Mygtukas tikrai nuspaustas.

Rambambarai, lietuvių diskriminavimas lenkų ar "tuteišių" gyvenamose vietovėse nėra šalies turtas. Lenkiškų seniūnijų spaudimas, taikomas prieš lenkus, norinčius leisti savo vaikus į lietuviškus darželius ir mokyklas, - ne turtas. Priešinimasis tam, kad lenkų vaikų gerai išmoktų valstybinę kalbą ir taptų naudingais savo valstybės piliečiais, nėra šalies turtas. Lenkų kunigų reiškiama panieka ir abejingumas savo parapijiečių lietuvių atžvilgiu - ne turtas. Painiava gatvių pavadinimuose, kai viena ir ta pati gatvė oficialiai žymima ir kaip "Bažnyčios g.", ir kaip "ul. Kościółowa" nėra šalies turtas. Būsimi ginčai, kokios tautybės žmonių yra daugiau miestelyje, kaime ar gatvėje ir dėl to paaštrėjęs priešiškumas - taip pat ne šalies turtas. Padėtis, kai tautinių mažumų atstovai vengs valstybinės kalbos ir šokdins valdininkus ir paslaugų teikėjus kalbėti ir rašyti tautinės mažumos kalba, - ne šalies turtas. Regionas, kuriame būtų įvestas toks keistas autonominis arba geto režimas, bet kokiai šaliai būtų ne turtas, o galvos skausmas. Svetimos šalies užsienio reikalų ministro nurodinėjimai Lietuvos vyriausybei, kaip spręsti vidinius ekonomikos, valdymo ar tautinės politikos klausimus, taipogi nepraturtina mūsų šalies. Piliečiai, gavę "Lenko kortas", kurios įpareigoja klusnumui svetimai šaliai, yra greičiau ne Lietuvos, o tos svetimos šalies turtas. Melianas su Tomaševskiu, vaizduodami rūpinimąsi tautinėmis mažumomis, patys siekia sumaišties ir priešpriešos tarp tautų panašiai, kaip to siekia visokie zurofai, neva susirūpinę dėl antisemitizmo.

">>>optimaliai sutvarkyti Lietuvos valstybės tautybių politiką" -mankurtiška lakštingala negali nečiulbėti

Gal peticijos numeris ir atsirado vėliau, kaip ir "visiems žinomo" Songailos parašas, bet prieš porą dienų lietsajudis.lt tinklalapy nebuvo nei vieno, nei kito, nereikia čia skiesti - pats tai mačiau.
"Dvikalbystė" tautinių mažumų (ne kažkokių imigrantų!) gyvenamose vietovėse - savaime suprantamas dalykas, bent jau civilizuotose šalyse. Ten į tai žiūrima kaip į dar vieną šalies turtą, o ne kaip į "grėsmę". Bet visokie "antai" yra kankinami tautinio nepilnavertiškumo kompleksų, todėl, kaip teisingai rašo autorius, jie ir serga "neapykantomanija".

Man atrodo, kad pats autorius yra neapykantos kurstytojas, toks pat, kaip liūdnai pagarsėjęs Tomaševskis. Jo minimas "reikalavimas" nėra anoniminis, jis yra paskelbtas kaip peticija Nr. 71086, pasirašyta visiems žinomo neanonimo Gintaro Songailos. Jo turinys reiškia ne neapykantą Lietuvos lenkams, kaip aiškina apsišaukėlis "tautybių ekspertas" Melianas, bet visuomenės susirūpinimą dėl kėslų Lietuvoje įkurti ypatingąjį regioną, kuriame prisidengiant tarsi nekaltu gatvių užrašų lentelių pretekstu siekiama įvesti dvikalbystę (tiksliau - jedinstveninko Valeros Ivanovo reikalautą lenkišką vienkalbystę). Tas atitinka ne ilgalaikius Lietuvos interesus, kaip fantazuoja Melianas, bet žymiai senesnius strateginius Lenkijos interesus, kuriuos seniau buvo pareiškęs Lenkijos generolas Želigovskis, o dabar ne mažiau agresyviai išreiškia Lenkijos užsienio politikos strategas Sikorskis.