Pasibaigus pagrindinei brandos egzaminų sesijai, abiturientai nekantriai laukia brandos egzaminų rezultatų, kurie nulems tolesnius ateities planus. Ne vienas dvyliktokas dar rugsėjo pirmąją pravėręs mokyklos duris jau žinojo, kad tai paskutiniai mokslo metai Lietuvoje ir savo ateitį norės sieti su studijomis užsienyje. Naujienų portalas „Balsas.lt“ pasidomėjo, kokias klaidas daro jauni žmonės, planuodami studijas užsienyje, ir kas labiausiai vilioja lietuvaičius studijuoti svečiose šalyse.
Lemia pažymys ar motyvacija?
Studijų užsienyje informacijos centro vadovė Žaneta Savickeinė kalbėdama apie tai, kokias klaidas dažniausiai daro jauni žmonės, norėdami studijuoti užsienio aukštosiose mokyklose, sakė: „Viena didžiausių ir dažniausiai pasitaikančių klaidų yra tai, kad viskas daroma per vėlai. Lietuvoje įprasta, kad stojimas į aukštąsias šalies mokyklas vyksta po vidurinės mokyklos baigimo, kartais jis prasideda truputį anksčiau, bet bendroji tendencija yra ta, kad tik gavę atestatus jaunuoliai teikia prašymus studijuoti. Užsienio aukštosios mokyklos atsirenka studentus ir priima sprendimus dėl jų studijų šiems dar negavus brandos atestato ar pirmųjų studijų diplomo. Sprendimas priimamas atsižvelgiant į jaunuolio akademinę istoriją, tad mūsų moklsleivius ištinka lengvas šokas, sužinojus, kad mokytis reikėjo ir dešimtoje ir vienuoliktoje klasėje – ne tik paskutiniais metais.“
Dar vienas aspektas, kurį akcentavo pašnekovė – užsienio aukštosios mokyklos studentus, tiek bakalauro, tiek magistro pakopos, atsirenka ne tik pagal jo turimus įvertinimus, bet ir pagal tai, kaip žmogus motyvuotas rinktis vienas ar kitas studijas. „Lietuvoje net į magistrantūrą priimama pagal pažymius. Matematinės kalkuliacijos nulemia, ar žmogus gauna finansavimą studijoms, ar ne. Tokiu būdu priimamt studentus visai neatsižvelgiama į tai, ką apie būsimą studentą mano buvę dėstytojai, ar kaip tas žmogus formuluoja savo tikslus ar geba paaiškinti, kodėl būtent šių studijų jam reikia“, – kalbėjo Ž. Savickienė.
Problema tampa motyvaciniai laiškai ir rekomendacijos
Anot pašnekovės, Lietuvos jaunimui sunkiai sekasi mokytis pristatyti save. „Būsimieji studentai nemoka rašyti motyvacinių laiškų, kas tampa rimta problema plauojant studijas užsienyje, o mūsų mokytojai ir dėstytojai nemoka rašyti rekomendacijų. Tikriausiai ir neprivalo jų rašyti. Jaunuoliai susiduria su problema, nes tuomet tenka eiti ir prašyti minėtų rekomendacijų, o mokytojas ar dėstytojas ir taip apsikrovęs darbais, o čia dar kažkam kažką rašyti reikia“, – apie panorusiems studijuoti svetur iškylančias problemas kalbėjo pašnekovė.
Į klausimą, ar visuomet jauniems žmonėms pavyksta teisingai įsivertinti savo užsienio kalbos žinias, kad galėtų studijuoti užsienyje, pašnekovė sakė: „Nebūtina laukti anglų kalbos egzamino rezultatų, kad galėtum nujausti, kokio lygio yra užsienio kalbos žinios. Jauni žmonės turi suprasti, kad užsienio kalbą vykdami į kitą šalį jie turi mokėti taip pat gerai, kaip užsieniečiui, atvykstančiam į Lietuvą studijuoti istorijos, reiktų mokėti lietuvių kalbą. Be to, Lietuvos jaunimas anglų kalbą paprastai moka tikrai neblogai ir tai netampa didele kliūtimi svarstant apie studijas užsienyje.“
Tėvų norai prasilenkia su vaikų galimybėmis
Esama nuomonės, kad jaunuoliai studijas užsienio aukštosiose mokyklose dažnai renkasi spontaniškai, vos žvilgtelėję į reitingus, bet neįsigilindami į tai, ko bus mokomi. Pašnekovė šiai nuomonei pritarė: „Tokia tendencija egzistuoja, bet dažnai tai būna ne pačių jaunuolių, bet jų tėvų pasirinkimas ir sprendimas. Sakoma „mano vaikas turi mokytis Oksforde, Kembrdže, o blogiausiu atveju Harvarde“, o tik vėliau sužinoma, kad Harvardas yra ne Didžiojoje Britanijoje, bet Jungtinėse Amerikos Valstijose ir tuomet atsiranda veide nustebimo išraiška“, – nuotaikingai apie bendravimą su būsimų studentų tėvais pasakojo pašnekovė.
