Lietuvoje veikia dviženklis skaičius studentų mokslinių draugijų (SMD). Jos užsiima moksliniais tyrimais, rengia Lietuvos ir tarptautines konferencijas, aktyviai skatina mokslo plėtrą tarp moksleivių ir turi dar ilgą sąrašą veiklų. Domimės šiomis draugijomis išsamiau.
SMD – ne tik mokslas
Pagrindinę studentų mokslinių draugijų veiklą trumpai galima apibūdinti kaip naršymą po gilesnius tam tikros srities mokslo vandenis. Beveik visas draugijas vienija tai, kad jų nariai, bendraudami tarpusavyje ir su kitų draugijų nariais, gilina žinias, atlieka mokslinius tyrimus, dalinasi patirtimi.
Yra ir kitų, su mokslu ne taip glaudžiai susijusių užsiėmimų. „Draugijoje mokoma organizuoti renginius, rengti įvairius projektus, susipažįstama su mokslininkais, taip pat daug keliaujama ne tik po Lietuvą, bet ir užsienio šalis. Ekspedicijos į gamtą, įdomūs seminarai, naktiniai žygiai... – visa tai labai sudomino, dėl to ir prisijungiau“, – prisimena Vilniaus universiteto (VU) Gamtos mokslų fakulteto SMD narė Kristina Makarevičiūtė.
Konferencijų organizavimas – dar viena svarbi draugijų veikla. VU Fizikos fakulteto SMD kasmet rengia studentų mokslinių darbų konferenciją „Laisvieji skaitymai“. Šiemet joje buvo dalinamasi mintimis apie ekologiją. Dalyvavo ne tik daug Lietuvos studentų mokslinių draugijų, bet ir užsienio šalių lektorių. Mykolo Romerio universiteto draugija organizuoja tradicija tapusią „Mokslinės minties“ šventę, kurios metu pasidalinta mintimis įvairiomis mokslo temomis, surengtas aukcionas ir apdovanoti aktyviausi studentai. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) draugija „Modusas“ rengia diskusijas, stovyklas, populiarina gamtos mokslus tarp moksleivių. Vienas iš pirmųjų šios draugijos projektų yra Kauno rajono moksleiviams skirtas „Nuo genų – baltymų link“.
Veikla draugijoje gali padėti susirasti darbą
Dauguma kalbintų draugijų narių džiaugiasi, kad gali būti tokių organizacijų dalimi ir vardina nemažai pliusų. Vienas pagrindinių – žinių ir mokslinio darbo įgūdžių gilinimas patinkančioje srityje. VU Gamtininkų draugijos narė Simona Gabulaitė teigia, kad yra labai patenkinta, jog gali realizuoti save mokslinėje veikloje, išmokti dirbti organizacinius darbus. Kaip privalumą ji įvardino ir tai, kad priklausymas mokslinei draugijai neatima labai daug laiko. „Taikomasi prie mūsų galimybių ir laiko. Veikla įdomi ir maloni, tad nepajunti jai skirto laiko“, – sako mergina.
Tuo, kad priklauso draugijai, patenkinta ir Vilniaus pedagoginio universiteto (VPU) SMD narė Rūta Ringytė: „Priklausant tokiai draugijai daugiau komunikuojama ir bendraujama su universiteto dėstytojais ir kitais visuomenei svarbiais žmonėmis, todėl išmokstama diplomatijos ir bendravimo paslapčių. Kaip vieną iš labai svarbių privalumų išskirčiau tai, jog priklausymas tokiai draugijai įpareigoja universitete atitinkamai elgtis ir mokytis, skatina ruoštis ir dalyvauti įvairiose konferencijose, renginiuose ir kt.“
Kalbinti nariai įvardino ir keletą mokslinių draugijų minusų. Kaip vieną didžiausių Rūta, priešingai nei Simona, pamini laiko stoką. „Veikla atima daug laiko, draugijos nariai dažnai įtraukiami į fakulteto ar universiteto projektus, kuriems reikia stropiai ruoštis“, – sako VPU SMD narė.
