tautos Namai


Valstybė yra ją sukūrusios Tautos Namai, o ne bendrabutis, pereinamas kiemas ar turgus.

Kiekviena pasaulio Tauta turi prigimtinę teisę pasistatyti savo istorinėje-etninėje žemėje savo nuosavą Valstybę, kurioje gali tvarkytis taip, kaip šiai Tautai patogiau.

Ir jokie svetimtaučiai imigrantai, kolonistai ar vietiniai nutautėliai neturi absoliučiai jokių teisių nurodinėti kaip Tauta turi gyventi ir tvarkytis savo nuosavoje Valstybėje.


Esminė ir pagrindinė Nepriklausomos Lietuvos Valstybės paskirtis


Mes gyvename realiame pasaulyje, kuriame gyvybiniai tautų išlikimo ir savo gyvenamos gyvybinės erdvės išsaugojimo interesai visiškai niekuo nesiskiria nuo tų pačių interesų 1939 m., ar 1918 m., ar dar seniau.

Lietuvos Valstybę sukūrė Lietuvių Tauta - tam, kad išsaugotų bei apgintų nuo kitų tautų ir valstybių savo esminius gyvybinius interesus.

Kam nepatinka šis teiginys, pasiskaitykite Lietuvos Konstituciją.

Esminė ir pagrindinė Nepriklausomos Lietuvos Valstybės paskirtis yra garantuoti Lietuvių Kalbos ir Lietuvių Tautos išlikimą bei klestėjimą Lietuvių Tautos istorinėse-etninėse žemėse.

Viskas, kas kenkia šiems tikslams, yra nusikaltimas prieš Lietuvių Kalbą ir Lietuvių Tautą - tai yra Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės išdavystė, jei tai siūlo arba daro lietuvis arba Lietuvos Valstybės gyventojas.

Jei tai siūlo arba daro kiti asmenys - jie yra atviri Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės priešai, siekiantys sunaikinti Lietuvių Kalbą, Lietuvių Tautą ir lietuvišką Lietuvos Valstybę.

Jei šių principų atsisakoma, vadinasi nebelieka ir jokios prasmės toliau egzistuoti Nepriklausomai Lietuvos Valstybei - asmeninę ekonominę gerovę įmanoma pasiekti bet kur, bet kokioje valstybėje, ir tam Nepriklausoma Lietuvos Valstybė visiškai nebūtina.


Valstybė ir valdžia


Kiekviena Tauta turi teisę pati spręsti savo pačios likimą savo įkurtoje Valstybėje,

Valstybės esminė paskirtis yra sudaryti sąlygas Valstybę sukūrusios Tautos kultūriniam ir ekonominiam suklestėjimui šioje Valstybėje,

Tauta yra pagrindinis valdžios šaltinis.

Valstybė yra amžini ją sukūrusios Tautos namai, o kiekviena valdžia yra laikina.

Kai valdžia dirba blogai, Tauta ją pakeičia kaip suplyšusias kojines.

Tai yra iš Tautos neatimama teisė.


Lietuvos Valstybė ir jos piliečiai – Lietuvių Tautos Pilies gyventojai


Visada atsiminkite, kad Lietuvių kalbos žodis "pilietis" yra kilęs iš žodžio "pilis".

Tai reiškia, kad Lietuvos pilietis yra Lietuvos Valstybės - Lietuvių Tautos Pilies - statytojas, gynėjas ir puoselėtojas.

Jei Lietuvos pilietis nevykdo šių pareigų, jis pašalinamas iš Lietuvos Valstybės - Lietuvių Tautos Pilies, ir jam atimama pilietybė.

Jei Lietuvos Valstybės pilietis ima tarnauti Lietuvių Tautos priešams ir kenkti Lietuvybei, jis tampa Valstybės išdaviku ir turi būti baudžiamas besąlygine mirties bausme.


Mankurtizmas


Lietuvis, kuris dėl savo menko išsilavinimo ar neteisingo auklėjimo nesugeba suvokti, koks yra skirtumas tarp Valstybės ir valdžios, yra tiesiog mažaraštis, kurį būtina išmokyti skirti "kas yra kas", kol jis netapo išsigimusiu mankurtu ir Tautos priešu.

Nes galutinai išsigimęs lietuvis, kuris keikia ir niekina Lietuvių Tautos sukurtą Valstybę, tampa betaučiu kosmopolitu-mankurtu ir aršiu Lietuvių Tautos priešu.

