Griežtu kostiumėliu vilkinti, nepriekaištingai pasidažiusi moteris suspėja būti ne tik tik profesionali darbuotoja, bet ir mažiausiai trijų mažų padaužų mama – toks vaizdelis ne iš televizijos reklamos, pasakoti apie tokias moteris itin pamėgo gyvenimo būdo laidos, mat visur spėjančios „supermamamos“ – užtikrintas ne tik šeimos stabilumo, bet ir finansinės gerovės garantas, bet kiek iš tiesų tokių yra?
O kaip tuo atveju, jei „supermama“ nevairuoja prabangaus šeimyninio automobilio ir nedirba prestižinėje įmonėje, o po darbo prekybos centre į namus skuba troleibusu? Ar tokia moteris dar patenka į „super“ kategoriją? Ar tokia mama noriai pasakos apie savo kasdienybę glamūriniam žurnalui? Veikiausiai žurnalams ši moteris net neturės laiko, pinigų ir jėgų skaityti.
Ar galima suderinti karjerą ir motinystę ir kiek tai kainuoja iš tiesų?
Stresas – neatsiejama gyvenimo dalis
Neseniai atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad didžiausią stresą Didžioje Britanijoje patiria 24-34 metų amžiaus moterys. Šio amžiaus moteris paprastai kopia karjeros laiptais ir namuose rūpinasi mažais vaikais, rašo dienraštis „The Daily Mail“.
Ekspertai pažymi, kad streso tik daugėja, nes moterys mėgina subalansuoti darbinį, šeimyninį ir socialinį gyvenimą. Tyrimo rezultatai rodo, kad dvi iš trijų apklaustų moterų, arba 67 proc., stresą patiria kiekvieną savaitę. Per metus statistinė britė patiria 208 streso priepuolius. Dažniausiai stresą moterims kelia sąskaitų apmokėjimas ir kitų finansinių problemų sprendimas sunkiais ekonominiais laikais. Moterys paprastai nerimo priepuolių patiria daugiau nei vyrai. Tokių priepuolių jie patiria daugiau nei penkis per savaitę. O vyrai tokių priepuolių patiria keturis kartus per savaitę ir atsigauna greičiau nei moterys.
Moterys taip pat teigia, kad beveik kasdien jaučiasi per daug apkrautos darbu. Tyrimo rezultatai rodo, kad streso priežastys moterų ir vyrų atvejais yra panašios. Keturi iš dešimties britų (39 proc.) patiria stresą, kai negali apmokėti sąskaitų, o 30 proc. žmonių nerimauja, ar spės per dieną padaryti visus numatytus darbus. Kas penktas britas (22 proc.) nerimauja, ar pavyks palaikyti sveiką darbo ir asmeninio gyvenimo balansą, o 12 proc. nerimauja turėdami priimti savo vaikų ateičiai svarbių sprendimų.
Labiausiai galvą skauda dėl pinigų
Į klausimą, kas šiuo metu Lietuvos mamoms skelia didžiausią stresą, penkių vaikų mama ir judėjimo „Aktyvių mamų sambūris“ narė Rasa Paulavičienė sakė: „Didžiausias šiuo metu mamas kamuojantis stresas – pragyvenimo šaltinio klausimas. Pažvelgus į kitų šalių statistiką matyti, kad ten iki mokyklinio amžiaus vaikus augina gana ilgą laiką augina vienas iš tėvų namuose. Europos šalių vidurkis šiuo atveju yra apie 60 proc. – daugiau nei pusė šeimų gali leisti vienam iš partnerių būti namuose su vaiku, o kitas uždirba tiek, kad šeima gali iš tų pajamų padoriai gyventi.“
Pašnekovės teigimu, užsienyje dirbančios ir save išlaikančios bei mažamečius vaikus auginančios šeimos iš valstybės gauna mokesčių lengvatas, tad palengvina situaciją vienam iš tėvų nusprendus likti namuose su vaiku, o kitam tuo metu išlaikyti šeimą finansiškai.
