Po dviejų metų pertraukos Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras gastroliuos Vilniuje. 2007-ųjų sausio 26 – 28 dienomis Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre vilniečiams ir sostinės svečiams bus parodyti trys skirtingų žanrų naujausi pastatymai – J. Strausso operetė „Šikšnosparnis“, W. A. Mozarto dramma giocoso „Don Žuanas“, Z. Liepinio opera - melodrama „Paryžiaus katedra“.
Sausio 26 d. 18 val.
Johanno Strausso 3 veiksmų operetė „Šikšnosparnis“ – lengva, sąmojinga, puošni muzikinė komedija – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro repertuare vienas lankomiausių spektaklių. Populiariausioje J. Strauss operetėje, kuri yra Vienos klasikinės operetės pavyzdys, karaliauja šokiai: valsas, polka, galopas, čardašas. Ryškus skambėjimas, veržlus judėjimas, jausmų šėlsmas nuteikia romantiškai ir pakiliai.
Dirigentas Stanislavas Domarkas, režisierius Ramūnas Kaubrys, scenografas Artūras Šimonis, kostiumų dailininkė Jolanta Rimkutė, choreografas Aurelijus Liškauskas, chormeisteris Vladimiras Konstantinovas.
Pagrindinius vaidmenis atlieka solistai Dalia Kužmarskytė, Rita Petrauskaitė, Aurelija Dovydaitienė, Mindaugas Gylys, Deivis Norvilas, Virgis Pupšys, Kęstutis Nevulis, Šarūnas Juškevičius, Artūras Kozlovskis, Stasys Rezgevičius, Viačeslavas Tarasovas.
Sausio 27 d. 18 val.
Wolfgango Amadeus Mozarto 2 veiksmų „dramma giocoso“ „Don Žuanas“ – tai naujausias teatro spektaklis, kurio premjera įvyko vos prieš mėnesį (2006 m. gruodžio 9 d.) ir kuris vainikavo teatro renginių ciklą, skirtą genialaus kompozitoriaus 250-osioms gimimo metinėms. Režisierius Raimundas Banionis, scenografijos ir kostiumų dailininkas Sergėjus Bocullo – su pasisekimu uostamiesčio teatre debiutavę G.Verdi operos „Rigoletas“ pastatymu – šį kartą, drauge su choreografe Vesta Grabštaite, pristato žiūrovams savąją W. A. Mozarto „Don Žuano“ versiją.
Pasak režisieriaus, opera rodoma visame pasaulyje, todėl „apaugusi štampais“ – geros moterys, blogas Don Žuanas. R. Banionio nuomone Don Žuano personažas „sudėtas“ iš charakterio priešybių, o moterų, kurios susiduria su juo, – Donos Anos, Donos Elvyros, Cerlinos - personažai pernelyg tragedizuojami. Viena pagrindinių užduočių buvo dar kartą įdėmiai „perskaityti“ W. A. Mozarto muziką ir pabandyti aiškintis legendos atsiradimo aplinkybes.
Spektaklio scenografas ir kostiumų dailininkas S. Bocullo minimaliomis scenografinėmis priemonėmis padėjo sukurti įtemptą spektaklio atmosferą, o akis pamalonino įspūdingais renesanso laikų kostiumais.
Klaipėdiečių „Don Žuano“ finalas netradicinis. Dailininkas „įteikė“ finalo sumanymo „raktą“, papasakojęs vieną legendą, kuri byloja, kad Don Žuaną nužudė vienuoliai, nes kitaip negalėjo nuo vilionių apsaugoti padorių moterų. Vėliau, ant Don Žuano kapo užvertę Komandoro skulptūrą, jie paskleidę žinią, kad pats Komandoras nusitempęs į pragarą moterų suvedžiotoją Don Žuaną – taip norėję pamokyti tuos, kurie bandytų kartoti donžuaniškus meilės nuotykius.