Tai jau smirdanti ir pūvanti šiukšlė, kurią būtina kuo greičiau utilizuoti, kol jos skleidžiama puvėsių smarvė neužnuodijo visą Tautos organizmą.


Nacionalistai ir kosmopolitai


Nacionalistu gali būti pačių įvairiausių ekonominių ir valstybės valdymo modelių šalininkai.

Nacionalistai irgi yra pačių įvairiausių pažiūrų, kaip ir kosmopolitai.

Nes šitai neturi tiesioginio ryšio su nacionalizmo ideologija. Nacionalistas gali būti ir demokratas, ir fašistas, ir rojalistas, ir socialistas, ir komunistas ("Robin Hudas"), ir konservatorius, ir liberalas, ....

Esminis skirtumas yra tame, kad nacionalistams pirmoje vietoje yra Tauta ir Tautos gerovė, o kosmopolitams - jų pačių asmeninė gerovė, spjaunant į Tautos gerovę, pridengiant tai gražiais lozungais apie rūpinimąsi visa žmonija, ją "sumaišant dideliame katile".

Kęstutis Čeponis

Justinas Marcinkevičius: Žodžiai Lietuvai

– Šiandien esame labai atviri viso pasaulio įtakoms. Ar Lietuvybė – lietuvių kalba, tautosaka, tradicijos – atsilaikys?

– Tai, ką Jūs pavadinote įtakomis, aš pavadinčiau imperializmu: jis puola, spaudžia mūsų kalbą, nacionalines tradicijas, mes nuolankiai paklūstame, mes jau lyg ir gėdijamės savo istorijos, papročių ir tradicijų, lietuviškumo...

Kad tik greičiau atsikračius tų nelemtų tautinių savybių ir patirčių, kad tik greičiau tapus tais Vakarais, mėgdžiojančiais, bet – Vakarais...

Justinas Marcinkevičius

Nelauksiu Silvijos atsakymo, bet Tamstos citata iš Konvencijos niekuo neįtikina - juk visai ne apie tai kalba. Dėl gatvių pavadinimų - irgi juokinga. Ar buvai Strasbūre? Ten visi gatvių pavadinimai rašomi ne tik valstybine prancūzų kalba, bet ir vietine vokiečių kalbos tarme. Tikrai tokie dalykai ne tolina, bet tik artina šalies etnines grupes. Jums debilams tai nesuprantama?

Ponia Silva, jei nemokate atsiversti minėtos Konvencijos 11 str. 2 p., tai pateikiu jo copy-paste: "Šalys įsipareigoja pripažinti kiekvieno tautinei mažumai priklausančio asmens teisę savo mažumos kalba viešai pateikti ženklus, įrašus ir kitą privataus pobūdžio informaciją". Nejau manote, kad valdžios įstaigos oficialiai suteiktas ir visuose valstybės dokumentuose įregistruotas gatvės pavadinimas yra tik viešai pateikiama "privataus pobūdžio informacija"? Ar pagal tokią "privačią informaciją" rastumėt Vilniuje, pavyzdžiui, Tenčnos gatvę (ul. Tęczna)? Juk tai - Vaivorykštės gatvė. O gal ieškotumėt juokingos "ul. Vajworiksztes" (nesu tikras, kad taip ji rašytųsi "lenkiškai")? Patarčiau per Google paieškoti "tuteišiai". Tai nėra nei paniekinantis, nei įžeidžiantis pavadinimas. Kalbininkų, etnografų moksliniuose darbuose jis naudojamas kaip visiškai normalus etninės grupės apibrėžimas. Kalba "po prostu" (tai irgi mokslinis terminas) apart ryšio su gudų kalba turi glaudų ryšį ir su lenkų kalba, tuo paaiškinamas jų polinkis save identifikuoti lenkais, pridėjus ir katalikišką (jie jį vadina lenkišku) tikėjimą, jau nekalbant apie norą būti europiečiais. Patikėkit, ponia, neblogai pažįstu juos, tarp jų pragyvenau trečdalį savo gyvenimo ir moku jų kalbą, kuria su tikraisiais Lenkijos lenkais susikalbėti nėra lengva. Deja, įsileidusi į įdomų ekskursą apie tautų formavimąsi ir žmonių tautinę savimonę, Jūs nukrypote nuo straipsnio temos, kur Melianas fantazuoja apie kažkokią "neapykantomaniją" (ir sugalvok man tokią!), kuri iš tiesų yra tik daugumos lietuvių nepritarimas nesibaigiančioms LLRA užgaidoms. Jos net Lenkijos vadovams jau atrodo pernelyg drastiškos. Ar nebūtų geriau ieškoti sutarimo tarp lietuvių ir lenkų vienodai traktuojant Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, o ne tampant ją kiekvienas į savo pusę? Džiaugiuosi, kad sugebate prieštarauti be drabstymosi visokiais "-fobais", kuriuos kažkur yra girdėjęs toks Rabarbaras.