Veikla mokslinėje draugijoje gali būti didelis privalumas vėliau ieškant darbo. Kauno technologijos universiteto (KTU) SMD nariai gali naudotis katedros ištekliais, gauti papildomą stipendiją, įgyti praktikos, reikalingos karjerai, taip pat gauti rekomendacijų. Tarptautinės teisės ir verslo aukštosios mokyklos SMD internetiniame puslapyje draugijos narė rašo, kad „įgytą patirtį vėliau galės pritaikyti ne tik kopdama karjeros laiptais, bet ir savo paprastame, kasdieniame gyvenime.“ Būtent dėl to ji savo
mokyklos pirmakursius skatina prisijungti prie draugijos.
Nuo „Rudnosiuko“ iki „Protmušio“
Daugumą SMD sudaro keletas mokslinių sekcijų, kitaip vadinamųjų būrelių, tad draugijų veikla apima nemažai mokslinių sričių. Toks suskirstymas leidžia geriau įsigilinti į tiriamąją mokslo sritį ir nuveikti daugiau darbų bei pasiekti didesnių laimėjimų. Vienas didesnių VPU SM draugijos pasiekimų – 2009 m. surengta pirmoji Lietuvoje „Lietuvos aukštųjų mokyklų istorijos specialybės bakalaurantų mokslinė konferencija“. Draugijos dėka taip pat buvo atnaujinta ne viena istorijos studijų programa. To paties universiteto Teatro edukologijos SMD aktyviai vykdo ir edukacinę, ir meninę veiklą. Vilniaus universitetinėje vaikų pediatrijos skyriuje nariai yra surengę teatrinių žaidimų, taip pat dažnai vaidina tokiuose spektakliuose kaip „Rudnosiukas“ ar „Karlsonas“
VU Gamtininkų draugijos pasiekimų sąrašas taip pat nemažas. Jie organizuoja intelektualų komandinį žaidimą „Protmušis“, dalyvavo tarptautiniame projekte „Sparnai virš vandens: Lietuva – Švedija“. VU medicinos fakulteto SMD turi bene daugiausiai būrelių iš visų Lietuvoje veikiančių draugijų. Kiekviena sekcija yra nemažai pasiekusi savo srityje. Tai ne tik moksliniai tyrimai, bet ir pagalba studentams gilinant žinias. Ši draugija yra tapusi pelno nesiekiančia organizacija, jos narių darbai nuolat publikuojami Lietuvos, kitų Europos šalių periodiniuose leidiniuose ar netgi Azijos medicinos studentų internetiniame žurnale.
Už narystę – mokestis
Daugumos draugijų įstojimo į jas taisyklės yra skirtingos. Norintiems įstoti į VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto SMD užtenka kreiptis į Draugijos tarybos narius ir pažadėti, kad būsi aktyvus, sieksi užsibrėžtų tikslų ir stengsiesi produktyviai dirbti komandoje. Kai kur naujiems nariams yra keliami didesni reikalavimai: VU Gamtos mokslų fakulteto SMD nariu gali tapti visi, ne tik gamtininkai ir ne tik studentai, tačiau įstoję nariai turi sumokėti mokestį. Tiesa, jis – simbolinis: atėję naujokai turi sumokėti 15 Lt, o vėliau kasmet pridėti po 5 Lt.
Mokestis taip pat mokamas ir VPU SMD. Čia nariai į bendrą draugijos fondą turi kasmet įnešti nuo 20 iki 30 Lt. Kai kurių draugijų įstatuose pabrėžiama, kad nariu gali tapti tik tos aukštosios mokyklos studentas, kuriai priklauso draugija. Štai į Lietuvos kūno kultūros akademijos draugiją gali įstoti tik akademijoje dieniniame skyriuje besimokantis ir aktyviai dalyvaujantis mokslinėje veikloje bei ja besidomintis studentas. VDU mokslinė draugija nuo kitų skiriasi tuo, kad tiksliai apibrėžia narių amžių. Šios draugijos nariais gali tapti ne vyresni nei 36 metų asmenys.
