Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) nemato galimybių užtikrinti vidurinį ugdymą tautinių mažumų kalba, jei nebus surinktas bent minimalus reikiamas moksleivių skaičius.
Ministerija neigiamai vertina Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovo Jaroslavo Narkevičiaus anksčiau įregistruotą Švietimo įstatymo pataisą, kad tautinių mažumų gyvenamose vietovėse būtina užtikrinti, jog vidurinio ugdymo programa, t.y. iki dvyliktos klasės, bent vienoje klasėje būtų įgyvendinama tautinių mažumų kalba.
Ministerija pažymi, kad toks reguliavimas reiškia, kad tokia įstatymo nuostata reikalautų vidurinį ugdymą užtikrinti ne tuo atveju, jei to pageidautų vienintelis mokinys, ir tai būtų neracionalu lėšų požiūriu. ŠMM siūlo projektui nepritarti.
Išvados projektą parengusi ŠMM pažymi, kad Vyriausybės patvirtintose taisyklėse pagal skirtingus parametrus yra nustatytas minimalus moksleivių skaičius vienuoliktai klasei sudaryti. Teritorijoje esanti vienintelė vidurinė mokykla, kurioje ugdoma tautinės mažumos kalba, sudaro ne mažiau kaip vieną vienuoliktąją klasę, jeigu klasės mokinių, besimokančių pagal vidurinio ugdymo programą, skaičiaus vidurkis yra ne mažesnis kaip 10.
„Siūlomu įstatymo projektu nustačius pareigą sudaryti vienuoliktąsias klases, neatsižvelgus į mokinių skaičių jose, reikėtų papildomų lėšų iš valstybės biudžeto. 2014 metams preliminariai papildomai reikėtų skirti apie 60 tūkst. litų, o nuo 2015 m. kasmet vidutiniškai – apie 250 tūkst. litų“, – rašoma išvados projekte.
Pasak ŠMM, klasės mokinių, besimokančių pagal vidurinio ugdymo programą, jeigu visi, įgiję pagrindinį išsilavinimą, tęstų mokymąsi pagal vidurinio ugdymo programą, skaičiaus vidurkis būtų 6–7. Ateityje klasės mokinių, besimokančių pagal vidurinio ugdymo programą, skaičiaus vidurkis dar mažėtų.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
