Minėdami Tarptautinę vaikų gynimo dieną daug kalbame apie vaikų teises. Dažniausiai apie jų teisę gyventi saugiai, turėti tėvus, galimybę mokytis. Daug rečiau kalbame apie vaiko teisę augti kūrybingu žmogumi, mokytis ir siekti to, ko jis pats labai trokšta.
Šiandieniniame pasaulyje vaikų kūrybiškumas yra nuolat slopinamas kvailų televizijos laidų, gausybės reklamų, jau nekalbant apie kompiuterinius žaidimus. Prie nekūrybingo jaunimo ugdymo prisideda ir nuolat užimti, karjeros siekiantys tėvai bei švietimo sistema, kuri orientuota tik į rezultatą, bet ne į sprendimų paiešką bei kūrybiškumą. „Terra Publica“ leidyklos vadovė Danguolė Kandrotienė pripažįsta, kad vaikų kūrybiškumas galėtų būti ugdomas piešiant, žaidžiant, gaminant valgį, bendraujant, o ypač – skaitant knygas.
Mažų vaikų elgesį tiriantys mokslininkai akcentuoja kūrybiškumo skatinimo svarbą dar ankstyvoje vaikystėje. „Nedaug kas susimąsto, kad kūrybiškumas nei kiek ne mažiau svarbus nei intelektas. Deja, kūrybiškumo skatinimui skiriamas gerokai mažesnis dėmesys nei intelekto ugdymui bei žinių kaupimui. Net ir tėvai ragina vaikus mokykloje gauti kuo geresnius pažymius, tačiau nesigilina, kokiu būdu vaikas jų siekia. Ir kodėl geriausiais menininkais, verslininkais dažniausiai tampa ne tie, kurie geriausiai mokosi, o kurie moka kūrybiškai siekti rezultato? Dabartinėje švietimo sistemoje kūrybiškumas yra tik skambi frazė, tačiau ne siekis. Realiame pasaulyje vaikui augant vis svarbesni tampa tam tikrų siekių rezultatai – egzaminų, trimestrų pažymiai, kuriuos lengviau pasiekti laikantis nustatytų taisyklių. Kūrybai tiesiog nebelieka vietos.“, – pamąstymais dalijasi D. Kandrotienė.
Švietimo sistemos negalime pakeisti per vieną dieną, tačiau kartais stebuklus kuria visai paprasti ir maži dalykai. Vienas jų – knygų skaitymas. O prasideda jis tuomet, kai vaikas pradeda liesti ir vartyti savo pirmąsias knygas, jokiu būdu ne tuomet, kai vaikas ima savarankiškai skaityti. Vėliau knygas vaikams pradeda skaityti jų tėvai ar seneliai, ir tai yra ypatinga ugdomoji ir kūrybiškumą lavinanti priemonė, nes skaitymas sustiprina ryšį tarp tėvų ir vaikų. Skaitymas turtina vaiko kalbą, plečia jo žinias apie pasaulį, moko reikšti jausmus, taisyklingai formuluoti sakinius, sukaupti dėmesį, domėtis ir vertinti meninius kūrinius – knygos iliustracijas. Tokia įvairialypė veikla leidžia atskleisti vaiko gebėjimus ir skatina jo kūrybiškumą. O tai padeda vaikui spręsti iškylančias problemas, ieškoti individualių problemos sprendimo būdų, svajoti.
Beveik visiems vaikams artimas susitapatinimas su knygose veikiančiais veikėjais. Girdėdamas, kaip knygos herojus bendrauja, sprendžia įvairias problemas, vaikas pradeda šias idėjas taikyti realiame gyvenime. Vaikai pradeda suprasti, kokios būdo ar elgesio savybės yra yra priimtinos, o kokių geriau vengti, todėl tinkamai parinktos knygos – puiki auklėjamoji priemonė.
Tačiau leidėjos nuomone svarbiausia, kad niekas taip gerai nesupažindina vaiko su naujomis emocijomis, vietomis, laiko epochomis, kaip knyga. „Knygoje nėra ribų. Joje neįmanoma tampa įmanoma. Vaikui yra pristatoma daugybė situacijų, iš kurių jis gali mokytis, piešinių, kuriais jis gali žavėtis ir juos liesti. Skaitymas atveria kelią į kūrybos ir pažinimo pasaulį, jis įtraukia, žavi, moko ir lavina.“ – teigia Danguolė. – ,,Neužverkite durų į šitą pasaulį, nenubauskite fantazijos ir kūrybiškumo, nebarkite smalsumo. Nes net ir tobuliausi robotai netapo paveikslų....“