Viskas teisingai.Bet daugelis jaunu (ir mastanciu) zmoniu isvyksta is Lietuvos,lieka pagyvene zmogeliai,kuriems jau sunku atsisakyti susiklosciusiu stereotipu,tad konservatoriai(ir Profesorius),kuriu rinkejai daugiau pagyvene zmones, laikysis isikibe stereotipu.

Jūs neteisus, ponas Antai, ir klaidinate kitus skaitytojus. Pirmiausia, Jūsų paminėta Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija nenustato, kad "nevalstybine kalba galima rašyti tik privataus pobūdžio viešus užrašus". Kodėl meluojate?
Antra - "tuteišiai" nėra "savita etninė grupė". Kaip ir "šišioniškiai" Klaipėdos krašte, tai BUVO žmonės (paprastai beraščiai arba mažaraščiai), kurie, skirtingai nuo daugumos savo kaimynų, nespėjo pasirinkti tautybės. Priminsiu, kad modernios tautos mūsų kraštuose formavosi gan vėlai, tik XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje. Iki tol savo tautybę suvokė nebent bajorai ir miestiečiai, o didžioji gyventojų dalis - valstiečiai - žinojo tik kokio jie yra tikėjimo ir kokiai parapijai jie priklauso. Ir štai maždaug prieš 130 metų jie turėjo apsispręsti, kokiai tautybei jie priklauso - lietuvių, lenkų ar gudų. Dažniausiai apsispręsdavo pagal vartojamą kalbą, bet nebūtinai, lemdavo ir kiti veiksniai. "Tuteišiai" buvo tie, kurie pasimetė ir vėlavo apsispręsti; jie padarė tai vėliau, dar po kokių 30 - 40 metų. Ta prasme "tuteišių" jau seniai nėra, dauguma jų pasirinko lenkų tautybę (kad ir kaip tai jums nepatiktų). Šiuo metu žodis "tuteišis" nėra etnografinis terminas; jis naudojamas tik Lietuvos lenkams pravardžiuoti, taip pat, kaip žodžiai "šlėktos", "skerslenkiai" ir pan., todėl visai suprantamas yra komentatoriaus Rambambaro pasipyktinimas Jūsų žodžiais, ir neapsimetinėkite, kad Jūs to nesupratote.
Ir dar - "tuteišiai" nekalbėjo "mišriu lenkų, gudų ir rusų kalbų dialektu", kaip kad Jūs rašote. Jie kalbėjo vietiniais gudų kalbos dialektais, kuriais ir šiandien kalba dalis Lietuvos lenkų, gyvenančių piečiau Neries, taip pat Gudijos lenkai, kurie yra tos pačios kilmės, kaip ir Lietuvos lenkai. Suvokite, kad tautybė yra žmogaus savimonės, o ne kilmės rodiklis

