Čekijos totalitarinių režimų tyrimo instituto darbuotojas atsitiktinai aptiko, kad 1950 metais studentas Milanas Kundera, vėliau tapęs žymiu rašytoju, buvo policijos informatorius, rašo žurnalas „Respekt“.
Policijos archyvuose rastas dokumentas, kuriame rašoma, kad 1950 metais kovo 14 dieną Kundera pranešė policijai, kad jo draugas susitarė susitikti su Miroslavu Dvoržačeku, pabėgusiu į Vokietiją po 1948 metais Čekoslovakijoje įvykusio komunistinio perversmo. M. Dvoržačekas Vakarų žvalgybos buvo užverbuotas ir nusiųstas atgal į Čekoslovakiją.
Po M. Kunderos skundo M. Dvoržačekas buvo areštuotas. Jį nuteisė 22 metus kalėti ir greitai nusiuntė į urano kasyklas. 1963 metais jis buvo išlaisvintas ir išvyko iš šalies. Šiuo metu M. Dvoržačekas gyvena Švedijoje.
M. Kundera išgarsėjo 60-aisiais metais po romano „Pokštas“ ir apsakymų rinkinio „Juokingos meilės“. Tuomet rašytojas save vadino komunistu-reformatoriumi ir buvo Aleksandro Dubčeko, „Prahos pavasario“ iniciatoriaus, šalininkas. Po 1968 metų sovietų invazijos į Čekoslovakiją ir A. Dubčeko pašalinimo, M. Kundera tapo disidentu. 1975 metais rašytojas persikėlė gyventi į Prancūziją ir greitai – už romaną „Juoko ir užmaršties knyga“ – neteko Čekoslovakijos pilietybės.
Savo žymiausią romaną „Nepakeliamas būties lengvumas“ M. Kundera parašė 1984 metais. Pastaraisiais metais rašytoją vadina vienu iš svarbiausių pretendentų Nobelio literatūros premijai gauti.