„Džiugi yra nauja praktika, kuomet partneriai skatinami keistis tėvystės ir motinystės atostogomis, kai vienu metu dirba vienas, o po tam tikro laiko pasikeičiama ir taip atsiranda galimybė rintis. Kitas svarbus momentas, kuo tėvystė kitose šalyse atrodo saugesnė – pastovus pragyvenimo šaltinis. Lietuvoje net ir du dirbantys tėvai, kaip rodo statistika, sunkiai išlaiko savo vaikus“, – pasakojo pašnekovė ir pridūrė, kad apie trečdalis oficialias pajamas gaunančių tėvų gimus vaikui atsiranda ties skurdo riba.
„Jei Lietuvoje du tėvai nesugeba aprūpinti savo vaikų, tai ką kalbėti apie situaciją, kuomet dirba tik vienas iš jų?“– retoriškai klausė R. Paulavičienė.
Vaiko laukimą lydi nerimas
Anot jos, būtent dėl šeimos finansinės padėties moterys patiria didžiausią stresą: „Tuomet mamos bando verstis per galvą tam, kad galėtų pragyventi iš turimų pajamų. Ypatingu stresu tampa ir vaiko laukimas – tai rodo, kad šeimos vaiko gimimą linkusios atidėlioti maksimaliai, kiek tai daryti įmanoma. Tokio elgesio priežastys – noras apsirūpinti būstu, pajamomis ar stabilia darbo vietą, ką padaryti Lietuvoje tikrai sudėtinga.“
Į kausimą, ar vaiko gimimą nuolat atidedančios moterys patiria stresą dėl to, kad reprodukcinis amžius trumpėja, o materialinės sąlygos vaiko auginimui negerėja, pašnekovė atsakė: „Lietuvoje požiūris į šeimos politiką ir pačią šeimą yra labai suveltas ir susijęs ir neigiamomis emocijomis, neigimu visuomenės vertinimu. Galima teigti, kad net planuojant vaiko gimimą jau patiriamas stresas, nes motinystę ir tėvystę reglamentuojantys įstatymai buvo keičiami be saiko, ir žmonės, kurie tikėjo, kad augindami vaikus turės tam tikras garantijas – jų neteko. Žmonės pakilimo metu mokėjo mokesčius, tačiau atėjus sunkmečiui ir atsiradus nedarbui grįžtamojo ryšio nejautė. Sveikatos sistemoje taip pat nėra tvarkos – nuolat visur reikia primokėti. Vaikui net dantų nemokamai negalima gydyti, nes eilėse tektų laukti po kelis mėnesius, o vaikui pagalbos reikia čia pat dabar. Kai tėvai kviečia vaikams greitąją pagalbą, kuomet nukritusi temperatūra, ši paslauga taip pat mokama.“
Lietuvoje motinystė – rizikinga
R. Paulavičienės teigimu, iš visų išvardytų aplinkybių dėliojasi toks vaizdas, kad mūsų šalyje planuoti ir auginti vaikus yra labai rizikinga.
„Kai emigracija suaktyvėjo, viešojoje erdvėje pasipylė gausybė publikacijų apie emigracijos privalumus – kaip svetur yra gerai, kaip rūpinamasi šeimomis ir vaikais, mamomis ir tėvais, kaip patogu ten gimdyti ir kokia pasirinkimo laisvė renkantis dirbti pusę dienos ar ketvirčiu etato. Buvo parodyta, kaip gera yra kitur ir priminta, kaip bloga yra čia. Faktas, kad abiem atvejais spalvos yra sutirštintos – užsienio šalyse socialinių paslaugų sistemos taip pat turi trūkumų, o Lietuvoje esamų privalumų po tokios neigiamų emocijų ir vertinimų lavinos net nebematome.“
Įdarbinamos netekėjusios ir bevaikės?
R. Paulavičienė pasakojo, kad dažnu atveju šeimos sprendimas lauktis vaiko giminių ir draugų sutinkamas ne su džiaugsmu, o su gausybe patarimų „neskubėti“, „palaukti“, nes šiuo metu „ne tas laikas“ arba „protingiau būtų išvažiuoti kur nors kitur ir tada planuoti“.
