Mikas Žukauskas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) ketvirtakursis, keturis mėnesius praleido Bulgarijoje. Šioje Pietų Europos valstybėje vaikinasi mokėsi pagal mainų programą ir sukūrė trumpametražį filmą, kuris bus rodomas tarptautiniame studentų filmų festivalyje „Vilniaus kino šortai“, rašo „Respublika“.
Studijos - ne pačios rimčiausios
Janinos Lapinskaitės vadovaujamame kino režisierių kurse studijuojantis M. Žukauskas pagal „Erasmus/Socrates“ mainų programą galėjo vykti į Suomiją, Čekiją, Turkiją arba Bulgariją. Pamąstęs, kad Vakarų šalyse nepamatys nieko ypatingo, vaikinas keturiems mėnesiams išvyko į Bulgariją.
„Studijos nebuvo rimtos, nes į studentus, atvykusius pagal „Erasmus“ mainų programą, žiūri kitaip nei į vietinius. Šiaip ten didelė netvarka. Atėjau pas dekaną, o jis pats pasakė, kad nieko čia rimto, sako, pakeliauk, graži ta Bulgarija, kalnai. Tai aš ir keliavau“, – šypsojosi vaikinas.
„Paskaitos vykdavo bulgarų kalba, tad aš sėdėdavau kaip triušelis ir klausydavausi. Kartais, kai dėstytojai turėdavo ūpo, tai ir angliškai dėstydavo. Bet išskirtinio dėmesio man niekas ten neskyrė“, – pasakojo vieninteliu užsieniečiu tarp režisierių buvęs jaunuolis.
Pirmą dieną atėjęs į specialybės paskaitą ir prisistatęs dėstytojui M. Žukauskas sulaukė nuostabos – dėstytojas pirmą kartą išgirdo, kad turės ir užsienietį studentą.
G. Djulgerovas suprato, kad per pusmetį reikšmingo filmo jaunuolis nesukurs, todėl pasiūlė sukurti filmą apie įspūdžius Bulgarijoje.
Šokiravo šiukšlynai
Pokalbis su garsiu dėstytoju įvyko vaikinui būnant Bulgarijoje tik dvi savaites. Viskas jam buvo nauja: kalba, erdvė, vienatvės jausmas.
„Galvojau, kas yra tas mano įspūdis. Sofija – milijoninis mietas. Pirmąjį mėnesį gyvenau studentų miestelyje, o ten aplink dega šiukšlės, niekas jų neišveža, daug konteinerių, bastosi benamiai šunys. Šalies gamta neįtikėtinai graži, bet aplink – ir neįtikėtinas šiukšlynas. Daug klubų, kiaurą naktį juose groja muzika – „čialgos“ – vietinė tranki muzika su rytietiškais motyvais“, – pasakojo studentas.
Tačiau nuvykęs į greta esantį miestelį jis pamatė kontrastą: „Kaime šuniukai laksto, ožkos mykia, bobutės sėdi, visi draugiškai sveikinasi – Bulgarija yra kaimas gerąja prasme“. Tada vaikinui ir kilo sumanymas kurti filmą apie Bulgarijos kontrastus.
„Filmas dokumentinis, bet ir truputį eksperimentinis, pats jį vadinu meditacija. Nenorėjau daryti tipiško studentų dienoraščio: čia mano draugai, čia mano kambarys“, – aiškino M. Žukauskas.
Septynias minutes trunkantį filmą sudaro dvi pagrindinės ašys – miesto vaizdai ir provincija. „Svetoslavas turėjo sodybą kalnuose. Ten ir važiavome filmuoti. Atvažiavo draugė iš Lietuvos, operatoriaus draugė prisidėjo – tokios dvi porelės, romantika... Pavalgai pusryčius ryte, pasiimi kamerą ir važiuoji per kaimus, tokius „bulgariškus“ miestelius. Taip gera ten buvo, labai visi susidraugavome“, – nostalgiškai atsiduso studentas.
Apmaudu dėl LMTA
Kai vaikinas sukūrė filmą „Chaoso sluoksniai“, bulgarai jam pasiūlė jį siųsti į tarptautinius studentiškų filmų festivalius. Todėl šis filmas jau buvo rodomas Rumunijoje ir Serbijoje.
„Bulgarijoje studentai yra palaikomi, jų darbai rodomi. O Lietuvoje yra taip, kad turi pats susirasti vietą, kur filmą demonstruoti. Čia vyrauja požiūris, kad studento darbą verta siųsti tik tada, kai tai bus šedevras. Lietuvoje yra taip - kuo daugiau mokaisi akademijoje, tuo mažiau nori kurti kiną, nes yra įvaroma kompleksų. Bendrakursiai savo darbų niekur nesiunčia, nenori, bijo rodyti. Padaro filmą, parodo dėstytojui ir deda į lentyną. Studentai net bijo, kad kas nors ateis į peržiūrą“, – apgailestavo LMTA studentas.
Taip pat jam apmaudu, kad Bulgarijoje kino režisūros studentai montuoti gali specialiame centre, o savo filmų peržiūroms turi kino salę. „Lietuvoje mūsų montažinė labai maža – tik vienas kompiuteris. Filmus mes čia žiūrime per televizorių“, – skėstelėjo rankomis pašnekovas.