Truputį gėda diskutuoti su Rambambaru, kurio "argumentai" apsiriboja prakeiksmais ir siūlymais į dantis. Labiau išsilavinę žino, jog Vilnijos ir kaimyninių Baltarusijos vietovių senbuviai save vadino "tutejszy" (t. y., vietiniai), o savo kalbą - "po prostu" (t.y., paprasta kalba, kuri yra mišrus lenkų, gudų ir rusų kalbų dialektas). Taip juos, kaip savitą etninę grupę su sava kalba ir savais papročiais, vadina mokslininkai etnografai. Lenkais jie linkę pasivadinti ne tiek dėl jų kalbos ryšio su lenkų kalba, kiek dėl lenkiška vadinamos katalikiškos tikybos ("polska wiara"). Žinoma, europietiškos Lenkijos trauka taip pat labai svarbu. Lietuvoje jų vaikams tenka mokytis net trijų svetimų kalbų - lenkų, lietuvių ir anglų ar vokiečių. Painiava dėl dvigubų gatvių pavadinimų gali atsirasti, jei nemokantis ar nenorintis lietuviškai kalbėti pacientas kvies greitąją pagalbą, sakykim, adresu "ulica Rzekna", o operatorius pasiųs medikus ieškoti Žeknos gatvės, jei nesusipras ar nemokės išsiaiškinti, jog tai - Upės gatvė. Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija nustato, kad nevalstybine kalba galima rašyti tik privataus pobūdžio viešus užrašus, pvz., "Tu mieszka Waldemar Tomaszewski", tačiau oficialus gatvės pavadinimas turi būti toks, kaip valstybės nustatyta. Na, nebent šalia "Bažnyčios g." ar "Upės g." prirašytume "ul. Bażniczios" ar "ul. Upes", bet juk tai būtų pasityčiojimas iš lenkų kalbos ir iš mūsų bendrapiliečių. Nervingąjį Rabarbarą raminčiau tuo, kad lenkų ir kitų tautų asmenvardžius, mano manymu, pagal minėtą Konvenciją Lietuvos piliečių pasuose derėtų rašyti lotyniško raidyno autentiška forma, pvz., "Waldemar Tomaszewski", "Mikhail Baryshnikov", o greta (skliausteliuose ar per įstrižą brūkšnelį) - sulietuvinta forma "Valdemaras Tomaševskis", "Michailas Baryšnikovas", kuri privalomai naudotina Lietuvos valstybės pažymose, mokėjimų sąskaitose, rinkiminiuose biuleteniuose, gyventojų sąrašuose, pirkimo-pardavimo sutartyse, laikraščių straipsniuose ir visuose kituose raštuose. Tik įtariu, kad toks variantas turbūt nebus priimtinas nei vienos, nei kitos kalbos šalininkams, o priešiškumas tarp jų vis didės, uoliai pakurstomas iš abiejų pusių ir iš užsienio.

Koks tu nykus tipas, Ante. Tavo frazeologija, visa tavo komentaro logika rodo, jog esi nepagydomas ksenofobas, ne tik polonofobas ir antisemitas. „Melianas su Tomaševskiu“ (kvailesnio derinio nesugalvosi), „tuteišai“ (čia apie Lietuvos žmones, gyvenančius aplinkui mūsų sostinę – vien už tokius žodžius dantis tau iždaužyti vertėtų), „painiava gatvių pavadinimuose“ ir t.t. – na kaip gali toks žmogus žiūrėti į kitataučius (juolab į jos senbuvius) kaip į Lietuvos turtą? Tau leisk, tai tu čia koncentracijos stovyklų jiems pristeigtum, ar ne?
Tau varo siaubą mintis, kad Lietuvos lenkų gyvenamose vietovėse šalia užrašo "Bažnyčios g." bus parašyta "ul. Kościółowa". Na ir kas? Juk ne vietoje lietuvių kalbos, o šalia jos, ir ne kur nors Žemaitijoje, o Vilnijoje, kurioje vietinė etnografine grupė ir yra Lietuvos lenkai, o ne kas kitas. Su tokiu fašistiniu požiūriu mums apskritai nereikėjo imti Vilniaus ir jo krašto, ar visokie „antai“ mano, kad žemę ir joje esantį turtą paimti vertėjo, bet vietinius gyventojus geriau būtų išnaikinti arba bent jau kažkur iškelti? Jei nori neapkęsti – visada surasi tam dingstį.
Tavo žiniai, absoliučiai visoje Europoje ten, kur kompaktiškai gyvena tautinės (kalbinės) mažumos, viešieji užrašai yra dubliuojami jų kalbomis, ir nieko, niekas dėl to dar „nesusipainiojo“. Bet ką aš čia tau aiškinu, juk tai beviltiška...

Aš pats mačiau, kaip tas Melianas dirbdams VSD karpė žirklėmis patrejotams akis ir vertė juos užsirašyti lenkais, ir visą tą laiką bokalais gėrė šnapsą

Melianas čia kaži tas pats, kuris Lietuvos patriotus kankino ir gaudė prieš masonų šnipą Bušą, kai tas buvo atsivilkęs, norėjo pasissakyt? Ne gėda?