„Neretai motinystės ar tėvystės stresas yra susijęs su darbu. Šiuo metu pilnas internetas komentarų, kai atėjus į pokalbį dėl darbo jaunos moters yra klausiama, ar ši planuoja ištekėti ir turėti vaikų. Šis klausimas jau tapo norma, nors užduodamas tik moterims – vyrų to darbdaviai neklausia. Pagalvokite, kiek streso kainuoja darbo paieškos ar išsilaikymas darbe jaunai moteriai, kuri planuoja gimdyti, ar tai, kuri žino, kad po gimdymo tuojau turės sugrįžti į darbą“, – kalbėjo R. Paulavičienė ir pridūrė, kad mūsų šalyje įstatymai, kurie suteikia teisę darbe „mamadienius“ ar „tėvadienius“ priimti tik popieriuje, tas pats pasakytina ir apie vaiko slaugą ligos metu.
„Yra įmonių, kur darbuotojai paprasčiausiai bijo pasakyti vadovui, kad jam reikia laisvos dienos ar išeiti vaikų slaugos atostogų. Kai žmogus grįžta į darbą po vaiko priežiūros atostogų, jis yra tarsi po padidinamuoju stiklu – sekama, kiek jis „prarado“ savo kompetencijų, nors tikėtina, kad, pavyzdžiui, moteris per dvejus metus galėjo naujų kompetencijų įgauti. Pažįstu ne vieną moterį, kuri augindama vaiką pabaigė studijas, apgynė magistro darbą ar pramoko užsienio kalbos. Darbdavių požiūris vienareikšmiškas – neabejotinai prasta kompetencija, tuomet norėtųsi paklausti, kodėl Seimo nariai ne tik nepraranda kompetencijų ir dar turime mokėti jiems išeitines išmokas?“
Pasak pašnekovės, yra daugybė dalykų, kurie rodo, kad Lietuvoje darbo rinka vaikus auginančioms šeimoms yra nepalanki: „Tai matyti ne tik pačių darbdavių sukuriamame kontekste, bet ir įstatymų leidyboje, pagal tai, kokie įstatymai kuriami ir kaip jie veikia.“
Mokesčių reikalauja, o pagalbos nesuteikia
„Atrodytų, juk kai moteris susilaukia naujo mokesčių mokėtojo, tai valstybė turėtų tuo džiaugtis ir jai visokeriopai padėti jį auginti, juo labiau, kad augindama vaiką šeima daugiau išleidžia pinigų vartojimui, bet jokių mokestinių lengvatų neturi. Tie žmonės, kurie gauna didesnes pajamas, neabejotinai daugiau pinigų ir išleidžia, sumoka daugiau pridėtinės vertės mokesčio ir pan., – stebėjosi valstybės politika R. Paulavičienė.
Pašnekovė taip pat atkreipė dėmesį į kai kuriuos Lietuvos socialinių paslaugų sistemos dėsningumus: „Daugiau nei trečdalis vaikus auginančių tėvų gauna minimalios atlyginimus, tad šeimos pajamos siekia apie pusantro tūkstančio litų. Tarkime žmogus, kuris grįžta į darbo rinką ir gauna minimalų atlyginimą leidžia savo vaiką į darželį, o vietos darželyje išlaikymas savivaldybei kainuoja apie 800 litų. Čia turime paradoksą, nes žmogus nuo savo mažo atlyginimo sumoka geriausiu atveju kelis šimtus mokesčių, o tuo pat metu jo vaiko išlaikymas darželyje kainuoja kur kas daugiau. Akivaizdu, kad valstybei neapsimoka kurti darželius, tad dabar turime tokią situaciją, kokią turime.“
R. Paulavičienės teigimu, šeimai palanki aplinka dažniau susiformuoja mažose įmonėse, kur susikuria bendruomeniški, šeimyninius primenantys santykiai, tuo darbdavys noriau atsižvelgia į darbuotojo norus. „vargu, ar greitai galime tikėtis darbdavių požiūrio pasikeitimo, kol mūsų valstybinė politika yra tai neigiamai nukreipta prieš dirbančius tėvus
