Klaipėdos koncertų salės scenoje rugsėjo 23 dieną, trečiadienį, 18 valandą vyks magiški Broniaus Kutavičiaus oratorijų ritualai.
Kamerinis choras “Aidija”, vadovaujamas Romualdo Gražinio, išpildys kompozitoriaus oratorijas “Iš jotvingių akmens” ir “Magiškas sanskrito ratas”. Dar skambės lietuviškos sutartinės (aranžuočių autoriai – Juozas Gruodis, Kazimieras Viktoras Banaitis, Vytautas Montvila), ne vieną kūrėjų kartą maitinęs muzikos šaltinis. Programoje dalyvaus aktorė ir režisierė Birutė Mar.
Pirmąją savo oratoriją „Panteistinę oratoriją“ B. Kutavičius sukūrė beveik prieš 40 metų. Prieš tris dešimtmečius jis parašė „Paskutines pagonių apeigas“. Toliau sekė „Iš Jotvingių akmens“ (1983) ir „Pasaulio medis“ (1986). Taip susidarė oratorijų teatralogija – unikalus reiškinys, kurį istoriniais 1990-aisiais papildė penktoji oratorija „Magiškas sanskrito ratas“ .
Tuo metu, pasak muzikologo Edmundo Gedgaudo, “visa tauta alsavo natūralia reikme suvokti savo šaknis, įtvirtinti savo tapatumą. Lyg būtų pabudęs tautos savisaugos instinktas, suvokta galimybė ištverti tik savo kultūros dėka. Kažkas tuos dalykus turėjo išreikšti… Kutavičius darė gal ne visiškai tai, ką sąmoningai norėtų, kaip save būtų suprogramavęs, bet jis privalėjo šitaip daryti. Jis buvo tarsi mediumas, tarsi ne savo vieno, o didžiulės tautos dalies vardu jis privalėjo ten eiti…”
B. Kutavičiaus oratoriniai opusai Lietuvos muzikos istorijos ir visuomenės raidai padarė reikšmingą įtaką. Juose geriausiai išryškėja kompozitoriaus braižo savitumas. Kutavičiškas laiko ir erdvės traktavimas, muzikos vizualumas, teatriškumas bei rituališkumas, pulsuojančių ritmų dėka įtraukiantis į muzikinį vyksmą, labiausiai imponuoja klausytojo dėmesį. Oratorijų ritualuose, ko gero, slypi didžiausia B. Kutavičiaus garsų teatro poveikio jėga.
“Tai, ką daro B. Kutavičius, nėra vien muzika – tai dalykai, kuriuos galima įjungti į gyvenimą. Mes, atlikėjai, nebūtume ištvėrę pusės metų, jeigu mūsų darbas būtų buvęs vien sausas partitūros realizavimas. Čia tarsi integruota kultūros visuma. Ši muzika keičia mūsų mąstymą, skatina tobulėti. Suvokti, kad darbo, įdėto į šios partitūros realizavimą, dėka prasmingai gyveni, nes tos pastangos kompensuoja vertybių ilgesį. Mums tai – kryptis, kaip reikia gyventi, gyvenimo ir bendravimo būdas,” - kadaise kalbėjo kompozitorius, Vilniaus naujosios muzikos ansamblio vadovas Šarūnas Nakas. Būtent šiam ansambliui ir buvo sukurtos oratorijos „Iš Jotvingių akmens“ bei „Magiškas sanskrito ratas“.
“Iš jotvingių akmens” skirta vokaliniam ansambliui ir senoviniams liaudies instrumentams (akmenys, buteliai, skudučiai, lumzdelis, šiaudo birbynė, kanklės, smuikas, armonika). Ji prasideda mušant ritmą tikrais akmenimis (akmuo senovės tikėjimuose reiškia mirusiojo apsaugą) – tarsi kviečiant jotvingių dvasios jėgą. Šiame kūrinyje B. Kutavičiaus pažadino tik žodžių nuotrupomis gyvos tautos prisiminimą, kartu atskleisdamas kultūrų kilimą: nuo elementarių jos pavidalų iki totalaus šedevro – liaudies dainos, kurioje, tartum rasos laše, spindi tos kultūros skaistus ir gyvybingas grožis. Pirmoje dalyje panaudoti 3 jotvingiams priskiriami sakiniai, antroje - liaudies daina “Pūtė vėjas ąžuoluosnan”. Iškilusi iš garsų bei kalbos ji išsiskleidžia kaip tobulo dvasingumo žiedas.
Nepriklausomybės atkūrimo priešaušryje ir pirmaisiais jos metais Vilniaus naujosios muzikos ansamblis su dideliu pasisekimu šią oratoriją atliko daugelyje Europos šalių, o taip pat ir Kanadoje. Tai, ko gero, daugiausiai kartų užsienyje skambėjęs mūsų kompozitoriaus kūrinys, savotiška lietuvių naujosios muzikos “vizitinė kortelė.”
Oratorija “Magiškas sanskrito ratas” parašyta Sigito Gedos tekstu dainuojantiems ir grojantiems (kanklėmis, skudučiais, birbynėmis, metalofonais, varpeliais) atlikėjams. Beje, kaip instrumentą kompozitorius panaudoja ir senovinį darbo įrankį - linų brauktuvą. Atsikartojimo, gyvenimo rato simbolį išryškina kai kurių kūrinio dalių ištisiniai kanonai. Ypač įdomi ir originali yra grafinė partitūrų rašyba – saulės, akies, korio, laiptų, žvaigždės formos dalys. Keistų kanonų muzika sukelia nerealumo įspūdį ir nuolat sukasi erdvėje, savaip primindama garsų galaktiką. Kompozitorius ją įvardina kaip ”vėlių muziką”.
S. Geda sakė: “B. Kutavičius nemažai parašė muzikos pagal mano žodžius. Tačiau niekad nesu nė vieno teksto rašęs specialiai jam. Jis atsirinkdavo, kas būdavo reikalinga. [...] B. Kutavičius labai jaučia literatūrą ir poeziją, sakinio struktūrą, žodį, turi tikrą intuiciją. [...] Kompozitoriaus kūryba nedingsta mūsų girdimos muzikos sraute. Jos garsai įgyja keleriopą jėgą.”
Iš tiesų, B. Kutavičiaus muzika giliai įsiskverbia į sielą senovinių liaudies dainų išraiška, užburia savo neįprastu skambėjimu. Kiekvienas susitikimas su ja tampa įvykiu, paliekančiu ryškias emocijas ir keičiančiu mąstymą. To siekia ir festivalis „Permainų muzika“.
Koncertas vyks rugsėjo 23 dieną 18 val. Klaipėdos koncertų salėje.
