Klaipėdoje, Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos galerijoje „13 L“ liepos 3 d. atidaroma pirmoji pomirtinė grafiko, kaligrafo, VDA profesoriaus Algio Kliševičiaus (1950-2008 m.) kūrybos paroda. Parodą, pristatančią kelių pastarųjų metų grafikos ir kaligrafijos darbus, parengė dar pats autorius, ji buvo eksponuota Kintų Vydūno kultūros centre.
A. Kliševičius buvo nuolat ieškantis, eksperimentuojantis kūrėjas, dirbęs ekslibriso, knygų grafikos, estampo, kompiuterinės grafikos ir, žinoma, kaligrafijos srityse, kūrė firminius ženklus, reklamas, heraldikos objektus. Jis rengė ne tik individualias parodas, dalyvavo bendrose parodose, bet buvo daugelio kaligrafijos parodų iniciatorius ir įgyvendintojas. A. Kliševičiaus veiklos dėka Klaipėda vadinama kaligrafijos sostine. Jis su užsidegimu kūrė kaligrafiją, siekė ją padaryti šiuolaikišką, aktualią, mokė jos ir skatino kurti kitus. Visos svarbiausios Lietuvos kaligrafijos ir rašto meno parodos jo pastangomis vyko Klaipėdoje, lietuvių kaligrafija buvo pristatoma užsienyje. A. Kliševičius inicijavo unikalų šalies mastu tęstinį leidinį „Kaligrafijos sąsiuviniai“, spėjo parengti net tris numerius.
Dailininkas yra pasakęs: „Dar besimokant M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje man būdavo smagu ką nors parašyti kokybiškai. Todėl stodamas į Dailės institutą pasirinkau šrifto ir kaligrafijos specializaciją. Kaligrafija reikalauja įgūdžių, amato, bet leidžia pasislėpti asmenybei. Aš nesu linkęs dūšią demonstruoti. Gal todėl, kad esu gimęs po Ožiaragio ženklu“.
Lakoniškas, minimalistinis A. Kliševičiaus grafikos stilius patraukia iš jo kūrinių besiveržiančia spontaniška energija. Niekada nepalieka jausmas, kad tiesiog prieš mūsų akis skleidžiasi kūrybos paslaptis. Panašų jausmą galima išgyventi, žvelgiant į Tolimųjų Rytų rašto meno pavyzdžius. A. Kliševičiaus kūriniuose iki mažiausios smulkmenos apgalvotos formos, subtilūs kompoziciniai ir spalviniai sprendimai pajungiami labai paprastų, esminių gyvenimo tiesų perteikimui. Juose nėra nieko atsitiktinio, laikino, nesvarbaus, nėra ir sureikšminimo.
Šiandien, kai dailininko jau nebėra mūsų tarpe, kitokias prasmes įskaitome ir suteikiame jo kūrinių pavadinimams bei tekstams, kuriuos jis rinkosi kaligrafijai: „Tegul gyvenimas“, „Ir gyvenimas bus“, „Ši akimirka tarp išėjimo ir atėjimo“. Retas kuris galėjo taip paprastai paaiškinti: „Rašau tai, ką galvoju. Rašau įvairias mintis. Kartais geranoriškas. Šiuolaikiniame pasaulyje tapo nedrovu nusikeikti, bet drovu pasakyti gerą žodį... Kartais užrašau ir ne savo mintis, pratęsiu kitų žmonių išmintį. Štai yra maldos žodžiai „Teesie tavo vardas“ ir mano parafrazė „Tas keistas sapnas, kur gyvenimu vadinam“.
Paroda veiks iki liepos 18 d.