Anot Ž. Savickienės esama ir dar vieno svarbaus aspekto kalbant apie studijas užsienyje: „Šalyje veikia nemažai užsienio aukštųjų mokyklų interesus atstovaujančių agentūų, kurios pasirašo bendradarbiavimo sutartis ir bando įvairiausiais būdais pritraukti kuo daugiau studentų. Negalima pamiršti, kad geriausios aukštosios mokyklos tokių agentūro paslaugomis neisnaudoja, nes sulaukia kelis šimtus kartų daugiau prašymų nei gali priimti studentų.“
Tarpininkai garantuoja studijas, bet ne kokybę
Pašnekovės teigimu, tarpininkai savo paslaugas pateikia labai patraukliai – būsimas studentas sumoka pinigus, sutvarkomi visi reikiami dokumentai ir jau galima vykti studijuoti, bet apie studijų kokybę tokiais atvejais paparstai garsiai nekalbama: „Geriausiu atvejų tai vidutinio lygio aukštosios mokyklos, kurios konkurso būdu nesugeba pritraukti studentų, o tarpininkai Lietuvoje gauna atitinkamą užmokestį už kiekvieną priimtą studijuoti studentą“, – kalbėjo Ž. Savickienė.
Anot pašnekovės, tam, kad žmogus įstotų į tą specialybę ir aukštąją mokyklą, kuri labiausiai atitinka jo lūkesčius, o turimos žinios yra pakankamos studijoms, reikia dalyvauti įvairiuose konkursuose: „Ten, kur studentas priimamas bet kokiu atveju, tikrai nėra ta vieta, kuo jo gebėjimams bus suteiktas didžiausias pagreitis.“
Specialistės teigimu, nereikėtų žavėtis ir dažnai akcentuojamu studijų pritaikomumu, mat ne vienas studentas tik nuvykęs studijuoti suprato, kad gaus ne akademinį, bet profesinį išsilavinimą.
Išmoksta mokytis
Lietuvos aukštosiose mokyklose studentai turi daugiau paskaitų, nei dažnai jų bendraamžiai užsienio aukštosiose mokylose, bet tai anaip tol nereiškia, kad šie sudentai dirba mažiau – daugiau laiko jie privalo skirti savarankiškam mokymuisi. „Pirmoji sesija atsipalaidavusiam lietuviams būna paskatinimas susigriebti, nes mokytis tikrai nėra lengva, be to vetinamas studentų aktyvumas paskaitų metu, padaryti darbai per semestrą, o egzamino įvertinimas sudaro tik dalį viso egzamino.“
Lietuvoje vis dar esama negatyvaus požiūrio į dirbančius studentus, o užsienyje dirbatys studentai – įprastas dalykas. Tiesa, užsienio aukštosios mokyklos itin domisi studentų popaskaitine veikla: „Yra šalių, kuriose aukštoji mokykla riboja studento darbo valandų skaičių. Žinoma, Europos šalyse galima neparodyti aukštajai mokyklai išdirbto valandų skaičiaus, bet JAV tai padaryti privalo ir jei aukštoji mokykla sužino, kad studentas dirba daugiau valandų nei jam leidžiama, tai baigiasi labai liūdnai. Galima dirbti tik apie 20 valandų per savaitę ir tik ten, kur aukštoji mokykla leidžia.“
Pašnekovės teigimu, didžioji dalis aukštųjų mokyklų pirmaisiais studijų metais studentams dirbti nerekomenduoja, bet kai kurios aukštosios mokyklos yra išplėtojusios tam tikrą infrastruktūrą, kuri padeda užsieniečiams studentams susirasti darbą toje šalyje, kurioje studijuoja.
Taip pat skaitykite
