Kaip pavadinsi, taip nepagadinsi. Ar pazadas, ar perspektyva (beje, kodel tuomet angliskas pavadinimas ne "Perspective"?), esmes tai nekeicia. Bajoras yra Bajoras, Rita yra Rita, o Daunoraviciene yra Daunoraviciene, pagarba jai! Nevynioja i vata, raso kaip galvoja, bet neizeidziai. Kiekvienas gali tureti savo nuomone, man Daunoravicienes nuomone yra priimtina.

šaunuolė Rita!
;-)

Mieloji ponia Gražina F. Bajoro kūrinį recenzavo, atsižvelgdama į jo pavadinimą... o dabar tarkim, kad tas pavadinimas yra kitoks... nes jis - lietuviškai - ir yra kitoks. Net mokykliniuose anglų-lietuvių žodynuose surašytos kelios žodžio "promise" reikšmės. Dėl naujumo paieškų ligos: kodėl šie vertinimo kriterijai nėra taikomi mūsų žymiesiems minimalistams, ir kodėl naujumo ieškotojai patys viską daro vienodai, pvz., muzikologų tekstus iš stiliaus juk atpažįstame? Be to, įsivaizduoju, kad savos, originalios ir kitų atpažįstamos kalbėsenos suformavimas yra svarbiausias kūrėjos vertingumo įrodymas. Tikrai pasigedau atlikėjų pavardžių bent suminėjimo dėl dokumentinio tiksklumo. Nesunku ir man tą padaryti: visus kūrinius grojo nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas Roberto Šerveniko; su orkestru Z. Bružaitės opusą dainavo Raminta Vaicekauskaitė ir "Vilniaus" choro vyrų grupė, F. Bajoro "Perspektyvos" solo partiją atliko Raimondas Sviackevičius.

jo

Nereikia pataikauti užsieniečiams? - bet pataikaujama.
Koks bebūtų kūrinys - užsieniečio kūrinys visuomet atliekamas gale, antroje dalyje, paskutinis. Ypač tuomet ,
kada autorius yra atvažiavęs. Žinoma paskutinis būna ir geriausiai paruoštas. Juk jis turi palikti gero grojimo įspūdį. O dauguma žiūrovų, (net profesionalai!), neskiria kūrinio nuo jo atlikimo. Jei gerai atliekamas, jiems atrodo, kad tai yra geras kūrinys. Bet juk atlikėjas gali prastą kūrinį taip atlikti, kad jis sublizgės meno viršūne. Ir atvirkščiai. Kiek tokių pavyzdžių yra buvę net mūsų padangėje! Lenkijoje atvirkščiai; lenko, net nekoks studento kūrinys bus iškeltas, o užsieniewtis kviečiamas tik tam, kad paryškintų nacionalines vertybes.

sveikina BAJORĄ

dėl ko pliekiamės? gyvnimas gražus, muzikos kalnai, okeanai pripyškinta...po 80 metų pakalbėsim rtimčiau ;-)

Koncerte as buvau ir turiu bileta kaip irodyma, todel nereikia cia komentuojanciu itarineti, kad jie raso "is lempos", tipo tu vienas ten buvai, vienas sedejai ir vienas gali vertinti.
Deja, Langas buvo prasciausias, kaip garso takelis, filmams, serialams apie Arktika, arba drambliu gyvenima ir ivairiems kitiems siuzetams ji galima pritaikyti, bet kaip vieninga kurini, tai atsiprasau, negaliu vertinti, nera vienijancio siulo, niekas tu gabaliuku nerisa, nebent tai, kad po kiekvieno epizodo nesikeicia orkestras arba dirigentas ir tai, kad jie atliekami ta pacia diena. Kaip atsikiri gabaliukai, frazuotes, pasikartojimai, taip, tai gali buti, jau dabar matau, kaip jie lydi baltu mesku rodoma kasdienybe ir maisto paieskas.
Lietuviai, nesusilietuvinkim visai, nera tie uzsienieciai dievai.

Langas buvo geresnis - tai yra faktas, reikejo nueiti i koncerta ir isgirstumete. Jusu skoniui galbut Bruzaite buvo geriausia, puiku, bet objektyviai vertinant "Marsas" nera pats geriausiais Bruzaites kurinys. Ir jokios cia nera tragedijos. Uzsienieciams lankstytis nereikia, bet i save irgi galima kartais blaiviau paziureti.

Nesutinku, kad Bruzaite neispilde lukesciu. Ji nebuvo ipareigota pildyti Daunoravicienes lukescius, ji rase, kaip suprantu, kazkam daugiau ir, pavyzdziui, mano lukesciai buvo patenkinti 120%. O Langas buvo prasciausias sioje trijuleje, bet mums dar vis iprasta lankstytis pries uzsieniecius, nematome, kad musiskiai daznai gerokai yra geresni uz svecius.