milanas kundera

Kadaise savo pasaulinės šlovės įkalnėje čekų rašytojas Milanas Kundera knygoje Ta nepaprasta būties lengvybė  pradėjo nesuprastų žodžių žodynėlio kūrimą. Romano herojai – po 1968 metais sovietų ir jų sąjungininkų kariuomenės užgniaužto „Prahos pavasario“ į Vakarus pabėgusi menininkė ir jos vakariečiai draugai – atskleidžia skirtingas tais pačiais žodžiais vadinamų reiškinių savybes.

Čekijos totalitarinių režimų tyrimo instituto darbuotojas atsitiktinai aptiko, kad 1950 metais studentas Milanas Kundera, vėliau tapęs žymiu rašytoju, buvo policijos informatorius, rašo žurnalas „Respekt“. Policijos archyvuose rastas dokumentas, kuriame rašoma, kad 1950 metais kovo 14 dieną Kundera pranešė policijai, kad jo draugas susitarė susitikti su Miroslavu Dvoržačeku, pabėgusiu į Vokietiją po 1948 metais Čekoslovakijoje įvykusio komunistinio perversmo.

Lietuvos visuomenininkai nepraranda vilčių, kad Nobelio premija vieną dieną atiteks ir lietuviui. Taikos Nobelis prognozuojamas Valdui Adamkui ir Vytautui Landsbergiui, perspektyvos sulaukti įvertinimo ekonomikos, medicinos, chemijos ir fizikos srityse vertinamos gana skeptiškai, o literatūros Nobelio premiją verčiausiais gauti vadinami Justinas Marcinkevičius ir Tomas Venclova.

Milanas Kundera savo puikioje esė „Vidurio Europos tragedija“ rašė apie kairiųjų ir dešiniųjų manichėizmą, kuris, tariant Kunderos žodžiais, „tiek pat kvailas, kiek ir neįveikiamas“ ir giliai įsitvirtinęs Vakarų Europoje. Ar tikrai tarp dešinės ir kairės veriasi tokios prarajos, kaip kai kada šitą įsivaizduoja politikai (bet gerokai dažniau – dešinieji arba kairieji intelektualai)? Jei kalbėsime apie doktrinierius – taip, tai tiesa. Bet juk anaiptol ne visi intelektualai yra doktrinos žmonės.

Lietuvą kamuoja chroniška populizmo krizė. Kartais, paūmėjus, užtenka antibiotikų. O kartais tam, kad pašalintum židinį, prireikia netgi operacijos. Bet liga po kurio laiko ir vėl atsinaujina, įgyja kitus pavidalus, kitus simptomus - populizmo, šovinizmo, radikalizmo.... - virusas mutuoja, o pavargęs visuomenės ir valstybės kūnas nepajėgia išsiugdyti imuniteto, nespėja pailsėti ir atsigaut. Teoriškai - valstybė yra prievartos monopolis. Tam, kad apsaugotų piliečius nuo jų pačių.

Bedugnė ir jos ištakos Milanas Kundera „Nepakeliamoje būties lengvybėje“ rašo apie Europos politinio kičo pradžią, kuri, pasak jo, siekia Prancūzijos revoliuciją. Jau tada Europa skilo į kairę ir dešinę, gindama idėjas ir vertybes, kurios nuo to laikmečio vis nuolatos aktualizuojamos ir iš naujo prikeliamos taip dramatiškai, tarsi tektų pakartoti pačią revoliuciją.

Naujasis ginklas Milanas Kundera savo nemariame romane „Nepakeliama būties lengvybė“ aprašo 1968 metų Čekoslovakijos revoliucijos sutriuškinimą. Po Josifo Stalino mirties 1953 metais sekęs Nikitos Chruščiovo valdymo laikotarpis ir po XX Sovietų Sąjungos Komunistų Partijos suvažiavime nuskambėjusio oficialaus stalinizmo pamerkimo prasidėjęs „atšilimo“ laikotarpis, suteikęs iliuziją, kad galima sukurti socializmą su žmogišku veidu, nesutrukdė Sovietų Sąjungai tais pačiais 1956 metais kraujyje pa...

Balandžio 4 dieną sukanka 75 metai, kai gimė iškilus lietuvių politinis mąstytojas Aleksandras Štromas (1931-1999). Teisininko, kriminologo, politinio analitiko ir politinės kaitos teoretiko Aleksandro Štromo kūrybinis ir idėjinis palikimas šiandien išryškėja kaip iškilus Lietuvos, Baltijos regiono ir visos Rytų bei Vidurio Europos idėjų istorijos reiškinys.

Šių metų Nobelio literatūros premijos laureatą Haroldą Pinterį žinia užklupo netikėtai. Duodamas interviu Didžiosios Britanijos dienraščiui „The Guardian“ jis prisimena, kaip negalėjo suprasti, kodėl jam turėtų skambinti Nobelio komiteto pirmininkas, kaip prieš kelias dienas nukritęs stipriai susidaužė galvą ir manė, kad jau mirs, o vienas televizijos kanalas net ir paskelbė: „Haroldas Pinteris mirė“, ir tik po to susigriebė: „Ne, jis laimėjo Nobelio premiją“. Švedijos Akademija ketvirtadienį ...