Rugsėjo 5 d., 16 val., Kaune, Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje, atidaroma paroda „Baltosios pirštinės: oficialioji ir neoficialioji diplomatija Kaune 1918–1940 m.“.
Iš visų pusių mums buvo įkalbama: „Jūs esate, be abejonės, teisūs šaunuoliai, jūsų revindikacijos – neginčytinos, mes puikiai suprantame jūsų tautines aspiracijas, kurios jus veikte veikia, bet ko jūs galite iš mūsų reikalauti? Jūs gerai numatote, kad mums reikalinga Lenkija tvirta ir galinga, kad būtų mums... įdomi. Susitarkite su Lenkija, su kuria jūs tiek amžių drauge gyvenote, ir pradėkite gyventi vėl iš vieno. Būkite išmintingi ir nekomplikuokite mūsų uždavinių, kurie ir be to yra be galo painūs, o mes stengsimės būti jums malonūs...
Mes galėjome tada bet kam pasirodyti naivūs, laukdami iš to meto didžiųjų valstybių kažkokio idealizmo arba kilnaus palankumo teisingiems mūsų reikalavimams. Jos visos buvo XX a. pradžioje imperialistės ir tvarkė pasaulį, vadovaudamosios savo viešpataujančių sluoksnių interesais arba jau pirmiau pasiektu „status quo“.
Bet kuo būdu mes turėjome gelbėtis prieš tiek negandų, dar vos beužgimę?! Meškos smilga nenudursi.
Petras Klimas, Iš mano atsiminimų, Vilnius, 1990.
Lietuvos diplomato Petro Klimo atsiminimai puikiai iliustruoja sudėtingą geopolitinę Pirmosios Lietuvos Respublikos padėtį ir jos sąlygotus diplomatinius iššūkius, su kuriais teko susidoroti jaunos ką tik užgimusios valstybės naujai susikūrusiam diplomatiniam korpusui. Tie iššūkiai neapsiribojo vien karais, ultimatumais ar dvišalėmis prekybos sutartimis, kaip kartais bandoma pateikti šiuolaikinėje diplomatijos istorijoje. Rugsėjo 5 d. 16 val. Istorinėje Prezidentūroje atidaromos parodos „Baltosios pirštinės: oficialioji ir neoficialioji diplomatija Kaune 1918 – 1940 m.“ rengėjai bando kiek kitaip, plačiau ir išradingiau, pažvelgti į 1918–1940 m. Lietuvos diplomatinių santykių istoriją. Čia neapsiribojama vien tik oficialiąja diplomatija. Nors kredencialų įteikimą fiksuojančios fotografijos vizualiai tikriausiai yra pačios gražiausios, tačiau tai tėra diplomatinio darbo pradžių pradžia, kurią seka nuoseklus, daug pastangų ir išmoningumo bei diplomatinių įgūdžių reikalaujantis darbas. Derybos, susitikimai, vizitai, slapti ir oficialūs, netgi vakarėliai yra diplomato duonos dalis. Ne veltui Lenkijos Respublikos karo atašė Leon Mitkiewicz savo atsiminimuose su šypsena pastebi, „kad aukštosios visuomenės bendravime, be kitų dalykų, viena svarbiausių sąlygų, kurią turi atitikti kandidatas į diplomatinę, netgi karinę, tarnybą – turėti stručio skrandį ir talentą žaibiškai orientuotis patiekalų ir gėrimų sąrašuose“. (Leon Mitkiewicz, Kauno atsiminimai 1938–1939 m. Vilnius: Baltos lankos, 2002.)
Paroda „Baltosios pirštinės: oficialioji ir neoficialioji diplomatija Kaune 1918–1940 m.“ atidaroma neatsitiktinai: šių metų rugsėjo 5 d. sukanka 110 metų kai gimė Lietuvos diplomatijos šefu tituluojamas Stasys Lozoraitis (1898–1983). 90-ties metų sukaktį švenčia ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija. Tačiau svarbiausia tai, kad šiemet sukanka ir 90 metų nuo Vasario 16-osios Akto paskelbimo.
Kaune esanti Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra yra bene pati tinkamiausia vieta šioms garbingoms sukaktims pažymėti, nes čia laikinosios sostinės laikotarpiu užsienio valstybių pasiuntiniai įteikdavo skiriamuosius raštus Lietuvos Respublikos Prezidentui, čia buvo brėžiamos pagrindinės užsienio politikos gairės.
Paroda „Baltosios pirštinės: oficialioji ir neoficialioji diplomatija Kaune 1918–1940 m.“ rengiama keturiose Istorinės Prezidentūros pastato pirmojo aukšto salėse. Didžiojoje salėje atspindima oficialioji diplomatų veikla – čia eksponuojamos tarpvalstybinės sutartys, fotomedžiaga iš kredencialų įteikimo ceremonijų, oficialių pareigūnų susitikimų, valstybinių švenčių. Antroji ir trečioji salės skirtos Lietuvos diplomatiniam korpusui užsienyje, Lietuvos užsienio reikalų ministerijos veiklai 1918–1940 m. ir Lietuvos diplomatijos šefui Stasiui Lozoraičiui. Ketvirtoji salė skirta neoficialiajai diplomatijai – čia eksponuojamos nuotraukos iš aukštų pareigūnų neoficialių susitikimų pobūviuose, medžioklėje, taip pat šaržai, anekdotai, įdomesni pasakojimai apie neformalius ir formalius nutikimus.
Parodos partneriai – Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Vytauto Didžiojo karo muziejus ir Lozoraičių muziejus. Parodą remia Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Kauno miesto savivaldybė, Kultūros rėmimo fondas, Lenkijos Respublikos ambasada, Prancūzų kultūros centras, Italijos Respublikos ambasadorius p. Giulio Prigioni. Ypatingo dėmesio sulaukta ir iš Didžiosios Britanijos bei Vokietijos Federacinės Respublikos ambasadų.
Paroda veiks nuo 2008 09 05 iki 2009 07 05, ją galima aplankyti kasdien, išskyrus pirmadienį, nuo 11 val. iki 17 val.