Ypatingo grožio muzika - gyvybinga ir žaisminga - yra sklidina filosofinių prasmių, kviečia patirti žmogiškųjų jausmų netobulą prigimtį. Kokia vieta Kūrėjo valia žmogaus gyvenime skirta meilei? Ar Gotfrido Žakvino, Mocarto jaunojo draugo, žodžiai, 1787 m. įrašyti kompozitoriaus albume: „Genijus be širdies – reiškinys neįmanomas. Nei tobulas protas, nei vaizduotė, net juos sudėjus drauge, nepajėgūs sukurti genijaus. Meilė! Meilė! – tai yra genialumo dvasia“ taiklūs?
Spektaklio muzikinis vadovas ir dirigentas Ilmars Harijs Lapinsch, chormeisteris Vladimiras Konstantinovas.
Pagrindinius vaidmenis “Don Žuane” atlieka svečiai – operos dainininkai Laimonas Pautienius (Don Žuanas), Asmik Grigorian (Dona Ana), latvis Žorž Siksna (Otavijas) bei Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistai Dalia Kužmarskytė (Dona Elvyra), Rita Petrauskaitė (Cerlina), Artūras Kozlovskis (Leporelas), Igor Bakan (Komandoras), Kęstutis Nevulis (Mazetas).
Sausio 28 d. 16 val.
Z. Liepinio 3 veiksmų operos-melodramos „Paryžiaus katedra“ premjerą tradicinio vasaros festivalio “Muzikinis rugpjūtis pajūryje” metu (2005 m. rugpjūčio 25 d.) stebėjo pats autorius, latvių kompozitorius Zigmars Liepinš ir pagrindinio Kvazimodo vaidmens atlikėjas Latvijos popmuzikos žvaigždė Rodrigo Fomin.
Kompozitorius Z. Liepinš už šią operą buvo apdovanotas Didžiuoju Latvijos muzikos prizu - įvertintas Latvijos trijų žvaigždžių ordinu. "Paryžiaus katedra" Rygos operos teatre su didžiuliu pasisekimu buvo atlikta beveik šimtą kartų.
Operos „Paryžiaus katedra“ libretą sukūrė Kaspars Dimiters pagal V. Hugo to paties pavadinimo romaną.“Paryžiaus katedros“ sėkmę lėmė ne tik vieno žymiausių XIX a. prancūzų romantikų Viktoro Hugo romane įtaigiai perteikti skausmingi kontrastai, atskleidžiantys pasaulyje ir asmenybėje esančias priešybes - grožį ir bjaurumą, gėrį ir blogį, dieviškąjį ir žvėriškąjį pradus - bet ir originali bei patraukli muzikinė operos kalba.
Z. Liepinš yra užsiminęs, kad klaipėdiečių interpretacija jam labiau patinkanti nei rygiečių statytojų.
Vilniuje Kvazimodo vaidmenį kurs Deivis Norvilas, lemtingosios Esmeraldos, kurią įsimyli kuprius, - teatro solistė Rita Petrauskaitė. Sudėtingą, ryškų ir dramatišką Frolo vaidmenį atliks bosas Artūras Kozlovskis. Spektaklyje dalyvauja ir kiti publikos mėgstami Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistai – Valerija Balsytė, Mindaugas Gylys, Dalia Kužmarskytė, Viačeslavas Tarasovas, Kęstutis Nevulis, Stasys Rezgevičius, teatro choro ir baleto artistai.
Režisierius Ramūnas Kaubrys už Z. Liepinš operos-melodramos "Paryžiaus katedra" pastatymą 2006 m. pelnė Lietuvos teatro sąjungos Klaipėdos skyriaus, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apdovanojimą – „Padėkos kaukę“ nominacijoje "metų režisierius".
Dirigentas Ilmars Harijs Lapinsch, scenografas Artūras Šimonis, kostiumų dailininkė Jolanta Rimkutė, choreografas Aurelijus Liškauskas, chormeisteris Vladimiras Konstantinovas.
Visi gastroliniai Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektakliai bus atliekami lietuvių kalba.
