Man penktadienio repertuaras atrodo įdomiausias: noriu pamatyti ir naujajį Riazanovo filmą apie Anderseną ir seniai gaudomą ,,Meilė kalė". Kaip gerai, kad jie rodomi ne tuo pačiu laiku - gal pamatysiu abu.

Glamūro paklausa atsiranda persisotinusioje visuomenėje. Jei rusai nesigėdi aiškindami, kad panaudoja glamūrą vartotojiškos visuomenės elitui suvilioti, tai pas mus juk vis dar mėgstama šventeiviškai vaizduoti, kad visi esam dvasingi vargetos.

Gaila: "kičas" lietuviškai įteisintas, o "glamūras" juk -- ne vienatinis atvejis. Reiškinys, aktualus ir mūsų kasdieniam gyvenimui, o pokalbiams apie dabartinį kiną -- ypač.

Siūlyčiau poniai mildai savo moterišką agresiją demonstruoti kur nors Delfi forume. Čia mes bandome kalbėti apie filmus. O jei kas nors pataiso apsirikusį žmogų (sutikite, kad Kinski visgi skiriasi nuo Lanž, nors ir man jos kažkuo panašios), tai tokia pastaba verta padėkos, ne jūsų įtartinų neapykantų. O gal esate Stepoko portreto bučiuotoja?
Beje, noriu priminti, kad žodžio "glamūras" prasmei rusų kultūrininkas Švydkojus paskyrė net visą savo laidą "Kultūrinė revoliucija". Ginčai apie tai, ar tas žodis turėtų būti sarkastiškas, ar romantiškas, buvo aistringi :)

turiu genialu pasiulyma stepokui - visas savo penktadienio apzvalgas jis visu pirma turetu teikti Kalbos komisijai, kuri ismesinejusi ir ismetusi, ka tinkama, jau pateiktu jas gerbiamiems kino myletojams

kad apzvalgos pasiektu mus gerais pora menesiu, o gal ir pusmeciu veliau - nieko baisaus, svarbiausia itikti visiems begantiems ikandin ir skalinantiems lyg isiutusiems suneliams, beje, isiucio priezastis nera net butina

tiesiog pasaulyje egzistuoja apsigime kritikai, zmones, kuriu atitikmuo gamtos pasaulyje - parazituojanti dele, jie nieko nekuria ir niekuomet nesukurs, sios anemiskos bejeges butybes, mintancios kurybingu asmenybiu darbu, tiksliau sakant, jo maitojimu ir dergimu, jeigu nebutu rasanciu ar vercianciu, sis tipas isnyktu - nes tai savos rusies intelektualine mazakraujyste, jus juk ja nesergate, miela gina, jus jauna, daili, talentinga ir genetiskai su delemis nesusijusi ?????????????????????

pagarbiai
glamuro sviesos nutviekstoji

kine dar gyvi pustoniai ir romantika. Zhang Ziyi graži graži, vaidindama naivią ir sykiu ryžtingą kaimo mergaitę su kasytėmis ir storomis vatinėmis kelnėmis. O kai jau sena Čao Di audžia drobulę karstui, graži jos meilė. Pasiilgstu tokių subtilių, tyrų ir neplepių filmų.

čia turbūt visiems tik juokinga bus, bet iš pradžių pamaniau, jog „Kelias namo“ apie tokią stačiu kampu sulinkusią babytę ir jos bjaurų anūką, paskui kai perskaičiau S.S. rekomendacijose apie Zhang Ziyi, supratau, kad ne tas, sunku būti ne kinomane, ačiū p. Stepokui, šviesi istorija, net vatinukai gražūs, spalvoti, ir istorija neskubi, drovi kažkokia, šiais laikais labai maloniai keista, kad dar atsiranda režisierių, rizikuojančių pasakoti meilės istoriją tik žvilgsniais ir žinančių mylimojo šypsenos vertę

Pagaliau išvydau Aną, dėl kurios čia vyko tokie debatai. Gaila, vaidybos įvertinti negaliu, per mažai rodė, bet standartinio grožio liesų panelių fone Michalkovos moteriškas namų šeimininkės putlumas ir lūpų kaspinėlis tikrai išsiskyrė. Pozityviai. Ir filmas man pasirodė pakenčiamas. Tiesa, greit nebesupratau, kurie personažai gyvi, kurie nebe, tai ir nebesukau galvos. Pakako kitų dalykų. Kaip antai tiesų, nuvalkiotų taip, kad vėl spindi nelyginant deimantai.

Nors man asmeniškai Wendersas niekad nebuvo kultinis, tačiau dėkinga, kad ponas Stepokas atkreipė dėmesį į vieną iš naujausių jo filmų, nes reikia bandyt žiūrėt, gal bus geriau nei "Milijono vertės viešbutis".

"Asteninį sindromą" kadaise mačiau, peripetijų nelabai prisimenu, tačiau bendras šoko įspūdis tebėra gyvas. Ir svarbiausia, kad autorė specialiai neprigalvojo visokių baisybių, bet tas buitinis, kasdienis žiaurumas veikia labiau už bet kokius kruvinus trilerius.